„Mūsų kavinėje galima paskanauti naminio korėjietiško ir japoniško maisto. Esame tikriausiai vieninteliai mieste, kurie siūlo azijietiškus vėlyvus pusryčius. Džiaugiamės, kad sugebėjome pritaikyti egzotiškus patiekalus lietuviškam gomuriui“, – pasakoja kavinės direktorė D. Kybartaitė.
Kaip dvi merginos vos per mėnesį ryžosi naujam verslui? Su kokiais iššūkiais jos susidūrė ir tebesusiduria? Kodėl jos nusprendė, kad būtina pagilinti turimas finansines žinias, nes tik taip įmanoma tinkamai vadovauti verslui? Apie tai ir kalbamės su viena iš „Tamago“ kavinės įkūrėjų.
Dieną – jauki kavinė, sutemus – tikra vakarinė fiesta
D. Kybartaitė pasakoja, kad jų kavinėje galima paragauti su meile ruoštų japoniškų ir korėjietiškų patiekalų.
„Klientai greitai pamėgo pačius įvairiausius mūsų siūlomus patiekalus. Pavyzdžiui, labai daug komplimentų susilaukia rytais tiekiamas tamagoyaki (suktas japoniškas omletas), purūs souffle blyneliai su skirtingais pagardais, japoniškoji matcha arbata“, – sako pašnekovė.
Anot jos, kavinėje paragauti galima ir dvi savaites marinuotų korėjietiškų kopūstų kimchi su kepta sourdough duona. Šis patiekalas – lyg azijietiškos ir vakarietiškos kultūros mišinys.
„Dienos metu mūsų kavinė yra labai jauki, o sutemus ši vieta pavirta į vieną didelį vakarėlį, kuriame skamba žmonių juokas ir liejasi kokteiliai. Vasaros vakarais žmones kviečiame prisijungti prie korėjietiško grilio vakarėlio, kurio metu mėsytę ar kitas gėrybes jie gali pasikepti patys“, – teigia verslininkė.
Ji atskleidžia, kad žiemos metu jų kavinėje galima išbandyti kitą atrakciją – korėjietiško maisto degustaciją karštuose puoduose.
„Ant žmonių stalų pastatomi puodai, kuriuose – įvairiausi ingredientai: mėsa, jūros gėrybės, daržovės. Viskas užpilama sultiniu ir verdama tiesiog ant lankytojų stalų. Tuomet, pagal korėjiečių papročius, maistu yra dalinamasi. Kiekvienas įsideda tai, ko pageidauja ir pasidalina su kitais“, – sako kavinės atstovė.
D. Kybartaitė pabrėžia, kad jų kavinė – nedidelis verslas, kuris privalo prisitaikyti prie skirtingų metų laikų bei miestiečių įpročių.
Jaukumas ir kelionių atmosfera – didžiausia siekiamybė
„Tamago“ kavinę įkūrė dvi merginos – Dominyka ir Dovilė. Abi jos mėgsta keistis, eksperimentuoti ir stebinti klientus.
„Todėl mūsų kavinėje tiek interjeras, tiek ir maistas yra jaukus, keliantis geras emocijas. Mes norėjome, kad Vilniuje atsirastų vieta, kuri būtų pilna kultūros ir įdomybių, išskirtinė bei miela širdžiai. Norėjome sujungti modernaus žmogaus poreikius su kelionių atmosfera“, – nurodo D. Kybartaitė.
Ji įsitikinusi, kad dirbti aptarnaujančiame personale yra tiesiog pašaukimas. Tam būtinas empatijos jausmas bei noras padaryti kitą žmogų laimingu.
„Dovilė, kuri yra kavinės vadovė, turi net 10 metų darbinę patirtį. Ji – lyg mūsų švyturys. O aš prieš atidarant kavinę dirbau architekte. Dabar visus vizualinius savo sumanymus galiu įgyvendinti nuosavame versle. Mes abi daug keliavome po pasaulį ir į šią vietą sudėjome visas savo patirtis ir širdį“, – pasakoja pašnekovė.
