Nors verslas gyvuoja vos pusketvirto mėnesio, dvi merginos Virginija Globytė ir Vigita Garbuzaitė dabar vos spėja suktis – nesitikėjo, kad jų kuriami lietpalčiai taps tokie populiarūs. „Jeigu užsakymų sulaukiame daugiau, negu galime pasiūlyti, tai, manau, sekasi labai gerai“, – džiaugiasi V. Globytė.
Kartu kurti verslą ir rizikuoti savo draugyste merginos nebijo. „Su Vigita nuo pirmos klasės esame geriausios draugės, kartu labai daug patyrėme, keliavome ir gyvenome kartu. Tiesa, dabar mūsų bendravimas pasikeitė – jau nebekalbame tiek daug apie asmeninius gyvenimus, visos kalbos tik apie lietpalčius. Dabar mudvi kas minutę susirašinėjame, nuolat siunčiame įvairias mintis. Abi esame labai panašios, atsakingos, veržlios, dėl to yra labai lengva. Jeigu kuri nors viena būtų aktyvesnė, o kitą reikėtų traukti, tada gal būtų sunku, gal ir pykčių būtų. O mudvi abi vienodai užsidegusios“, – pasakoja Virginija.
Nėrė stačia galva
Abi merginos iki šiol nieko bendro su mada neturėjo ir net dabar sėkmingai dirba kitose srityse: Vigita – finansų sektoriuje, o Virginija – su reklamos filmavimu. „Man puikiai sekėsi ir buvusiuose darbuose, ir dabar, bet visada kirbėjo mintis išbandyti save kaip verslininkę“, – sako V. Globytė.
Tokios mintys pradėjo materializuotis, kai geriausia Virginijos draugė Vigita grįžo iš Amerikos – tada merginos sujungė savo jėgas ir pradėjo generuoti savo idėjas, ką galėtų padaryti kartu. „Iš pradžių galvojome – gal tai galėtų būti susiję su kelionėmis, gal dar su kažkuo. O vieną dieną draugė sako: „Man taip nesmagu Lietuvoje grįžus po Amerikos – čia ištisai lyja, aš noriu saulės.“ Tada pradėjome galvoti, ar yra Lietuvoje kas nors, kas siūtų lietpalčius, – pamatėme, kad nėra. Pamanėme, kad tai būtų puiki idėja, ir pradėjome ją gvildenti“, – pačią pradžią prisimena jaunoji verslininkė.
Merginos nesibaimino konkurencijos ir į, atrodytų, perpildytą drabužių verslą nėrė drąsiai. Kaip sako Virginija, kol nepradedi kažko daryti, nežinai, kas tavęs laukia, todėl yra nebaisu. „Mes abi nežinodamos, kaip tai bus sunku ar lengva, į verslą pasinėrėme šimtu procentų, net negalvodamos, ar tai bus sunki rinka, ar sunki mada, tiesiog darėme, ką norėjome, ir tai mus vedė į priekį“, – atskleidžia lietpalčių kūrėja.
Visą laiką nuo pirminės idėjos, kilusios dar sausį, iki apčiuopiamo starto balandį merginos skyrė pasiruošimui: tyrinėjo rinką, ieškojo tinkamų audinių, kitų komandos narių, kūrė modelius ir logotipą.
„Reikėjo ir investicijų, tačiau kadangi pradėjome nuo tokių santykinai nedidelių kiekių, tai tos investicijos nebuvo tokios didžiulės, kad reikėtų milžiniškų paskolų. Viską stengėmės padengti iš savo atlyginimų“, – pasakoja Virginija. Ji džiaugiasi, kad labai daug padėjo draugai, buvę ir dabartiniai kolegos, pažįstami. „Susidūrėme su tokiu puikiu dalyku, kad labai daug žmonių, ypač antroje fotosesijoje – merginos, fotografai, stilistai, – dirba iš idėjos ir padeda tokiems startuoliams, kaip mes. Tikrai nemažai žmonių daug ką mums padarė už dyką. Tai labai nustebino“, – pasakoja Virginija.
