Nuo pat veiklos pradžios įmonė buvo pelninga
Paklaustas, kaip jis apskritai atsidūrė finansų sektoriuje, A. Rubinas pasakoja, kad jį ši sritis pasirinko pati. Baigęs 12 klasių jis dar neturėjo sprendimo, ką galėtų veikti tolimesniuose gyvenimo etapuose. Tad štai stojant į aukštąją mokyklą teko rinktis keletą sričių, o buhalterinė apskaita pasirinkimuose nebuvo pirmoji, tačiau būtent čia A. Rubinas ir įstojo.
„Baigdamas paskutiniuosius antrus, trečius metus pajutau, kad man visai patinka, man gerai sekasi, aš gaunu gerus pažymius ir visai man ta logika dėliojasi. Po kurio laiko, po baigimo, nusprendžiau stiprinti turimas žinias – pasibaigiau magistrą, tada įgavau gilesnį supratimą, kaip apskritai veikia visas finansinis mechanizmas tiek Lietuvoje, tiek įmonėje“, – pasakoja pašnekovas.
Būdamas finansų specialistu ir dirbdamas samdomą darbą, jis paraleliai ėmė vystyti nuosavą veiklą, tačiau pradžioje darbuotis teko su individualia veikla. Bėgant metams, klientų ratui plečiantis ir krūviui didėjant, reikėjo rinktis – steigti nuosavą įmonę ar likti samdomame darbe.
„Verslas atsirado organiškai, natūraliai. Mačiau poreikį papildomiems darbams, buvo noras papildomai užsidirbti, mačiau mažų verslų, kuriems reikėjo buhalterio tik labai simboliškai ir labai nedidelio kiekio valandų, labai nedideliems darbams. Taip iš individualios veiklos gimė įmonė. Kadangi buvau dirbantis pilną darbo dieną, klientų daugėjo, prikalbinau prisijungti ir pirmąją kolegę Rasą, kuri dirba nuo įmonės įsteigimo. Ir natūraliai po truputėlį, po truputėlį viskas augo.
Kadangi esu profesionalus finansininkas, tai nuo pirmųjų įmonės metų ji visada buvo pelninga – nebuvo, kad ji būtų nuostolinga. Pasak daugelio metodikų, verslas gali būti pelningas nuo pirmųjų metų, jeigu yra atitinkamai valdomas. Kai aš priėmiau sprendimą pasitraukti iš labai gerai apmokamo samdomo darbo ir atsiduoti verslui, mano įmonė turėjo apie 30 klientų. Kažkokių sudėtingų procesų nereikėjo – reikėjo gero pasitarimo su kolegėmis, struktūros, tvarkos, aiškumo, tam tikrų atsakomybių, keletos lentelių ir paslaugas galėjome teikti“, – sako jis.
Veiklos spektras – platus
Šiandien finansines paslaugas smulkioms ir vidutinėms įmonėms siūlanti A. Rubino valdoma finansinių paslaugų agentūra veikia jau beveik aštuonerius metus ir turi 150 klientų. Didžioji įmonės pajamų dalis, kaip sako jis, yra buhalterinė apskaita. Be jos įmonė taip pat siūlo finansų vadovo nuomos paslaugą, konsultacijas ir finansų analizes, ruošia verslininkams finansinės veiklos planus ir patarimus, kuriose srityse pastariesiems reikėtų patobulinimų. Be to, siūlo mokymus ir konsultacijas smulkių ir vidutinių įmonių vadovams apie tai, kokius finansinius rodiklius reikėtų sekti, kaip juos interpretuoti.
„Kuo toliau, tuo labiau žengiame ir į finansų mokymo sritį – šiais metais netgi paleidžiame ir internetinius mokymus, įrašytus vaizdo įrašus. Esame numatę rengti ir buhalterių, profesionalų mokyklą, nes matome, kad rinkoje trūksta praktinių žinių – priėmus darbuotojus labai ilgai juos reikia mokyti, ugdyti tai, kas verslui yra svarbu, į ką orientuotis“, – pasakoja įmonės vadovas.
Bėgant laikui ir augant A. Rubino klientų bazei, daugėjo ir sudėtingesnių klientų, tad dabartiniame veiklos etape jam tenka koreguoti įmonės veikimo modelį, efektyvinti darbo procesus, spręsti atsirandančius pagausėjusio komandos narių skaičiaus laiko nuostolius, kuriant vidinę sistemą, kuri padėtų specialistams greičiau ir efektyviau atlikti užduotis, viską rasti vienoje vietoje.
„Yra tam tikri struktūriniai klausimai, niuansai, kuriuos turime nuolat tobulinti – tiek atsakomybės, tiek darbų pasiskirstymas, tiek kokybė. Atsiranda ir vidinis komandos auditorius, turime karts nuo karto tikrinti, kad išlaikytume vienodą standartą. Naudojame ir tobuliname technologijas, kad nuobodžius procesus galėtume automatizuoti. Atsiranda visiškai kiti dalykai, kai atsiranda kiekis. Auga ir tie patys klientai, sudėtingėja jų finansiniai procesai, todėl mes turime nuolat palaikyti ir stiprinti kompetencijas, būti profesionaliais, kad ir didesnės įmonės mus rinktųsi“, – aiškina A. Rubinas.
