– Vyriausybė teikia Seimui didelį dokumentų paketą. Profsąjungos bando kilti į kovą su nauju socialiniu modeliu, jį kritikuoja atskiri politikai bei ekspertai. Ar čia Lietuva kuria kažkokius naujus darbo santykių įstatymus, ar tiesiog perimama patikrinta tvarką iš senosios demokratijos valstybių?
– Drįsčiau teigti, kad Vyriausybės parengtas ir Seimui pateiktas naujas socialinis modelis turės istorinę reikšmę Lietuvai. Darbo santykių sritis yra įstrigusi praeityje. Apie tai mums primena ir Pasaulio ekonomikos forumo atlikto konkurencingumo tyrimo Lietuvai skirta 124 vieta, ir kaimynių Estijos bei Latvijos laimėjimai, pertvarkius šią sritį, ir permainų laukiantis verslas. Pokalbiuose su Estijos premjeru ne kartą buvo paminėta, kad Estijoje staigus nedarbo mažėjimas yra tiesiogiai siejamas su naujų darbo santykių įtvirtinimu.
Profsąjungų atstovai atkakliai gina dabartinį Darbo kodeksą. Tačiau ką gina šis įstatymas, kai jame numatytas dosnias išeitines išmokas gauna tik menka dalis iš darbo atleidžiamų žmonių? Ir tai daugiausia – valstybės institucijų darbuotojai. 93 procentai žmonių iš darbo išeina vadinamuoju „savo noru“. Tik 0,9 procento pasinaudoja Darbo kodekso straipsniu, numatančiu 2–4 mėnesių įspėjimo terminus ir iki pusės metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokas.
Esame vienoje komandoje su profesinėmis sąjungomis, kovojančiomis už žmonių teisę į darbą ir socialines garantijas. Šis beveik 40-ies įstatymų paketas yra socialiai orientuotas ir leidžia įgyvendinti tai, ką rinkėjams savo programoje žadėjo 16-oji Vyriausybė. Rūpintis ne tik dirbančiaisiais, bet ir norinčiais dirbti, t. y. naujoms darbo vietoms rastis palankią aplinką, sukurti prielaidas kelti atlyginimus ir pensijas, pritraukti investuotojus, stiprinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.
– Ar yra paskaičiuota, kiek naujas socialinis modelis bus svarbus investuotojams, turės įtakos naujų darbo vietų kūrimui?
– Lankstesni darbo santykiai reiškia drąsiau steigiamas naujas darbo vietas, geresnes darbo pasirinkimo, atlyginimo galimybes. Skaičiuojama, kad naujasis modelis padėtų sukurti apie 85 tūkst. darbo vietų – daugiau nei pusę to, kiek dabar darbo biržose užsiregistravusių žmonių (160 tūkst.).
„Investuok Lietuvoje“ pernai atliktas tyrimas rodo, kad 6 iš 10 įmonių lengviau samdytų žmones, jeigu nebūtų taip sudėtinga atsisveikinti su netinkamu ar nereikalingu darbuotoju. Bijodami griežtų sąlygų, darbdaviai nekuria naujų darbo vietų, o dalis darbų, ypač laikinų, projektinių įdarbinama neoficialiai. 42 proc. apklaustųjų prisipažįsta, kad jų artimoje aplinkoje yra žmonių, dirbančių neoficialiai arba gaunančių neapmokestintas pajamas („vokelius“).
Dėl lankstesnio darbo santykių reguliavimo ir lengvatų mažoms įmonėms tapsime patrauklesne šalimi investuotojams – o tai reiškia naujas darbo vietas, geresnius atlyginimus (įskaitant ir valstybiniame sektoriuje) dėl didėjančios konkurencijos darbo rinkoje.
Darbo vietas kuria verslas, investuotojai, – dėl jų dėmesio varžosi ne tik Europos šalys, jau nekalbant apie Baltijos regioną. Pasenęs, šiuolaikinių darbo santykių idėjos neatitinkantis Kodeksas šioje kovoje yra silpnoji Lietuvos vieta. Todėl ir ryžomės imtis atsakomybės iš pagrindų pertvarkyti šią sritį. Seimui pateikėme kompleksinį dokumentą, reglamentuojantį lankstesnius darbo santykius, patikimas socialines garantijas, veiksmingesnę bedarbių apsaugą ir efektyvesnę darbdavių kontrolę, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Taigi, profesinės sąjungos taptų įtakingesniu socialiniu partneriu siekiant geresnių darbo sąlygų.