Barbės devyndarbės
Merginos pačios rūpinasi visu savo verslu nuo pirmųjų žingsnių – pačios kuria eskizus, rūpinasi fotosesijomis, rinkodara. „Nuo pirmųjų dienų sėdėjome, abi piešėme eskizus, tada jungėme detales, šlifavome, derinome. Mes nebaigėme jokių su mada susijusių mokslų, tiesiog esame kūrybingos. Kartais nebūtinai reikia kažką baigti, tereikia turėti drąsos nebijoti tą savo sukurtą modelį parodyti. Mes parodėme, ir žmonėms patiko. O vadintis ar nesivadinti dizaineriu – manau, tai neturi reikšmės“, – sako V. Globytė.
Jaunosios verslininkės iki šiol pačios dirba ir su savo prekės ženklo reklama, tyrinėja, domisi su tuo susijusia informacija, tačiau greta visada yra žmonių, kurie joms pataria. „Daugiausia padeda žmonės, su kuriais mums yra tekę dirbti – tiek man, tiek mano kolegei. Visada jiems skambinu ir klausiu, jei reikia patarimų. Dabar jau pačios nelabai suspėjame ir jaučiame, kad reikėtų papildomo žmogaus komandoje, kuris būtų užsienio rinkos profesionalas ir padėtų plėstis į kitas šalis“, –pasakoja Virginija.
Šiuo metu užsienio klientai lietuviškus lietpalčius pastebi ir įsigyja per „Etsy“ internetinių parduotuvių platformą. Joje savo parduotuvę merginos taip pat atidarė pačios, be jokios pagalbos. „Tai nebuvo sudėtinga, tiesiog sėdi, skaitai, domiesi ir darai – išsiaiškini, kaip ta parduotuvė veikia, kaip padaryti, kad labiau tave matytų, ir viskas. Mes manome, kad klientus patraukia geros nuotraukos, kuo daugiau žmonių jas pastebi, tuo daugiau klientų atsiranda“, – sako verslininkė.
Visus merginų sukurtus lietpalčius siuva siuvėja. Kiekvienas lietpaltis yra rankų darbo, kaip sako Virginija, nė vienas dalykėlis nėra mechanizuotas, visos spaudės, užtrauktukai įsiūti rankomis.
Kol kas merginos pardavinėja vieno modelio moteriškus lietpalčius. Juos galima rinktis iš šešių skirtingų spalvų – tinkamą ras ir norinti pasislėpti darganotoje dienoje, ir mėgstanti išsiskirti ryškiomis spalvomis.
Bene labiausiai „Ducktail Raincoats“ lietpalčiai išsiskiria savo funkcionalumu. Merginos sugalvojo smagių žaidimų, kaip šiuos lietpalčius galima pakeisti pagal savo nuotaiką ar pagal kitus rūbus, kurie vilkimi po apačia. „Žmonės gali pridėti šiek tiek savo kūrybos – galima nusisegti lietpalčio „uodegą“ ir pasikeisti ją į kitą spalvą, galima nusisegti ir gobtuvą, jį taip pat galima pakeisti kitomis spalvomis. Vieną dieną tu gali eiti vilkėdama geltonu lietpalčiu, kitą – pilku ir, tarkime, su rožiniu gobtuvu ir geltona uodega. Žmogus gali pats improvizuoti“, – pasakoja Virginija. Beje, tam nebūtina pirkti skirtingų spalvų lietpalčių – nusegamas dalis galima užsisakyti atskirai.
Dar vieną nestandartinę galimybę pasufleravo pačių merginų pomėgis keliauti. „Mes daug keliaujame ir žinome, kaip būna nepatogu, kai išlenda saulė ir lietpalčio nėra kur dėti, turi jį nešiotis rankoje. Tad sugalvojome, kaip būtų galima jį patogiai susukti į gobtuvą ir išsitraukus raištelius užsimesti ant peties kaip rankinę – taip kelionės metu rankos lieka laisvos ir gali toliau lakstyti“, – aiškina lietpalčių kūrėja.
