Efektyviausia ataskaita – pinigų srautų
Kaip pasakoja G. Jakubauskas, suvokimo, kad verslo partneriams ir investuotojams svarbiausi yra realūs pinigai, jam teko išmokti savo paties kailiu, 2017 metais. Įmonė, kurioje jis dirbo, leido obligacijų emisiją. Susitikimams su potencialiais privačiais ir instituciniais investuotojais jis buvo paruošęs prezentaciją, aprašęs verslo modelį, veiklos planus ir kitas svarbias detales – beliko surasti partnerius.
„Vienas iš mano susitikimų buvo Rygoje. Susitikau su šeimos verslo valdytoju, patyrusiu žmogumi. Atvažiavau dar pakankamai aktyvus, jaunas ir pristatinėjau projektą. Kalbėjau apie rinkos dalį, augimą, vieną, kitą, trečią įsigijimą, jis klausė, klausė ir po 15 minučių sako: Giedriau, viskas labai gerai, ką tu pasakoji, bet kur pinigai – kur iš to viso plėtros projekto, kur iš tų investicijų pritraukimo yra jūsų pinigai? Aš sakiau: pelningumas geras, rinkos dalis 32 procentai. Galvojau, apie ką jis kalba? Ir tada jis pasakė: žiūrėk, jeigu verslas auga, labai smagu, labai džiaugiamės, bet verslo augimas turi būti paremtas realiais pinigais, realiomis galimybėmis [ realiomis galimybėmis finansuoti augimą, dengti įsipareigojimus – red. past.] ir tas augimas turi grįžti atgal investuotojams, akcininkui, įmonėms. Turi generuoti pinigų srautą.
Aš šiek tiek ne visai sutikdamas išėjau, grįžau į viešbutį, pagalvojau, atšaukiau kitus susitikimus tą dieną, sėdau prie prezentacijos, ją perdariau. Akcentavau ne rinkos dalis, ne pelno nuostolio ataskaitą, o būtent pinigų srautus – kaip iš tų investicijų ir kada grįš pinigai, nuo ko tai priklauso ir kaip tai atrodys po 3, po 4, po 5 metų. Ir tik tada aš vykau į antros dienos sutikimus. Aš, kaip finansininkas, privalau žinoti, kas yra piniginiai srautai ir iš ko jie formuojasi, bet tas 2017 metų sutikimas iš esmės drastiškai pakeitė mano požiūrį, kad verslo akcentas į piniginius srautus turėtų būti stipresnis, negu yra įprasta dabar“, – patirtimi dalijasi jis.
Pagrindinės, tipinės ir standartinės atskaitomybės formos, aiškina finansų specialistas, yra trys: pelno nuostolio, balanso ir piniginių srautų ataskaitos. Pelno nuostolio ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje naudojamos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos, kitos veiklos rezultatai ir grynasis pelnas su pelno mokesčiu. Balansas – tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visos įmonės turtas, įsipareigojimai ir kapitalas paskutinę ataskaitos dieną. Pinigų srautų ataskaita – tai pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išplaukos per ataskaitinį laikotarpį.
„Pinigų srautų ataskaita tik iš pirmo žvilgsnio yra panaši į pelno nuostolio ataskaitą. Atrodo panašu: čia pajamos, čia sąnaudos, čia įplaukos, čia išlaidos, bet iš esmės – informacija pinigų srautų ataskaitoje yra platesnė. Joje apimami ir balansų judėjimai, viskas yra sietina per pinigus, nėra jokio apskaitinio vertinimo ir šioje vietoje požiūris į piniginių srautų ataskaitą gali būti kompleksiškesnis ir išsamesnis. Pinigų srautų ataskaitoje mes apjungiame tą informaciją, kuri yra balanse ir pelno nuostolio ataskaitoje ir prie to paties gauname tokį kompleksiškesnį vaizdą apie įmonės būklę, apie įmonės finansus, srautus ir, galiausiai, apie įmonės pinigų likučius ir jų pokyčius.
