Ateitis, kurioje vienas iš keturių žmonių sirgs nutukimu, jau čia pat: ekspertai įspėjo, kur klystame labiausiai

Prognozuojama, kad iki 2035 metų nutukimu sirgs vienas iš keturių žmonių, todėl sveikos mitybos įpročiai mums yra kaip niekad aktualūs ir reikalingi. Tiesa, mūsų įpročiai pradeda formuotis dar vaikystėje, todėl itin didelė atsakomybė tenka ir šių dienų tėvams. Apie tai, kaip turėtų atrodyti sveika mityba ir kokie mūsų įpročiai labiausiai kenkia sveikatai, kalba Santaros klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova ir vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas. Jie pažymi: jei šeimoje atsirado nutukimo problema – gydytis turėtų visi, o ne vienas.

Maistas turi būti ne tik sotus, bet ir maistingas: į ką atkreipti dėmesį?

Santaros klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova pastebi, kad nutukimo atvejų skaičius tarp vaikų ir paauglių didėja paskutinius 40 metų, o iki šiol dar nei vienai pasaulio šaliai nepavyko sustabdyti nutukimo plitimo.

Paklausta, kokios sveikos mitybos taisyklės turėtų būti prioritetinės, gydytoja dietologė pažymi, kad įvairios dietos nėra veiksmingos – ypač vaikų ir paauglių tarpe.

„Svarbu yra tokie klausimai: kaip ir kada aš valgau, ką aš valgau, kiek aš valgau, kur aš valgau. Pirmiausia yra svarbu reguliarus valgymas, kad išvengtume nuolatinio užkandžiavimo. Vaikams iki 12 metų yra rekomenduojama valgyti ne daugiau 5 kartų per dieną. Trys pagrindiniai valgymai yra būtini – tai pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Priklausomai nuo dienos užimtumo, galėtų būti vienas toks didesnis užkandis arba du mažesni, sakykime, priešpiečiai ir pavakariai“, – sako Ž. Antonova.

Kalbant apie maisto produktų pasirinkimą, gydytoja dietologė pabrėžia, kad svarbu rinktis maisto produktus, kurie būtų maistingi. Tai reiškia, kad maisto produktai turi nešti ne tik energijos ir sotumo jausmą, bet ir įvairių maistinių medžiagų, kurių reikia organizmui virš 40 per dieną.

„Svarbu užtikrinti, kad vaiko racione būtų pakankamas kiekis sudėtinių angliavandenių, kurie taip pat yra ir skaidulų šaltinis. Tai dažniausiai yra pilno grūdo gaminiai, baltymai, tokia mėsa, kaip liesesnė paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai ir gerieji riebalai. Gerieji riebalai – tai augalinės kilmės riebalai, tokie kaip, pavyzdžiui, alyvuogių ar linų sėmenų aliejus“, – sako Ž. Antonova.

Taip pat gydytoja dietologė pažymi, kad svarbu užtikrinti pakankamą daržovių kiekį, nes šiomis dienomis jų ypatingai trūksta vaikų racione. Atidžiai turėtume rinktis ir gėrimus.

„Labai svarbu skysčiai – pirmiausia tai turi būti vanduo. Visa kita yra maistas. 30 proc. nutukimo atvejų yra susiję su vaisvandenių gėrimais. (…) Labai vengiu kalbėti apie tai, kad čia geras, o čia blogas maistas, čia draudžiamas, o čia turi būti kasdien ir kuo daugiau. Toks maistas, kaip bulvytės fri ar vaisvandeniai, jie visada yra aplink mus. Tiesiog reikia išmokti pasirinkti taisyklingą santykį, kad vaiko racione būtų daugiau sveikatai palankaus maisto produktų, o tokio maisto, kuris, sakykime, yra malonus, būtų rečiau arba tik tam tikromis progomis“, – įspėja Ž. Antonova.