Anot verslininkės, abi kavinės įkūrėjos kasdien rūpinasi ja lyg savo namais. O juk tai išties padeda tam, kad veikla vystytųsi ir būtų sėkminga.
Dvi verslininkės norėjo sau susikurti darbo vietas
D. Kybartaitė pasakoja, kad iš kitų savininkų kavinę jos perėmė vos per mėnesį.
„Labai greitai reikėjo sugalvoti veiklą, pavadinimą, sukurti logotipą, patiekalus. Tai tikriausiai buvo pats intensyviausias laikas mūsų gyvenimuose. Nuo pat pradžių siekėme išlaikyti šią jaukią vietą ir norėjome sukurti geras darbo vietas tiek sau, tiek ir kitiems. Ir nors viskas įvyko labai staigiai, rezultatu mes džiaugiamės“, – nurodo pašnekovė.
Jos metė samdomus darbus ir „nėrė“ į nuosavą verslą. Vis tik abi džiaugiasi, kad puikiai viena kitą supranta bei palaiko.
„Tai – moterų „varomas“ verslas. Neparastai džiaugiamės, kad prie mūsų su Dovile prisijungė ir labai talentinga virtuvės šefė Juta Valančė, kuri sugebėjo įgyvendinti visus mūsų norus. Visos trys nuo pat pradžių jautėme ir tebejaučiame, kad darbas šioje kavinėje yra prasmingas. Šią vietą sukūrėme ne tik vėl savęs, tačiau ir dėl Vilniaus gyventojų bei miesto svečių bei keliautojų iš Azijos, kurie pasiilgo naminio maisto“, – teigia D. Kybartaitė.
Susiduria ir su iššūkiais
Kavinės įkūrėja sako, kad natūralu, jog veikloje pasitaiko ir tam tikrų iššūkių. Vienas didžiausių šiuo metu – infliacija.
„Kainų kelti nesinori, bet skaičiai rodo, jog būtina. Pigių ir greitų patiekalų laikai praėjo. Žinoma, mums, kaip kavinei, svarbu pritraukti klientus, tad turime būti originalūs. Tačiau ši užduotis, nesinori girtis, bet mums nesukelia problemų“, – juokdamasi sako pašnekovė.
Nors šiuo metu kavinei sekasi labai gerai, jos įkūrėjos įsitikinusios – mokytis bei tobulėti reikia kasdien. Juk tik tai padės išvengti įvairiausių problemų, nuo kurių įmanoma apsisaugoti. Dėl šios priežasties verslininkės pasinaudojo galimybe apie finansinį raštingumą pasikonsultuoti su „Swedbank“ specialistais.
„Net ir pats geriausias, kiečiausias ir prabangiausias restoranas gali bankrutuoti, mat jo vadovai nemoka tvarkytis su finansais“, – pabrėžia D. Kybartaitė.
Konsultacijų dėka pajuto realią naudą
Kavinės direktorė teigia, kad finansinis raštingumas verslų vadovams yra labai svarbus. Juk jei nesi finansiškai raštingas, nesupranti, kokias galimybes turi, o kokių – ne.
„Konsultacijų metu sužinojome apie „Profit First“ formulę, kuri padėjo sutaupyti pelningo sezono metu pinigų tiek, kad tuomet, kai klientų buvo mažiau, jautėmės saugūs. Tikriausiai kiekvienas verslo savininkas žino, koks svarbus yra saugumo jausmas“, – džiaugiasi ji.
D. Kybartaitė kitiems verslininkams pataria lėtai ir sistemingai pritaikyti finansinio raštingumo įpročius. Anot jos, labai svarbu niekada nenustoti gilinti žinių ir tokiu būdu nuolat mokytis. Vis tik verslininkė įsitikinusi, kad negalima tapti priklausomu nuo skaičių ir sąskaitų tikrinimo. Tam verčiau paskirti tam tikras dienas. Tai leis verslo situaciją vertinti ramiai.