Iškilę keblumai nesustabdė
Mergina pasakoja, kad pradžioje jos susidūrė su keletu sunkumų, nemažai vargo, kol pasiekė norimą kokybę. „Pirmieji pasiūti lietpalčiai mums netiko, tad persiuvome, taigi tas kokybės siekis buvo pirmasis stabdys. Dabar jau viskas gerai – visi žino, kad mes nepraleisime, jeigu bus kokia klaidelė ar siūlelis ne vietoje. Be to, jau atsisijoja ir tie žmonės, kurie negalvoja taip, kaip mes, tad dabar viskas žymiai paprasčiau“, – sako Virginija.
Verslą pradėjusių merginų netenkino ir Lietuvoje esančių audinių pasirinkimas. „Lietuvoje neradome tokių medžiagų, kurios būtų atsparios lietui ir dar įdomių spalvų. Teko truputį pašniukštinėti Europos rinką. O užsisakyti audinius buvo tikras iššūkis – kai tu juos matai tiktai internete, nelabai žinai, ką gausi. Džiaugiamės, kad viskas pavyko sklandžiai“, – pasakoja Virginija.
Vis dėlto, kalbant apie verslininkes užklumpančius keblumus, sunkiausia merginoms šiame versle įkvėpti kartu dirbančius žmones ir gauti tobulą rezultatą. „Mes abi savo lietpalčiams jaučiame tokią aistrą, tiek savęs atiduodame, norime, kad ir kiti taip dirbtų. Tad galbūt kitiems komandos nariams galime pasirodyti kiek per reiklios, kadangi norime, kad kiekvienas siūlelis būtų tvarkingas, kiekvienas lietpaltis gražiai supakuotas, iškvėpintas ir išsiųstas laiku. Kitiems tai gali būti tiesiog darbas, o mums svarbus mūsų vardas, norime, kad klientai būtų patenkinti ir kad kokybė būtų šimtaprocentinė“, – atvirauja Virginija.
Kokybiška pradžia – pusė darbo
Nuo pat pradžių Virginija ir Vigita viską stengėsi daryti profesionaliai, nes, anot jų, jeigu pradžia bus paprasta, buitiška, tai vėliau savo įvaizdį bus labai sunku pakeisti. „Mes iš karto stengėmės ir logotipą profesionalų sukurti, ir fotosesiją puikią surengti. Iš pat pradžių norėjome pateikti idėją, kuri žmones patrauktų, žinojome, kad jeigu iš pat pradžių neužkabinsime, po to bus tikrai labai sunku“, – pasakoja Virginija.
Jaunoji verslininkė atskleidžia, kaip išlošti padėjo sprendimas vartoti anglų kalbą. „Ilgai diskutavome dėl feisbuko – kokia kalba jame reklamuotis. Pasirinkome rašyti angliškai. Tai suteikia tokį bendrumą, profesionalumą, o mes orientuojamės ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas šalis“, – sako V. Globytė.
Tai, kad toks merginų pasirinkimas pasiteisino, įrodo jau pačią pirmą pardavimo dieną gautas užsakymas iš tolimojo užsienio. „Labai gerai pamenu, kai po aštuonių valandų nuo elektroninės parduotuvės atidarymo mums parašė klientė iš Kanados, Vankuverio, kur ištisai lyja. Taigi neapsirikome pasirinkusios anglų kalbą – juk iškart atsirado klientų kitose šalyse“, – sėkme džiaugiasi Virginija.
Neseniai pristačiusios naujas lietpalčių spalvas merginos jau išpardavė visą jų partiją, tad susidomėję klientai dabar turi laukti antros partijos. O kadangi gaminiai siuvami rankomis, ne mechanizuotai, tai kiekvieno lietpalčio pasiuvimas užtrunka.
Kol kas daugiausia lietpalčių nuperkama Lietuvoje, bet nemažai užsakymų sulaukiama ir iš Didžiosios Britanijos, Amerikos ir Kanados.
Šiuo metu verslininkės ruošia naują rudens kolekciją. Rudeniniai lietpalčiai bus šiltesni, o kaip didžiausia naujovė pasirodys ir vaikiški lietpaltukai. „Galės mamos su vaikais vienodai pasipuošusios vaikščioti“, – juokiasi Virginija.