Matydami [tik – red. past.] pelno nuostolio ataskaitą mes iš esmės negalime pasakyti, ar ta įmonė yra stipri, patikima, ar ji turi lėšų toliau vystyti savo veiklą, apsitarnauti paskolas, mokėti atlyginimus, mokesčius, daryti kažkokias investicijas. Šiai vietai pinigų srautų ataskaita aiškiau arba kompleksiškiau parodo įmonės būseną, būklę tos ataskaitos dieną. Tai kodėl aš šiandien labiau akcentuoju pinigų srautus? Ir iš mano patirties, ir tai, ką aš dabar darau pirmiausiai įmonėse, aš pirmiausiai žiūriu piniginius srautus, nes yra verslų, kurie gali parodyti 70 procentų pelningumą, yra verslų, kurie gali parodyti 7 procentų pelningumą, bet tai nebūtinai yra tvaru, tai nebūtinai yra pagrįsta realiais pinigais, realiomis investicijomis arba realia verslo modelio nauda“, – sako jis.
Rengiant pinigų srautų ataskaitą, kaip sako jis, svarbu atsižvelgti ir į laiko horizontą – ateities projekciją: „Verslui visada reikia informacijos į priekį. Mes pamatėme ataskaitas: dveji metai, labai smagu, buvo gerai arba buvo blogai, pagerėjo arba pablogėjo, bet esmė – kaip bus į priekį. Ir šioje vietoje visos ataskaitos turi tą trūkumą – ar tai būtų pelno nuostolio ataskaita ar balansas, ar pinigų srautai, jeigu nėra įtraukiamas perspektyvos vertinimas.
Labai linkėčiau, kad netektų susidurti su ta situacija, kai pastebimi signalai įmonėse, jog jau trūksta pinigų, gal buhalterija nepervedė kažkuriam tiekėjui, o vadovas pradeda įkvėpti ir galvoti, kur reikės ieškoti pinigų. Planavimas bet kokiu atveju nuima įtampą, nes tu aiškiai žinai, kas bus – tu planuoji ir prie to paties priimi pasąmonėje sprendimus. Tai pinigų srautų planas arba prognozė, žinojimas, ką tu turėsi po savaitės, dviejų, pusmečio ar metų, – automatiškai nuima įtampą ir vadovui, ir kolegoms, ir visai organizacijai, nes yra atsakymai. Jeigu yra problema, sutrikimas srautuose, svarbu turėti parengtą planą, atsakymą, kaip mes suvaldysime šią situacija ir atsiskaitysime su tiekėjais, partneriais, darbuotojais, galiausiai – Mokesčių inspekcija.“
Pinigų srautų sudarymo metodai
Kaip aiškina G. Jakubauskas, pinigų srautų ataskaitas galima sudaryti dviem būdais – netiesioginio metodo ir tiesioginio metodo pagalba. Netiesioginiu metodu sudaromi piniginiai srautai rengiami koreguojant nepiniginius vertinimus (nusidėvėjimas, finansinės veiklos rezultatas, atidėjiniai) ir apskaičiuojant skirtumus tarp dviejų laikotarpių turto ir įsipareigojimų straipsnių. Tiesioginiu metodu sudaromoje pinigų srautų ataskaitoje lėšos atskleidžiamos pagal šaltinį ir tuo iš karto eliminuojami visi mokestiniai ir apskaitiniai vertinimai, kurie neturi naudos, sudarant piniginių srautų prognozes ir planus.
„Netiesioginio ir tiesioginio metodų pagrindinis skirtumas yra tame, kad tiesioginio metodo būdu ataskaita formuojama pagal pinigų atsiradimo arba išleidimo šaltinį. Jeigu reikėtų rinktis, aš visada rinkčiausi tiesioginį metodą. Tiesioginis metodas piniginių srautų sudarymo ataskaitoms yra bet kokiu atveju tikslesnis, nes iš karto eliminuojami tie apskaitiniai vertinimai, kurie yra nesusiję su pinigais. Galima iš karto ir tiesiogiai orientuotis į pagrindinius veiklos straipsnius, kurie sukuria išeinančių ir ateinančių pinigų srautą.