Jeigu šeimoje yra mitybos problema, ją reikia spręsti kartu

Santaros klinikų gydytojas vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas atkreipia dėmesį: jeigu vaikas iki 10 metų yra nutukęs, tai tikimybė, kad jis bus nutukęs ir būdamas suaugęs, yra apie 70 proc. Nors tyrimuose šie skaičiai gali kisti, profesorius pabrėžia, kad tokie skaičiai verčia sunerimti.

„Tai mes galime paaiškinti netgi fiziologiškai. Mūsų riebalų ląstelių skaičius vaikystėje didėja iki paauglystės. Po to jų skaičius nedidėja, jos tik pučiasi. Kaip žinome, riebalai kaupiasi riebalinėse ląstelėse, jos padidėja keliasdešimt kartų. Dėl to žmogus prikaupia per daug riebalų. Tiek atsargų jam nereikia – dėl to atsiranda labai didelės problemos“, – sako V. Urbonas.

Gydytojo teigimu, formuojant sveikus įpročius, pirmoje vietoje turi būti maistas, o antroje vietoje – fizinis aktyvumas, kurie visada eina kartu. Gydytojo įvardijamas trečias svarbus kriterijus gali būti aplinkos keitimas – tai yra šeimos valgymo įpročių keitimas.

„Kodėl maistas pirmoje vietoje? Mes visi žinome sumo imtynininkus ir didelio svorio sunkiaatlečius, kurie irgi yra nutukę. Nutukimas yra padidintas riebalų kiekis organizme, o jie turi didelę riebalų masę, nežiūrint didelės raumenų masės. Nors jie sportuoja labai intensyviai, viskas turėtų būti kartu, bet mityba – pirmoje vietoje“, – sako profesorius.

Jis taip pat pažymi, kad jei šeimoje susiduriama su nutukimo problema, ji turėtų būti sprendžiama kartu, o ne atskirai.

„Visų pirma, gydosi visa šeima. Jeigu yra šeimų, kurios sako, kad štai, šitam duosim vienokį maistą, o mes valgysim visai kitą – čia yra sadizmas, o ne gydymas. Visi turi pasiryžti tam. Kartais net juokinga būna, kai daktarui sako – bet juk tai, ką jūs sakote valgyti, yra labai neskanu, jis nevalgys. Tada klausimas, ar jūs prisimenate, kodėl pas mane atėjote – ar dėl to, kad jūs labai gerai valgote, ar dėl to, kad labai blogai valgote“, – sako V. Urbonas.

Sveikos mitybos taisyklės ir klaidos: pasitikrinkite, ar jų nedarote

Anot jo, kai kurie sveikos mitybos įpročiai atrodo akivaizdūs, tačiau ne visiems. Pavyzdžiui, dažna klaida – palikinėti maistą „ant akių“, kas sužadina mūsų apetitą net ir tada, kai nesame išties alkani.

„Maistas neturi būti „ant akių“. Kad nebūtų taip, kad jis ėjo pro šalį, pasiėmė kokią kriaušę ar bananą. Net ir vaisiai yra ganėtinai kaloringi. Medus, pavyzdžiui, kaloringesnis negu cukrus, nes jis turi daugiau fruktozės, o fruktozė virsta riebalais greičiau, negu cukrus. Cukruje pusė gliukozės, pusė fruktozės, jeigu žiūrint į sudėtį. Uogienės, uogos – viskas yra kalorijos“, – teigia V. Urbonas.

Profesorius pataria prieš valgant išgerti stiklinę vandens ir valgyti neskubant. Jis pastebi, kad greitas valgymas – dažnai kartojama klaida. Maistas turėtų būti kramtomas neskubant, nuryjant tik gerai sukramčius – apie 10–15 kartų.

„Jeigu labai greitai valgo, tai viduryje valgio, sakau, nueikite į kitą kambarį, kažkam paskambinkite, kad alkis greičiau praeitų. Mes įkrauname skrandį greičiau, nei spėja sumažėti mūsų apetitas. Daugelis mūsų tą gali pasakyti – žmogus persiėda ir tik po kokio pusvalandžio supranta, kad persivalgė, nes iš pradžių labai norėjo valgyti. Sotumo jausmas visada ateina pavėluotai“, – įspėja profesorius.