Mergina užsimena, kad ateičiai turi ir dar vieną idėją, bet kol kas jos atskleisti nenori, išduoda tik tiek, kad visi jų kuriami produktai vienaip ar kitaip bus susiję su lietumi.
Viskas pastatyta ant anties uodegos
Kitas neatsiejamas šio verslo simbolis – pavadinime minimos antys, tapo atskiru merginų gyvenimo reiškiniu. Dar kol buvo kuriamas logotipas, apie tai žinoję žmonės merginų vis klausinėdavo, kaip jų antys, tad sugalvotas pavadinimas iškart prilipo ir tapo lyg merginų pravardėmis.
„Dabar mūsų artimieji, draugai vis siuntinėja mums ančių nuotraukas: tai sesė iš Druskininkų, tai kolegė iš Vokietijos – štai nufotografavom, taigi apie jus galvojam. Tai tapo mūsų simboliu, kuris duoda peno kalboms, žmonėms smagu. Jei pavadinimą būtume pasirinkusios, pavyzdžiui, kaip iš pradžių planavome, iš mudviejų vardų inicialų, tokio objekto nebūtų buvę“, – sako Virginija.
Dizaineriai sukūrė originalų prekės ženklą, kuriame vaizduojama į vandenį panėrusi antis. „Žmonės į pavadinimą ir logotipą sureagavo puikiai, net nesitikėjome, kad taip visiems patiks. Kiti iki šiol neįžiūri, kad ten yra panėrusi antis, bet kas įžiūri, sako – oho, tikrai originaliai“, – džiaugiasi mergina.
Juokdamasi ji prisimena pirmąją fotosesiją, kurioje, žinoma, būtinai turėjo dalyvauti ir gyvos antys. Virginija pasakoja, kaip dvi savaites ieškojo ančių bėgikių – šios rūšies antys stovi ant dviejų kojų ir yra aukštos bei tiesios. „Mes antis radome pas tokią močiutę Vilniaus rajone. Nuvažiavome pas ją, apžiūrėjome tas antis ir visą ūkį, susitarėme, kad mes paukščius pasiskolinsime. Tada juos susidėjome į dėžes, vežėme į Kauną, kur buvo numatyta fotosesija. Antys kelionėje buvo ramios, bet kai atvažiavome į fotosesiją ir mums reikėjo jas įduoti modeliui į rankas arba statyti šalia – tai buvo didžiulis iššūkis. Antį duodi modeliui, ji antį palaiko, paskui ši vėl išsprūsta ir laksto po visą studiją, vėl ją gaudai“, – linksmai fotosesijos užkulisius prisimena mergina.
Svajoja apie didelį verslą
Anot Virginijos, dabar svarbiausia prisijaukinti savo auditoriją, tad artimiausiu metu neplanuoja pakelti savo gaminių kainos ir lietpalčius pardavinėja po 89 eurus. „Manau, tokia kaina yra labai gera, nors jų savikaina yra tikrai pakankamai aukšta. Kol kas apie uždarbį negalvojame ir nieko neužsidirbame, kaip ir kiekvieno verslo pradžioje, bet ateity planuojame. Manome, kad tai tikrai gali išaugti į didelį verslą, apie tai svajojame ir link to einame, labai stengiamės ir tikimės, kad tikrai pavyks“, – kalba lietpalčių kūrėja.
Dabar merginos tiesiog mėgaujasi nauju darbu, daro tai, kas patinka pačioms, ir džiaugiasi sulaukusios įvertinimų iš kitų. „Labai vertiname klientų atgarsius – tai įpareigoja tobulėti ir duoda dar didesnį impulsą stengtis toliau. Bet labiausiai man patinka kūryba. Atrodo, kad pabaigos nėra ir gali kurti be galo. Tiek fotosesijos, tiek siuvimas, modeliavimas man irgi yra labai artima, atrodo, viskas šiame versle tobulai dera“, – sako jaunoji verslininkė.