Būtina užtikrinti tvarią valstybės plėtrą

Šiandien Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LKP) organizuotoje diskusijoje „Ar konkurencinga ekonomika taps šalies politikos ašimi po parlamentinių rinkimų?“

Lietuvos didžiųjų partijų pirmininkai, Seimo ir Vyriausybės nariai, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai aptarė galimybes valstybės konkurencingumui didinti.

Valstybė esame mes patys ir jos augimas priklauso nuo žmonių stiprybės

„Artimiausiais metais Lietuva turės parodyti, ką sugebėjo sukurti po įstojimo į Europos Sąjungą, kokia tvari ir konkurencinga yra jos ekonomika. Šiandien, kai pasaulis toks neramus ir vyksta tiek daug pasikeitimų, labai geras laikas diskutuoti, kas yra svarbiausi darbai mums artimiausiais metams. Jau girdėti tam tikri šūkiai, kas kam yra svarbiausia: vieniems – socialiniai dalykai, kitiems – žmogus, tretiems – Lietuvos ekonomikos stiprinimas“, – diskusijoje kalbėjo Valstybės pažangos tarybos narys, LPK prezidentas Robertas Dargis.

„Manau, kad svarbiausia yra apibendrinti šitą požiūrį ir maksimalus rezultatas mūsų valstybei priklausys nuo mūsų visų bendro darbo. Aš dažnai girdžiu, ypač būdamas regionuose, kad kažkokia mistinė „valstybė“ yra atsakinga už mūsų rūpesčius, kasdieninį gyvenimą. Aš visada sakau, kad nėra tokio daikto „valstybė“ be jūsų pačių. Valstybė esame mes patys ir jos augimas bei tvarumas priklauso nuo žmonių stiprybės ir to, kokį indelį mes patys įnešam į jos augimą“, – pridūrė R. Dargis.

Tvarus valstybės augimas labai priklausys ir nuo politikų toliaregiškumo
Ekonomistų skaičiavimais, artimiausių kelerių metų perspektyvoje ekonomikos augimas neviršys 2–3 proc., o tolesnė Lietuvos ekonomikos plėtra priklausys nuo struktūrinių problemų sprendimo greičio.

„Nepaisant vis dar vyraujančių ūkio augimo tendencijų, Lietuvos vidutinio laikotarpio ekonomikos perspektyvos verčia sunerimti. Didžiausią nerimą kelia tai, kad pradeda šlubuoti pagrindinis Lietuvos ūkio variklis – eksportas, kuris mažai ir atvirai mūsų ekonomikai buvo tapęs pagrindiniu lokomotyvu. Turime nepamiršti, kad tolimesnis tvarus valstybės augimas labai priklausys nuo politikų toliaregiškumo ir jų priimamų politinių sprendimų, įgyvendinant konkurencingumą didinančias reformas, ypatingą dėmesį skiriant verslo aplinkos gerinimui, inovacijų ir investicijų skatinimui,“ –pabrėžė LPK prezidentas Robertas Dargis.

Vyriausybė – už sąžiningą verslą ir sąlygų jam gerinimą

Diskusijoje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pažymėjo, jog Vyriausybė ėmėsi gerinti verslo sąlygas Lietuvoje, keldama šūkį – daugiau erdvės ir šviesos sąžiningam verslui. „Pradėję nuo įvairių licencijų, leidimų bei kitokių privalomų raštų mažinimo, perėjome prie kontrolės institucijų veiklos konsolidavimo. Priimtas sprendimas nuo pamatų pertvarkyti visą verslo priežiūros sistemą, kad būtų išgrynintos funkcijos ir sumažintas gausių tikrintojų skaičius“, – sakė premjeras. Visą priežiūros institucijų konsolidavimo procesą numatoma užbaigti 2016 metais, keičiama beveik 1 500 teisės aktų, tarp jų daugiau nei 100 įstatymų.

Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad energijos kainos yra bazinė ekonomikos konkurencingumo dedamoji, nuo kurio priklauso tvarus augimas. Todėl bus tęsiama nuo 2012 metų pradėta sisteminė energetikos sektoriaus pertvarka. „Esame pasiryžę mažinti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) ir didinti sektoriaus efektyvumą. Per dvejus metus mums pavyko elektros kainą sumažinti apie 13 procentų, o šilumos kainas – apie 20 procentų. Galime palyginti – 2011–2013 metais elektros kaina buitiniams vartotojams augo 10 procentų, o vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo 2010 iki 2012 m. pašoko net 25 procentais“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Pabrėždamas naujus socialinio modelio privalumus, premjeras pažymėjo, kad lankstūs ir socialiai daug saugesni darbo santykiai sukurtų verslo ir kiekvieno dirbančio bei remiamo žmogaus gerovės prielaidas, o tai taip pat yra ekonomikos konkurencingumo garantas.

