Lietuvos daržovių ir vaisių augintojai džiaugiasi neblogu derliumi, tačiau kaip ir kasmet atvežtinė produkcija dažniausiai yra pigesnė.
„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kainas lemia bendri ekonomikos principai – paklausa ir pasiūla. „Jei lietuviškų prekių paklausa yra didesnė, tai kodėl jų brangiau ir nepardavus? Juo labiau, kad lietuviai prioritetą teikia vietinei gamybai, mūsų šalyje užaugintiems vaisiams ir daržovėms“, – sako Ž. Mauricas.
Lietuviškiems produktams lenkiški – ne konkurentai
Lietuviškos prekės, pasak ekonomisto, dažnai būna ekologiškesnės, nes mažesnis jų transportavimo atstumas, ne toks didelis gamybos mastas, auginant vaisius ir daržoves naudojama mažiau vadinamųjų pramoninių būdų.
„Iš svečių šalių atvežtos prekės dažnai būna pigesnės, nes jos auginamos dideliuose ūkiuose, dažniausiai tie ūkiai būna automatizuoti, juose aktyvumas yra gerokai didesnis, todėl gamybos kaštai mažesni. Tie ūkiai specializuojasi į produktų eksportą, – sako Ž. Mauricas. – Ta pati Lenkija yra labai stipri, kaip obuolių eksportuotoja ji viena didžiausių pasaulyje. Apskritai Lenkija nėra vien tik Lietuvos fenomenas, nereikia galvoti, kad lenkiški vaisiai ir daržovės pardavinėjami tik Lietuvoje, jie pardavinėjami daugelio Europos, pasaulio šalių, taip pat Rytų Europos šalyse, Rusijoje. Žinoma, dėl embargų tie srautai sumažėjo, bet ši šalis daug investuoja į vaisių ir daržovių gamybą, ji yra ganėtinai konkurencinga ir kovoja toje rinkoje. O Lietuva, būdama šalia Lenkijos, yra reikšminga Lenkijos eksporto rinka.“
Ekonomikos ekspertas sako, kad Lietuvoje irgi atsiranda tokių ūkių, tačiau dėl savo mažos rinkos Lietuva labiau specializuojasi į ekologinius ūkius, kuria didesnę pridėtinę vertę. O kadangi tie ūkiai būna mažesni, kainos dažniausiai būna didesnės.
Sezoninė kainų kaita
Kalbant apie vaisių ir daržovių kainų kaitą, labai svarbus veiksnys yra klimatas: jei klimatas yra prastas vienai ar kitai daržovei, jos užauginama mažiau ir pasiūla sumažėja, dėl to pardavėjai ir augintojai kelia kainas.
Ekonomistas sako dar nesidomėjęs, kokios klimatinės sąlygos teko atskiriems vaisiams ir daržovėms, bet kainos nuo pasiūlos visame pasaulyje šokinėja. „Jei, tarkime, tai biržinė prekė, pavyzdžiui, kviečiai, kava, kakava, tai metai iš metų jų kainos labai šokinėja nuo klimato pokyčių, kurie lemia, ar derlius būna didelis, ar mažas“, – teigia Ž. Mauricas.
Dėl sezoniškumo, anot pašnekovo, kartais galima susigundyti prekių antkainį padaryti ir didesnį. Pavyzdžiui, kai pasirodo pirmosios braškės, jos būna gerokai brangesnės, o dabar, kai sezonas jau įpusėjo ar net eina į pabaigą, jos yra kur kas pigesnės. „Jei pardavėjai pamato, kad žmonės perka tokia didesne – tų pirmųjų braškių kaina, jiems kyla pagunda tokią kainą palaikyt ilgiau. Tad čia yra tam tikrų iššūkių. Nes daržovės, vaisiai nėra kaip pienas, kurio kaina daugiau ar mažiau per visus metus yra vienoda. Televizoriaus kaina irgi nepriklauso nuo sezono, o vaisių ir daržovių – priklauso. Taigi tai gali sukelti nepasitenkinimą, ypač pamačius pirmąsias kainas. Ir man pačiam tos kainos atrodė labai didelės“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Nepasitenkinimo nesumažės
Kainos priklauso ir nuo pasiūlos, o rinka, kaip sako ekonomistas, juk laisva – pirmiausia, tų vaisių ir daržovių niekas neverčia pirkti, be to, yra pasirinkimas – galima pirkti prekybos centruose, mažose krautuvėlėse ar ekologiškose parduotuvėse, galima važiuoti tiesiai pas ūkininkus. „Aš pats obuolių ir braškių nusiperku iš ūkininkų – važiuodamas link Anykščių, ten yra labai geri sodai. Taigi yra tikrai didelis pasirinkimas. Jei Vilniuje būtų tik vienas turgus, o prekybos centrai nepardavinėtų vaisių ir daržovių arba pardavinėtų labai ribotą jų kiekį, nebūtų galimybės nusipirkti, tai tada gal jau būtų galima sakyti, kad čia yra pseudomonopolija arba oligopolinė rinka, o dabar, manau, yra ganėtinai nemaža konkurencija“, – aiškina Ž. Mauricas.
Vis dėlto lietuviai, ko gero, nepradės džiūgauti dėl kad ir keliais centais pigiau nei pernai kainavusių daržovių, garsiai nesidžiaugs, kad taip smarkiai atpigo agurkai. Ekonomistas sako, kad tokia žmonių reakcija visiškai normali, nes žmogus dėmesį kreipia į tuos produktus, kurie pabrangsta, ir nekreipia dėmesio į tuos, kurie atpinga.
„Sakyčiau, čia apskritai reikėtų šiek tiek padirbėti su savimi, nes tai yra psichologija. Panašiai būna, kai kreipi dėmesį į nesėkmes, blogus dalykus, kai kažkam kažkas nepasiseka. Apskritai mūsų tokia visuomenė, kuri mėgsta ir pasišaipyti, per didelis akcentas dedamas į tuos blogus dalykus“, – sako jis.
Ž. Mauricas pateikia konkrečių pavyzdžių: „Kodėl niekas nesidžiaugia, kad dabar interneto ir skambučių kaina yra pigiausia per visą istoriją, Europos Komisija apribojo tarpvalstybinių skambučių kainas? Arba buitinė technika – ji tikrai nepabrango, ji pinga netgi kylant darbuotojų darbo užmokesčiui, reiškia, mes daugiau galim. Apskritai, kalbant apie daiktus, mes jų galime vis daugiau ir daugiau įpirkti, bet štai kavos puodelis kainuoja žymiai brangiau, kirpimo paslaugos – taip pat gerokai daugiau, bet ir kirpėjų atlyginimas smarkiai padidėjo.“
Ekonomistas mano, kad į viską reiktų žiūrėti bendriau, nekoncentruoti dėmesio į vieną kalafiorą ir stengtis matyti bendrą paveikslą. Be to, jei kaina yra didelė, tai turėtų paskatinti pasiūlą. „Taip buvo su šilauogėmis – aš prisimenu, kad kai prasidėjo pirmos šilauogės, buvo tik keli ūkininkai, kurie jas pardavinėjo. Dabar matome, kad pasiūla auga, tad kaina, kuri vis dar laikosi, mažės, kai atsiras daugiau gamintojų“, – teigia Ž. Mauricas.