Investavimo ekspertai skaičiuoja, kad investuojant vaiko ateičiai ilgoje perspektyvoje galima tikėtis 6–9 proc. grąžos, tačiau tam reikia žinoti keletą taisyklių. Labai svarbu – koks investavimo būdas pasirenkamas nuo pradžių ir kaip šis procesas valdomas augant vaikui. Investuoti gali net tėvai, visiškai nesuprantantys šios rinkos ar neturintys laiko nuolat domėtis jos pokyčiais bei stebėti rizikas.
Kur lengviausia investuoti vaiko ateičiai skirtus pinigus?
Investuoti vaikui, kaip ir suaugusiam, galima į pačias įvairiausias priemones: investicinį gyvybės draudimą, investicinius bei biržose prekiaujamus fondus (ETF), akcijas, obligacijas ir panašiai. „Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad geriausia pasirinkti tai, ką patys geriausiai suprantate ir, žinoma, nepamiršti investicijų diversifikuoti.
„Galima investuoti į vaikų vardu atidarytas sąskaitas arba savo investuojamus pinigus paskirstyti skirtingiems tikslams. Žinoma, investuojant savo, o ne vaikų vardu visada lieka pagunda tas investicijas panaudoti kam nors kitam, todėl reikia įvertinti, ar būsite pakankamai disciplinuoti ir sugebėsite laikytis užsibrėžti tikslo", – sako banko atstovė.
Vienas pirmų žingsnių norint pradėti investuoti – įsivertinti savo galimybes ir poreikius. Pirmiausia reikėtų atvirai paklausti savęs, kiek išmanote apie investavimą, o būdų investuoti yra daug ir įvairių. Žmonėms, kurie turi mažiau laiko ir galimybių investuoti aktyviai, domėtis akcijomis, biržos naujienomis ir panašiai, bene patraukliausias būdas yra periodinis investavimas į III pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą.
INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės mažmeninių paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui teigimu, periodinis investavimas patrauklus tuo, kad reikalauja mažiausiai žinių ir rūpesčių. Fondus valdo profesionalai, kurių tikslas – geriausias grąžos ir rizikos santykis. O kai investuojama nuosekliai ir periodiškai, tam galima skirti nedideles pinigų sumas, fondų vienetai perkami ir tuomet kai jų vertė kyla, ir kai leidžiasi – taip subalansuojama rizika, o trumpalaikiai rinkos pakilimai ar nuosmukiai nėra tokie reikšmingi.
„Kalbant apie kaupimą vaiko ateičiai yra labai patogi ir motyvuojanti tą daryti priemonė – valstybės mokami vaiko pinigai – šiuo metu apie 80 eurų, kuriuos kas mėnesį investuojant galima sutaupyti tikrai nemažai. Taigi ir didelės sumos nereikia turėti, ir našta šeimos biudžetui nebūtų didelė, ir būtų ugdomas įprotis nuolat atidėti dalį lėšų. Mes siūlome net investicinius vaiko gyvybės draudimo fondus, kurie sulaukus pilnametystės toliau be jokių sąlygų pereina jau suaugusiam jaunuoliui", – kalbėjo D. Kolmatsui.
Pašnekovės vieningai sutarė, kad tiesiog kaupti pinigus vaiko sąskaitoje – nėra pats geriausias sprendimas. Anot J. Cvilkienės, tokiu būdu taupant neišnaudojama galimybė pinigus įdarbinti. Jeigu darytume prielaidą, kad ši suma bus tokia pati visus 18 metų, vadinasi, kai vaikas užaugs, bus susikaupę kiek daugiau nei 17 tūkst. eurų. Dabar tai skamba kaip įspūdinga suma, bet po keliolikos metų dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių, gali taip ir neatrodyti.
„Konkreti, reguliariai gaunama vaiko pinigų suma tiesiog prašosi būti investuojama. 80 eurų kas mėnesį yra pakankamai reikšminga suma. Kartu turime daug dalykų, kurie svarbūs investavimui, vienoje vietoje – tikslą pasirūpinti vaiko ateitimi, ilgą laikotarpį ir reguliarumą. Vadinasi, yra tikrai didelė galimybė ilguoju laikotarpiu uždirbti papildomą grąžą. Be to, su vyresniu vaiku jau galima aptarti patį investavimą, įtraukti jį į procesą ir tai taps itin svarbia finansinio raštingumo pamoka. Tai svarbu todėl, kad sulaukęs pilnametystės ir gavęs iš investicijų tėvų sukauptą keliasdešimt tūkstančių sumą, jis sugebėtų tinkamai ją valdyti ir panaudoti", – patarė „Swedbank" atstovė.
Kiek galima uždirbti iš investicijų?
Turbūt pagrindinis klausimas, kylantis prieš investuojant – kiek galima iš to uždirbti per numatytą laikotarpį. Grąžos dydis priklauso nuo pasirinkto būdo bei rizikos veiksnių. Darant prielaidą, kad vaiko pinigų suma nesikeis visą 18 metų laikotarpį ir pridedant galimą 6 proc. grąžą, vaikui sulaukus pilnametystės bus susikaupę apie 30 tūkst. eurų, o su 9 proc. grąža – kiek daugiau nei 40 tūkst. eurų. Renkantis labiau rizikingas priemones, žinoma, galima ir didesnė grąža, tačiau tuomet ir prisiimama rizika – didesnė. Ypač į tai reikėtų žiūrėti atsargiau, kai iki vaiko pilnametystės lieka mažiau laiko.
