Verslininkė šiandien džiaugiasi darbo vaisiais ir kalba apie plėtros planus, rašoma įmonės pranešime spaudai.
„Mano versliukui jau ketveri. Keksiukų verslą pradėjau be jokio kapitalo – vos su keliais litais piniginėje. Reikėjo kompiuterio, interneto ir cukraus masės“, – šiandien su šypsena pradžią prisimena G. Zacharova.
– Ar save laikote sėkminga verslininke? Ar pasiteisino tai, ką pradėjote dar 2013-aisiais?
– Kiekvienas sėkmę mato skirtingai. Man labai patinka, kad turiu laiko ir sprendimų laisvę. Patinka ir darbo pobūdis: kiekvieną kartą, kai turiu galimybę pati prisiliesti prie kuriamų keksiukų, jaučiu neapsakomą gėrį. Didžiuojuosi savo kuriamais produktais. Jie keičiasi, tampa gražesni, tobulesni, kiekviena dėžutė, į kurią jie įpakuojami – vis kitokia. Manau, visą tai ir galima vadinti sėkme. Jeigu klausiate, ar pasiteisino, galiu pasakyti vienareikšmį „taip“.
– Kokia buvo verslo pradžia? Daugeliui toks žingsnis keltų nemenką stresą.
– Verslo pradžia buvo labai maloni, nekėlė streso. Stengiuosi kaip įmanydama jo išvengti, bet pavyksta ne visada. Aš nepuoliau stačia galva į keksiukus, dar dirbau nekilnojamojo turto srityje. Po truputį išbandžiau konditerinius gaminius siūlydama draugams, ir supratusi, kad tai gali turėti ateitį, pradėjau. Nereikia staiga visko mesti ir pradėti savo verslo.
– Papasakokite, kokie yra jūsų klientai, kokie yra jų poreikiai ir ar sudėtinga juos patenkinti?
– Jie – nuostabūs žmonės. Nepaprastai įdomūs, besidžiaugiantys gyvenimu. Labiausiai džiugina tai, kad kurdami keksiukus galime įgyvendinti jų sumanymus. Tai jiems suteikia labai daug džiaugsmo. Man taip pat labai patinka aplinka, kurioje susitinkame. Mūsų verslo pobūdis toks, kad niekuomet nereikia spręsti problemų. Kuriame grožį ir laukiame malonių emocijų. Būtent ši veiklos dalis teikia didžiausią džiaugsmą.
– Ar esate patenkinta iš sukurto verslo gaunamomis pajamomis?
– Kalbant apie šiame versle uždirbamus pinigus, jų galėtų būti daugiau. Kiekvienas norime daugiau uždirbti, o taip pat, kad viskas kainuotų mažiau. Taip pat – kad būtų mažesni mokesčiai. Tačiau skųstis tikrai negaliu.
– Jūsų verslui jau ketveri. Ar turite ketinimų plėstis, didinti gamybos apimtis, įdarbinti naujų darbuotojų?
– Orientuojuosi į vieną produktą – keksiukus. Tai yra mano verslo specializacija. Plečiame asortimentą didindami keksiukų dekoro pasirinkimą. Mums aktualu išlaikyti vieną pagrindinį produktą, kad galėtume gaminti apčiuopiamai daugiau. Neturime tikslo gaminti daug skirtingų vienetinių produktų ir galiausiai nieko iš jų neuždirbti. Dekoro kūrimas reikalauja daug laiko ir kitų sąnaudų, kurių praktiškai neįmanoma optimizuoti. Kiekvienam klientui kuriame atskirą kūrinį.
Dirbame konditerinių gaminių, kurie yra personalizuoti, sukurti būtent tiems, kas užsako, rinkoje. Kai toks didelis saldumynų pasirinkimas, niekas nesitiki to, ką išvysta. Keksiukai paliečia klientų širdis. Jų gavėjas pamato tam tikrų, tik jam svarbių simbolių, detalių.
Kalbant apie plėtrą, planų turime daug ir įvairių, o kaip juos pavyks įgyvendinti paaiškės praėjus šiek tiek laiko. Yra keletas labai patinkančių veiklų, kurios papildytų keksiukų verslą, tačiau matematika kol kas sufleruoja dvejones. Visuomet ieškau savo konkurencinių pranašumų, kitaip nėra ko ir pradėti.
– Daugelis lietuvių nėra patenkinti savo pajamomis, dažnai girdime besiskundžiančius, kad išgyventi mūsų šalyje nelengva. Pati sau sukūrėte darbo vietą, sėkmingai vystote verslą. Ką patartumėte žmonėms, kurie nėra patenkinti savo atlyginimu? Ką daryti norint sulaukti sėkmės?
– Man sunku suprasti, kaip sveiki žmonės, turintys rankas ir kojas, gali skųstis, kad nėra darbo, ar kad visai neuždirba. Dėl nedidelių atlyginimų – sutinku. Pinigų visuomet būna per mažai. Bet jei nieko neturi, galima su draugais atidaryti krovikų paslaugų įmonę, masažo saloną, mokyti kalbų. Jei turi grėblį, jau galima apželdinimo įmonę kurti.
Pastebiu, kad žmonės kartais prisifantazuoja, kad norint pradėti verslą reikalingas milžiniškas kapitalas. Taip tikrai nėra. Be to, darbą laikau ne pragyvenimo šaltiniu, darbas – tai gyvenimas. Siūlau rasti tokią veiklą, kuri maloni ir teikia pilnatvę. Svarbiausia yra netingėti. Ieškokite ne pasiteisinimų, o galimybių. Savo galimybes pamačiau cukraus masėje ir galiu nuoširdžiai pasakyti – nė kiek nesigailiu.
– Kas, vis dėlto, svarbiausia pradedant verslą?
– Pirmiausiai produktas. Jis turi būti taip subalansuotas, kad atitiktų rinkos poreikius ir galimybes, kad būtų jam paklausa. Tada – skaičiavimai, matematika. Svarbu, kad skaičiavimai būtų realūs, nepervertinant rinkos ir kaštų. Sakyčiau, jog tai turėtų būti kertinis dalykas daugeliui prieš imantis veiklos.
– Ko palinkėtumėte pradedantiems?
– Daugiau svajoti, daugiau mokytis, aktyviau veikti ir tapti kažkuo didesniu!