Vien finansinių žinių nepakanka
Galime tik spėlioti – įmonės sėkmę lėmė žvaigždės ar puikios įmonės vadovo finansinės žinios ir turimos kompetencijos? Kaip sako pats įmonės vadovas, tai, veikiausiai, lėmė aiški strategija ir, be abejonės, sukauptas finansinių žinių kraitis, leidęs teisingai valdyti visus verslo finansinius rodiklius. Veiklos pradžioje jis išsikėlė konkrečius tikslus, aiškų planą, kokie turi būti pardavimai, klientų bazė, pelningumas, atlyginimai sau ir darbuotojams. Planą, kaip sako jis, pavyko įgyvendinti su kaupu. Tačiau norint plėstis ir augti, finansinių žinių nepakanka. Kompetencijas reikia tobulinti ir kitose srityse.
„Aš esu finansų specialistas ir savo finansininko karjerą pradėjau prieš daugiau nei 12 metų, tad mano finansų valdymo žinios ir finansinis intelektas yra stiprūs, bet per pastaruosius dvejus metus man buvo nauja tai, kad tapau verslo savininku ir įmonės vadovu, iki tol tai buvo tik papildoma veikla, todėl požiūris į finansų valdymą keitėsi, darėsi labiau praktiškas ir iš smulkaus verslo savininko perspektyvos. Ta tema perskaičiau daug knygų ir dalyvavau įvairiuose mokymuose, stiprinau žinias, kas leido man aiškiau komunikuoti apie finansus ir geriau suprasti smulkaus verslo savininką: kuo jis gyvena, kokie yra jo iššūkiai“, – sako verslininkas.
A. Rubinas sutinka, kad įmonės veiklos sėkmei didžiulę įtaką daro finansai. Kaip sako jis, dar kolegijos suole teko išmokti, kad „pradėti reikia nuo pinigų“. O ar verslas turės pinigų banko sąskaitoje, aiškina jis, priklausys nuo trijų pagrindinių rodiklių – pakankamo įmonės pelningumo, teigiamo pinigų srauto ir efektyvaus turimo turto valdymo, t. y. turto grąžos rodiklio.
„Šis principas yra vadinamas „Found Money“ sistema. Tad pradedame analizuodami veiklos pelningumą, tada įmonės piniginius srautus, kur didžioji vertė yra gautinų sumų valdymas, ir periodiškai stebime, kaip efektyviai valdome įmonės turtą. Reikėtų atskirai kiekvieną rodiklį analizuoti ir gilinti priklausomai nuo veiklos. Galima pelningumą stebėti pagal padalinius, kaštų centrus, vadybininkus, atskiras parduotuves ir panašiai. Jeigu verslas vykdo keletą veiklų, o įmonė yra viena, būtina atskirti pajamas, išlaidas ir matyti kiekvienos veiklos pelningumą, sekti nors kartą per mėnesį. Pinigų srautą reikia valdyti dažniau ir ne rečiau kaip kartą per savaitę – čia daugiausia vertės verslas gauna skirdams dėmesį ir energija gautinų sumų valdymui“, – aiškina jis.
Vis dėlto, kad ir kokia būtų sudėtinga finansų valdymo sistema ir kad ir kiek daug dėmesio reikėtų į ją investuoti, kaip teigia ir pats verslininkas, derėtų neužmiršti ir kitų svarbių sričių. Būtent pastarosios nėra jo stiprioji pusė, tad įvairūs mokymai ir kitos veiklos padeda šias žinias gilinti. Tiesa, valdyti komandą jis jau mokėjo, nes samdomame darbe ėjo vadovo pareigas, tetrūko žinių apie pardavimus, marketingą ir procesų valdymą. Taip smalsumo vedinas jis atrado „Swedbank“ mentorystės programą „Verslo akademija“, kurioje ieškojo trūkstamų žinių. Kaip sako verslininkas, finansai tėra įmonės nervų sistema, o pardavimai ir marketingas – kraujas, be kurio nevyktų jokios įmonės gyvybinės funkcijos. Tad pastarieji ne ką mažiau svarbūs visiems verslų savininkams.
„Akademijoje atsidūriau per smalsumą, per norėjimą išmokti daugiau, išmokti valdyti verslą, kurti naujas paslaugas, jas parduoti ir panašiai. Čia buvo labai stipriai akcentuojama, kad finansai yra svarbu, tačiau dalyvavę kolegos buvo labai stiprūs kitur, gal ne finansuose, bet stiprūs marketinge, pardavimuose, todėl gavosi mainai – vienas kitą pakonsultavome, pasidalinome turimomis žiniomis. Finansai yra viena iš tų kompetencijų, į ką reikia atkreipti dėmesį, nors čia aš esu stiprus, bet procesai, komanda, pardavimai – tikrai man buvo ką pasiimti. Finansų temą aš galėjau pagilinti, pakomentuoti praktiškai, kas buvo dėstoma, mokoma. Ir konsultacijas buvau pasiūlęs kolegoms, kai kurie ir klientais patapo.
Kažkam buvo labai nauja, o aš pasižiūrėjau kaip yra dėstoma, kaip savinasi informaciją kolegos, ar jiems sunku, kaip tai paprasčiau pateikti, nes pinigų, finansų kalba nėra lengva – ne visi įsisamonina, ne visi supranta. Ir mums, kaip paslaugos teikėjui, buvo naudinga pasižiūrėti, kaip galima aiškiau ir suprantamiau ją pateikti – tai irgi tam tikra nauda pamatyti, kaip supaprastinti kalbą, kaip pateikti vizualiai, papasakoti istorijas, kaip pririšti emociją prie viso to ir t.t. Tai čia ir buvo naudingos patirties, kadangi aš ir pats vedu mokymus susijusius su finansais, tai daug tokių gretutinių dalykų pasiėmiau ir išsinešiau“, – pasakoja A. Rubinas.