Tokią ataskaitą sunkiau padaryti, nes reikia daugiau informacijos, verslo procesų supratimo, bet ji iš karto duoda daug atsakymų apie verslą, apie verslo kokybę, apie pinigų kokybę – kokie jie yra, ar jie tvarūs, ar netvarūs. Paprastas pavyzdys: įmonė deklaruoja, kad jos pagrindinė veikla yra prekybinė arba gamybinė, bet pasižiūrėjus į pinigų srautų ataskaitą pagrindiniai srautai formuojasi, tarkime, iš investicinės veiklos, o ne iš pagrindinės deklaruotos, tai reiškia – jos veikla tikrai ne gamyba, ne prekyba, yra kažkas kita. Ir tada kyla klausimas – kam tada deklaruoti, kad tavo veikla yra prekyba arba kažkoks projektų vystymas? Vadinasi, pamačius tiesioginiu būdu suformuotą ataskaitą iš karto gali suprasti, iš ko ir kokių veiklų įmonė generuoja piniginį srautą“, – aiškina jis.
Pinigų srautų ataskaitos nauda
Pasak specialisto, pinigų srautų ataskaitos ir jų išmanymas, pirmiausia, kuria pasitikėjimą. Tai, nors ir labai nežymus elementas, bet „labai stiprus“.
„Kai įmonė valdo savo srautus, apskritai valdo savo finansus, kai yra žinoma, kas bus, kas planuojama, iš ko gyvensime, kur išleisime – natūraliai atsiranda pasitikėjimas. Čia, kaip šeimoje, – tu turi resursą, planą, savo srautą, jautiesi tvirtai, nes žinai, kad, tarkime, mėnesio 15 dieną sumokėsi komunalinius mokesčius. Tai verslui, patikėkite manimi, tai irgi yra labai svarbu. Kai tu esi tvirtas, kai tu žinai, kad tavo verslas tvirtai stovi, kai tu žinai, ką tu darysi po trijų mėnesių, kad turėsi pinigų sumokėti už įrangą, nusipirkti žaliavą, – tu jautiesi tvirtai.
Tas tvirtumas ateina ir persiduoda ir derybose su partneriais – tada tu gali jiems garantuoti, kad sumokėsi laiku, atsiskaitysi laiku ir automatiškai gali naudoti jėgą, gali turėti stipresnę derybinę poziciją, tau nereikia prašyti – tu iš esmės ateini kaip lygiavertis partneris ir tą gali išnaudoti derybose arba pasinaudodamas savo galia tu gali gauti papildomos naudos“, – aiškina jis.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, sudarant šią ataskaitą svarbus ir ateities planavimas, o jis, kaip aiškina finansininkas, padeda valdyti ir kapitalo trūkumą, vėliau virstantį neigiamu veiksniu – piniginių lėšų trūkumu.
„Kai prasideda apyvartinio kapitalo trūkumas, o jis dažniausiai turi tendenciją plėstis, nes tu neturi pinigų nusipirkti žaliavų, negali pagaminti produkcijos, parduodi mažiau, gauni mažiau pelno, mažiau įplaukų, tada tavo galimybė nusipirkti žaliavas dar sumažėja ir taip prasideda tos vadinamosios žirklės.
Tai bet kokiu atveju planas, planavimas ir tų pačių žirklių suvokimas, ar jos yra, ar nėra, per mėnesį, per pusę metų, yra vienas iš esminių dalykų ir šioje vietoje aš naudoju irgi pinigų srautų ataskaitą, papildomai dar skaičiuoju apyvartinio kapitalo pokyčius, būtent jau daugiau per balanso straipsnius, tam, kad suprasčiau, ar tie priimti sprendimai, ar ateities operacijos organizacijai nesukels kažkokio apyvartinio kapitalo trūkumo, kuris natūraliai išvirs į piniginių lėšų trūkumą, nes pinigai bet kokiu atveju yra viena iš apyvartinio kapitalo dalių“, – aiškina jis.
Iš ko formuojasi apyvartinio kapitalo trūkumas?