– Sakykite, ar išties pensijų didėjimą siekiama susieti ne su rinkimų datomis, o su darbo užmokesčio augimu?
– Kartu pertvarkoma Valstybinio socialinio draudimo, pirmiausiai – pensijų, sistema, leis reguliariai, remiantis objektyviais ekonomikos duomenimis, indeksuoti pensijas. Kad jos didėtų ne prieš rinkimus, bet būtų susietos su darbo užmokesčio augimu. Socialinio draudimo pensijos labiau priklausytų nuo kiekvieno apdraustojo įmokų, o tai pozityviai lemtų jų mokėjimo paskatas, mažintų šešėlio efektą. Beje, šiuo požiūriu šešioliktoji Vyriausybė, mokėdama kompensacijas už buvusios valdžios sunkmečiu neteisėtai nusavintas pensijas, pagal finansines išgales nuosekliai didina socialines išmokas, kelia atlyginimus mažiausiai uždirbantiems žmonėms.
– Daug kalbama apie investicijų pritraukimą, eksporto skatinimą, tačiau ar numatomi konkretūs Vyriausybės veiksmai?
– Greta šio fundamentalaus socialinių įstatymų paketo Vyriausybė rengia ir kitas teisines priemones, padėsiančias pritraukti į Lietuvą strategiškai svarbių investicijų, neutralizuoti Rusijos draudimų Europos Sąjungos eksporto prekėms padarinius. Eksportas į šią šalį sumažėjo beveik 900 mln. eurų, tačiau pusė prarastos prekybos buvo sėkmingai perkelta į Europos Sąjungos šalis. Čia mūsų eksportas išaugo 7 procentais.
Vyriausybė nuosekliai skatina naujų užsienio prekybos krypčių paiešką. Pastaraisiais metais Lietuvos eksporto geografija prasiplėtė rekordiniu šalių skaičiumi – eksportuojama į beveik dviejų šimtų valstybių rinkas. Rusija jau iškrito iš lietuviškos kilmės prekių pagrindinių rinkų dešimtuko, ir dabar užima tik 15 vietą.
– Verslininkai skambina varpais, jog stinga aukštos kvalifikacijos darbininkų, kitų darbuotojų. Sutikite, kad metas nedelsiant keisti specialistų rengimo sistemą...
– Svarbias pertvarkas numatome ir specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimo srityje. Atsižvelgdami į Lietuvos verslo ir užsienio investuotojų poreikius bei siekdami stiprinti Lietuvos konkurencingumą, sprendžiame susidariusias ilgalaikes reikiamų specialistų pasiūlos problemas. Numatoma gerokai išplėsti priėmimą į darbo rinkoje itin paklausias gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos specialybes.
Atkreipiu jūsų dėmesį, kad Seimui jau yra pateiktas naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Šis įstatymas sudarys sąlygas reikiamoms pertvarkoms. Tai leis siekti aukštesnės studijų kokybės, taikyti lankstesnius mokymosi metodus, garantuos geresnę studijų rezultatų atitiktį darbo rinkos ir asmens profesinio kelio reikmėms. Universitetai ir kolegijos kartu su verslininkais ir užsienio investuotojais galės veiksmingiau ir dinamiškiau tobulinti studijų programas, o valstybė – skatinti gerų rezultatų pasiekusias aukštąsias mokyklas per sudaromas su jomis sutartis.
Šį rudenį pradedame pokalbius su universitetais ir kolegijomis, kad paskatintume jų integraciją arba apsijungimą į stambesnius mokslo ir studijų telkinius. Tam yra kelios priežastys: abiturientų skaičiaus mažėjimas, racionalesnis Europos Sąjungos lėšų panaudojimas, studijų kokybė, aukštojo mokslo potencialo ir konkurencingumo gerinimas, pasaulinės akademinės integracijos tendencijos.
– Vyrauja kaimo mokyklų tuštėjimo metas, čia nepadės nė „stebuklingas krepšelis“, reikia kardinalių priemonių...
– Šešioliktoji Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos nelemtų vien tik ekonominiai veiksniai. Kad būtų atsižvelgiama į mokyklos teikiamų paslaugų kokybę ir mokyklos reikšmę bendruomenei. Kviečiau Seimo narius palaikyti mūsų siūlymą leisti savivaldybėms laisviau disponuoti mokinio krepšelio lėšomis, o sutaupytus pinigus skirti kitoms švietimo reikmėms, mokyklų kaimo vietovėse išsaugojimui. Tarpžinybinė darbo grupė parengė naują bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo metodiką, kuri būtų grindžiama ne mokinio, o klasės (grupės) krepšelio principu. Eksperimento tvarka ši metodika bus taikoma keliose savivaldybėse.