Būtina stiprinti vidaus rinką

Vyriausybės vadovas taip pat paminėjo, kad sudarytame 2016 m. biudžete įkomponuoti fiskalinės politikos instrumentai, skatinantys ūkio augimą. Veikiama ne tik per įvairių veiklų finansavimą – investicijas į transporto, energetikos infrastruktūrą, neskaitant Europos fondų pinigų, tam numatoma skirti 1,230 mlrd. eurų valstybės lėšų. Kartu numatomos priemonės vidaus pramonės gyvybingumui didinti, kaip atsvara sumažėjusiam eksportui ar laikinam nusilpimui. „Taigi, stiprinsime vidaus rinką, auginsime mokią vidaus paklausą, bet jų dėlionė nepažeis tvaraus augimo ir euro zonai taikomos išlaidų ribojimo taisyklės“, – akcentavo premjeras.

Ministras Pirmininkas A. Butkevičius priminė, kad siekiant mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir formuoti apmokestinimo progresyvumą, nuo 2016 metų 34 eurais (nuo 166 iki 200 eurų) didinamas maksimalus mėnesinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). O fiksuotas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (PNPD), taikomas už kiekvieną vaiką šeimoje, išaugs dvigubai (nuo 60 iki 120 eurų). Kitos priemonės – ūkio realijas atitinkanti didesnė minimali mėnesinė alga ir atlyginimų didinimas tam tikruose sektoriuose. Pasak Vyriausybės vadovo, visos trys šios priemonės turi sinerginę įtaką – didina žmonių perkamąją galią, kuri savo ruožtu skatina vietos verslo plėtrą. Kad tai įgyvendintume, 2016 metų biudžeto projekte numatytos nemažos sumos darbo užmokesčiui didinti.

Eksporto plėtra ir skatinimas – vienas pagrindinių veiksnių

„Mūsų Vyriausybė sustiprino ekonominės diplomatijos kryptį ir šiuo keliu eisime toliau. Vienas iš pagrindinių mūsų diplomatinių atstovybių veiklos vertinimų – ekonominių ryšių plėtra. Vyriausybėje kas ketvirtį pristatoma eksporto rėmimo priemonių ataskaita. Ekonomikos analitikai patvirtina, kad Lietuva atlaikė Rusijoje prarastų rinkų smūgį ir sėkmingai savo eksportą perskirstė į kitas šalis. Dar niekada Lietuvos eksporto kryptys nebuvo tokios įvairios – skirtingu metu skaičiuojame per 200 šalių“, – pažymi premjeras A. Butkevičius.

Vyriausybė dėjo dideles politines pastangas, kad Lietuvos verslas įžengtų į Azijos, Afrikos šalių rinkas. Praėjusiais metais lietuviškų maisto produktų eksporto žemėlapyje atsirado Honkongas, Uzbekistanas, Čilė, Argentina, Japonija. Pagaliau atsiveria JAV ir Kinijos erdvės. Skyrėme 60 mln. eurų ES paramos lėšų rinkų paieškai. Ūkio ministerija, reaguodama į geopolitikos pokyčius, šiemet peržiūri eksporto gairėse nustatytas prioritetines rinkas.

Pramoninkų siūlymai politinių sprendimų priėmėjams

Lietuvos pramoninkų konfederacija siūlo tvarią valstybės plėtrą užtikrinti įgyvendinant atsakingą viešųjų finansų politiką, siekiant valdyti biudžeto deficitą ir valstybės skolą, o struktūrines Lietuvos ekonomikos ir verslo aplinkos problemas spręsti mažinant neproporcingai didelį darbo jėgos apmokestinimą ir biurokratinę naštą, supaprastinant mokesčių administravimą, liberalizuojant darbo santykius.

Pramoninkai taip pat pasisako už ryžtingos švietimo sistemos reformos, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, įgyvendinimą; senstančios visuomenės, mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus ir nelanksčiausios regione imigracijos politikos klausimų sprendimą; energetinių išteklių stabilaus tiekimo ir konkurencingos kainos pramonei užtikrinimą, stiprinant pramonės produkcijos konkurencingumą.

Į LPK organizuotą konferenciją susirinko per 200 dalyvių, tarp kurių – Lietuvos didžiųjų partijų pirmininkai, Seimo ir Vyriausybės nariai, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – sukurti augimui ir konkurencingumui palankias aplinkos sąlygas.