Pirmas ir pagrindinis veiksnys, lemiantis kapitalo trūkumą, aiškina G. Jakubauskas, yra pelningumo mažėjimas. Jeigu įmonė priversta mažinti savo pardavimo kainas ir maržas dėl rinkoje vykstančių veiksnių – natūraliai mažėja planuojama uždirbti pelno dalis. Taip automatiškai menksta grįžtantis pinigų srautas, kuris reikalingas finansuoti apyvartinį kapitalą. Dar vienas veiksnys – per ilgas pinigų ciklas. Pastarasis, specialisto aiškinimu, parodo laiką nuo pirmo investuoto euro, pavyzdžiui, į žaliavas, iki momento, kada investuotas euras sugrįžta, pardavus pagamintą produktą. Jis skaičiuojamas dienomis.
„Paaiškinsiu paprastu pavyzdžiu apie žaliavas: jeigu mes nusipirkome žaliavas ir jas laikome sandėlyje 60 dienų – tai jau yra 60 dienų cikle. Jeigu mes pardavus prekes iš pirkėjo gauname pinigus dar po 90 dienų, tai jau yra 150 dienų cikle. Šį rodiklį gerina vienintelis dalykas – kokį atsiskaitymo terminą su tiekėjais mes esame sutarę. Tai jeigu sutarėme dėl 30 dienų atidėto mokėjimo, tai atėmus iš 150, mūsų ciklas gaunasi 120 dienų. Gerai tai ar blogai? Atsakymas nėra vienareikšmiškas – visada yra noras jį turėti trumpesnį. Kaip sakytų finansininkai – idealus ciklas yra su minuso ženklu, kai tavo veiklą finansuoja kitos šalys, šiuo atveju tai būtų tiekėjai. Reiškia, tu darai verslą ne įšaldęs savo pinigus, o naudodamasis skolintomis lėšomis, kurios ateina iš tiekėjo“, – sako G. Jakubauskas.
Kiekviename verslo procese, kaip aiškina jis, būna sutrikimų. Tačiau, jei sutrikimai iššaukia papildomą pinigų ciklo prailgėjimą, tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios taip pat formuojasi apyvartinio kapitalo trūkumas, neretai sąlygojantis papildomų lėšų veiklai vystyti stygių.
„Tai nepamirškite, kad šioje vietoje ne tik viskas susiję su pelningumu ir su pelnu, bet kartais ir procesiniai dalykai trumpina ir reikšmingai gali patrumpinti pinigų ciklą. Pavyzdys labai paprastas – iki pat šios dienos mane stebina įmonės, kurios sąskaitas faktūras už paslaugas išstatinėja paskutinę mėnesio dieną. Visą mėnesį dirba, dirba, dirba, padaro darbą, tarkime, kovo 19 dieną, o sąskaitą išrašys kovo 30 dieną. Kodėl? Kodėl jie laukia dar 11 dienų – kam ji ilgina savo pinigų ciklą? Padarei paslaugą, išstatei sąskaitą, 15 dienų ar 10 dienų, kiek susitari, tu jau gauni pinigus. Jeigu lauksi kovo 30 dienos, tu pinigus gausi balandžio 10 arba 15 dieną“, – stebisi jis.
Ir paskutinis kapitalo trūkumą sąlygojantis veiksnys – aiškaus plano, iš kokių lėšų bus finansuojama plėtra, nebuvimas.
„Visada vystant plėtrą, darant naujus projektus, paleidžiant, įsigyjant įmones, atsidarant naują parduotuvę, naują gamybinę liniją, pasirenkite planą apie tai, kaip jūs finansuosite plėtrą – iš kokių lėšų: kiek reikės nuosavų lėšų, kiek reikės, galbūt, kad akcininkai įdėtų, kiek reikės skolintis, ir turėkite savo atsakymą. Tikrai nepalikite to, kad nesigauna dviems metams į priekį pelningas projektas, pinigai negrįžta, ai, – tiek to, kaip nors, treti metai kažką duos. Nepalikite taip. Darykite prielaidas, grįskite prielaidas, darykite prognozes ir darykitės pinigų srautus tol, kol jūs turėsite atsakymą, kad pinigai tikrai grįš. Su palūkanom, kažkokiomis papildomomis priemonėmis, bet turi pasimatyti, kad projektas yra pelningas. Jeigu nepelningas, pinigai negrįžta – tiesiog jo nedarykite“, – tikina G. Jakubauskas.