Vyriausybė patikslino mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo formulę ir sudarė prielaidas nuo šių metų spalio 1 dienos per tris mėnesius įvesti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį. Tikimės, kad dėl to gerokai daugiau vaikų po pamokų įsitrauks į prasmingą, jų kūrybingumą ir gebėjimus ugdančią veiklą.
Parengtos Šveitimo įstatymo pataisos, leisiančios nuo 2016 mokslo metų rugsėjo 1-osios įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Pedagogai patvirtins, kad ankstyvasis ugdymas yra labai svarbi švietimo investicija tolesniam sėkmingam mokymuisi visą gyvenimą, žmogaus tobulėjimui, jo socialinei integracijai.
Privalomąjį priešmokyklinį ugdymą norėjome įvesti jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Tam tikslui papildomai buvo skirta beveik 1,5 mln. eurų, bet, deja, 22 savivaldybės nesugebėjo įrengti ugdymui tinkamų patalpų. Laukia didelis darbas – preliminariais duomenimis, reikės įsteigti apie 200 priešmokyklinio ugdymo grupių ir įdarbinti apie 200 priešmokyklinio ugdymo pedagogų. Noriu pabrėžti, kad Vyriausybė įvykdys savo įsipareigojimą – priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimą padidinti iki bendrojo ugdymo pedagogų darbo užmokesčio lygio.
Taip pat baigsime įgyvendinti trejų metų atlyginimų kėlimo programą kitai mažas pajamas gaunančiai darbuotojų grupei – kultūros darbuotojams.
– Kaip keisite tiesiog apgailėtiną vaikų globos sistemą?
– Šiandien kreipdamasis į Seimo narius, negalėjau nepaminėti vaikų globos sistemos pertvarkos. Seimui yra pateikti teisės aktai, padėsiantys įgyvendinti Seimo priimtą Vaiko teisių apsaugos institucijų pertvarkos koncepciją. Pastaraisiais mėnesiais įvairaus rango politikai kritikuoja Vyriausybę dėl esą lėtai pertvarkomų vaikų globos namų. Tačiau kur buvo tie politikai, kai praėjusio Europos Sąjungos paramos laikotarpio lėšos – milijonai litų buvo investuojamos ne į sistemos pertvarką, o pastatų renovaciją. Pakartosiu dabar vartojamą žodį - į „monstrų“ renovaciją. Kaip žinome, ES lėšomis atnaujintų pastatų paskirties negalima keisti penkerius metus. Tai – problema, kaip ir kiti mūsų Vyriausybei palikti laiką atimantys darbai. Pavyzdžiui, teisiškai būtinas globos įstaigų valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės nustatymas ir įforminimas, seniai baigtų arba dėl sustabdyto finansavimo nebaigtų renovacijos darbų priėmimas. Visa tai lėtina reformos tempą.
Pradėjome šią nepaprastai sudėtingą pertvarką ir ją įgyvendinsime labai atsakingai. Padarysime viską, kad likimo nuskriaustiems vaikams būtų sudarytos geresnės ugdymo sąlygos. Kaip jau esu sakęs, kad jie gyventų jaukesnėje šeimų aplinkoje, kad jaustųsi saugūs, reikalingi ir mylimi.
– Ši Vyriausybė nusiteikusi įvykdyti valstybės įmonių konsolidaciją. Tai neturėtų būti paprastas procesas, koks kelias pasirinktas?
– Seimui teikiame įstatymų projektus, kuriais numatoma toliau tęsti valstybės įmonių ir institucijų konsolidaciją. Strategiškai svarbias įmones sujungiame į atskiras grupes – holdingus, kad būtų sudarytos sąlygos didinti veiklos efektyvumą ir skaidrumą, patrauklumą investicijoms, taikyti šiuolaikinę vadybą, atsisakyti nuostolingų veiklų. Šiuo metu baigiamas kurti energetikos įmonių holdingas, o neseniai Vyriausybės strateginiame komitete priimtas sprendimas steigti transporto bei ryšių sektoriaus holdingą, kurį visiškai kontroliuotų valstybinė akcinė bendrovė.