Jis pataria įprasti dėti maistą į mažesnes lėkštes. Anot jo, dedant maistą į mažesnę lėkštę, vizualiai atrodo, kad daug valgai, todėl greičiau pajuntame sotumo jausmą. Profesorius įspėja vengti didelių pertraukų tarp valgymų – taip išauga persivalgymo rizika. Ypač jis atkreipia dėmesį į vaisvandenių vartojimą – jį reikėtų kuo labiau riboti.

„Dėka didelės reklamos, kuri tęsiasi galbūt 15 metų, JAV pradeda mažėti vaisvandenių suvartojimas paauglių tarpe. Tačiau nutukimas nemažėja. Ir dabar visi atsigręžia į lengvai įsisavinamus angliavandenius, visus tuos sausus pusryčius, kurie praturtinti medumi ir kitais saldžiais priedais. Bulkutės, barankos, duona, makaronai, picos – čia yra problema“, – pastebi V. Urbonas.

Į sveikesnius įpročius reaguoja ir prekybos tinklai: ar gyventojų pasirinkimai keičiasi?

Prekybos vietose randame ir sveikatai palankių, ir mažiau palankių maisto produktų. Tam, kad galėtume lengviau atsirinkti, prekybos tinkluose galime sutikti ir specialų sveikesnių pasirinkimų ženklinimą. Tačiau ar pastebima, kad ilgainiui gyventojai rinktųsi sveikatai palankesnius maisto produktus ir vengtų to, kas nėra palanku jų sveikatai?

Kaip teigia „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė, sveika gyvensena, kuri apima ir sveiką mitybą, yra strateginė „Rimi Lietuva“ veiklos kryptis.

„Nuolat stengiamės įvairiomis iniciatyvomis skatiname ne tik darbuotojus sveikai maitintis, bet ir edukuojame visuomenę apie sveikus produktus ir raginame juos rinktis. Pastebime, kad žmonės vis dažniau rūpinasi savo sveikata ir sveikatai palankesne mityba, tad ieško ir maisto produktų, kurie padėtų šį gyvenimo būdą puoselėti. Be to, pastebime, kad populiarėja ir ekologiška produkcija“, – sako ji.

Prekybos tinklas jau kurį laiką specialiu ženklu „Rinkis sveikiau“ žymi produktus, kuriuose yra mažiau riebalų (arba sudėtyje yra kokybiškesnių riebalų), druskos, cukraus ir tuo pačiu esama daugiau skaidulinių medžiagų. Anot E. Krasauskienės, taikant šiuos kriterijus, apribojamas maisto priedų ir sintetinių dažiklių, sveikatai nenaudingų riebalų ir aliejų, GMO ir kitų ingredientų naudojimas. Šiuo ženklu pažymėtų produktų yra bene visų maisto prekių kategorijose.

„Rinkis sveikiau“ asortimento produktai atrinkti ir pažymėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos „Rakto skylutės“ principais bei „Maisto pasirinkimo piramide“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, Šiaurės šalių mitybos rekomendacijomis ir „Rimi“ vidinėse procedūrose nustatytais reikalavimais.

„Pirkėjai, išties, jautrūs kainai, nuolat ieško būdų, kaip sutaupyti, tai padedame daryti ir mes. Suprantame, kad jie nori ne tik sveikai maitintis, bet kad tai nenuskriaustų ir jų piniginės. Tad kiekvieną savaitę „Rimi“ savo pirkėjams pasiūlo iki 3000 įvairiausių akcijų ir pasiūlymų. Klientai, kurie į savo krepšelius dažniau įsideda „Rinkis sveikiau“ ženklu pažymėtus produktus, tarp savo asmeninių pasiūlymų gali rasti ir šiuos sveikatai palankesnius produktus“, – teigia E. Krasauskienė.