Vyriausybė nuosekliai eina priežiūros ir kontrolės institucijų konsolidavimo keliu. Šioje Seimo sesijoje siūlome pritarti idėjai reorganizuoti aštuonis regionų aplinkos apsaugos departamentus. Siekiama atskirti leidimų išdavimo ūkinei veiklai ir priežiūros funkcijas, nes savikontrolė neveikia. Pastaraisiais metais matome ydingus padarinius - gražiausiose nacionalinių parkų, draustinių vietovėse dygo pastatai, kuriems buvo gauti visi reikalingi leidimai. Dabar valstybė už nugriautus ar griaunamus statinius turi sumokėti teismų priteistus milijoninius ieškinius. Aplinkos apsaugos departamentų funkcijos bus padalytos Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Taip pat siūlome visų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos specialistų atestaciją pavesti vienai institucijai – valstybės įmonei „Statybos produkcijos sertifikavimo centrui“.
Vyriausybė toliau tęs konsolidavimo priemonių planuose numatytą verslo reguliavimo ir priežiūros sistemos pertvarką, kurios tikslas – sumažinti tikrintojų skaičių ir aiškiai apibrėžti kiekvieno jų funkcijas. Jau ankstesnėse sesijose buvo pateikti ir priimti įstatymų paketai, palengvinę ūkio subjektams tekusią perteklinių biurokratinių procedūrų naštą. Atliekama administracinės naštos nuolatinė stebėsena padeda nustatyti verslui trukdantį perdėtą reguliavimą. Šioje sesijoje siūlome supaprastinti licencijų išdavimo tvarką sveikatos apsaugos paslaugų srityje, taip pat įteisinti galimybę fiziniams asmenims verstis individualia asmens ir turto apsaugos veikla.
– Kalbos apie energetinį saugumą, regis, labiau svarbios politikams, Lietuvos žmonėms žymiai svarbiau, kaip tie svarbūs šaliai projektai paveiks jų pinigines.
– Metų sandūroje bus nutiestos ir pradės veikti elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Per „LitPol Link“ bei „NordBalt“ galėsime importuoti pigesnę elektros energiją, mums nebereikės gaminti brangesnės elektros iš dujų. Todėl nuo kitų metų naikinsime elektros gamybos kvotas dujų termofikacinėse elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje. Tuo sutaupysime viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžeto lėšų ir sudarysime sąlygas 2016 m. vėl sumažinti elektros energijos kainas vartotojams.
Nuo kitų metų planuojame patvirtinti ir gamtinių dujų pajėgumų modelį, kuris vartotojams garantuos, kad dujos bus tiekiamos laiku ir už konkurencingą kainą. Skaičiuojama, kad, 2016 metais įdiegus naują gamtinių dujų pajėgumų modelį, Vilniuje šilumos kaina gali sumažėti iki 5 procentų. Tie vartotojai, kurie efektyviai išnaudoja turimus dujų tiekimo pajėgumus, patvirtinus naują modelį, išleis mažiau. Tarp tokių vartotojų yra ir „Achema“.
Daugiau nei pusmetį veikiantis Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas išplėtė dujų prekybą tarp Baltijos šalių ir turėjo įtakos rekordiniam dujų kainų kritimui. Prieš metus LITGAS sudarius sutartį su „Statoil“ dėl dujų tiekimo terminalui , buvo žadėta toliau plėtoti bendradarbiavimą. Šiemet LITGAS ir „Statoil“ paskelbė, kad dar šiais metais Lietuvoje bus įsteigta bendra įmonė, kuri imsis naujos veiklos – dujų tiekimo mažos apimties SGD terminalui. Toks „Statoil“ pasirinkimas yra geras mūsų šalies ir energetikos kompanijų patikimumo įvertinimas, stiprinantis mūsų energetinę nepriklausomybę.
Todėl beveik puspenkto šimto įstatymų projektų pakete neišvengiamai bus ir teisės aktų, skirtų energetinio efektyvumo ir saugumo didinimui.
Vyriausybė teikia Seimui didžiulį įstatymų pluoštą, reglamentuojantį istorines ir mažesnes, bet labai reikalingas pertvarkas ekonomikos, energetikos, švietimo ir kitose srityse, kad Lietuvą į priekį vestų drąsūs, pagrįsti ir būtini sprendimai.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vieni iš svarbiausių NPP programos tikslų – sukurti ekonominiam augimui palankią aplinką ir didinti gyventojų užimtumą.