INVL atstovė pasidalino praktiniais patarimais investuojant vaiko ateičiai. Svarbu atkreipti dėmesį, kur pasirinktas investicinis fondas investuoja pinigus – kokiose šalyse bus perkamos akcijos ar obligacijos. Kadangi investicija į vaiko ateitį yra ilgalaikis procesas, ji rekomenduoja nesusitelkti į vieną šalį ar vieną sektorių – investavimo krepšelyje turėti kaip įmanoma daugiau šalių, sektorių, įmonių, valiutų.
Taip pat vertėtų numatyti, kad, artėjant išmokos datai – vaikui sulaukus pilnametystės, investicijų rizika būtų sumažinta. Pavyzdžiui, jeigu 100–80 proc. investiciniame krepšelyje sudaro akcijos, vėliau šį procentą derėtų gerokai mažinti: iki 30–50 proc. turėtų sudaryti akcijos, likusią dalį – obligacijos ar kitos ne tokios rizikingos investicijos, kad pinigų išmokėjimo dieną dėl trumpalaikių rinkos svyravimų anksčiau sukaupta turto dalis nesumažėtų.
Kaupiant ir investuojant pinigus vaikui III pakopos pensijų fonduose galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Kas mėnesį mokant po 80 eurų, per metus papildomai galima susigrąžinti 192 eurus nuo savo sumokėtų pajamų mokesčių. Tačiau reikia turėti mintyje, kad atsiimant pinigus anksčiau nei vaikui sueis 5 metai iki pensijos amžiaus – išmokama suma gali būti apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu: pensijų kaupimo bendrovė nuskaito gyventojų pajamų mokestį (GPM), jeigu dalyvis naudojosi GPM lengvata, arba atsiimama suma viršija įmokėtą sumą.
„Investuoti vaiko vardu galima ir į investicinius fondus ar tiesiogiai į akcijas, bet pelnui viršijus 500 eurų, valstybei reikės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Taip investuojant vaiko vardu (atidarant vertybinių popierių sąskaitą, III pakopos pensijų fondus) gali tekti susidurti su tam tikrais lėšų disponavimo apribojimais (gali būti reikalaujama teismo sprendimo), taigi norint laisvai disponuoti investuojamomis lėšomis – geriausia tai daryti mamos ar tėčio vardu", – patarė D. Kolmatsui.
Pasak J. Cvilkienės, Lietuvoje šiuo metu itin populiaru investuoti vaikų ateičiai, kaupiant pinigus investiciniame gyvybės draudime. Šią priemonę rinktis gyventojus pirmiausiai skatina GPM lengvata, kai galima susigrąžinti dalį investuotos sumos ir ją pakartotinai vėl investuoti. Be to, ši priemonė nereikalauja daug laiko ir įsitraukimo, nes galima viską automatizuoti ir pasirinkta suma kas mėnesį yra tiesiog nuskaičiuojama nuo banko sąskaitos. Tačiau, neretai tėvai tiesiog atideda pinigų atskiroje sąskaitoje ar investuoja į kokybišką ugdymą, gebėjimų vystymą.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
Nusprendę investuoti vaikams, tėvai kartais neįvertina ne tik savo turimų žinių, bet ir kitų aplinkybių, nuo kurių gali priklausyti galutinė investicijų grąža. Ne visi turi galimybę pasikonsultuoti su specialistai ir išsiaiškinti šio proceso eigą bei kitas išlaidas.
Pavyzdžiui, kaupiant gyvybės investicinio draudimo sutartyje vaikui, jis pats gali pretenduoti į išmoką be jokių papildomų apmokestinimų tik sutarties pabaigoje. Todėl labai svarbu apgalvoti, kuriam laikotarpiui sudaryti sutartį – iki vaiko pilnametystės ar ilgesniam.
INVL atstovės teigimu, norint sukaupti vaiko studijoms ar gyvenimo pradžiai, sudarant sutartį rekomenduojama terminą numatyti tarp vaiko 18-ojo ir 25-ojo gimtadienio metų (imtinai): „Jeigu pinigų prireiktų anksčiau, juos gali atsiimti tik draudėjas (tėvas/mama), kurie gali būti apmokestinti bendrovės ir/ar valstybės mokesčiais, jeigu buvo naudotasi GPM lengvata. Dažnai rinkoje bendrovės taiko nutraukimo mokestį tam tikrą sutarties galiojimo laikotarpį. Sudarant sutartį neterminuotai, vaikai sulaukę pilnametystės, gali perimti draudimo sutartį iš draudėjo, bet tokiu atveju atsiranda papildomų aplinkybių, kurias nustato kiekviena gyvybės draudimo bendrovė".
„Swedbank" atstovė pridūrė, kad viena iš dažnų tėvų klaidų – nepakankamai įvertinami galimi administravimo ar kiti su investicijų įsigijimu susiję mokesčiai. Tai itin svarbu pačioje pradžioje, renkantis, kur investuoti.
„Galima pažymėti dar vieną konkrečią situaciją, kai tėvai pasirenka vaiko pinigus investuoti ne į finansinius instrumentus, o skirti juos vaikų išsilavinimui, būreliams, tobulėjimui ir panašiai. Tai labai svarbus momentas, kuris atneša realios naudos, tačiau reikia įvertinti, ar tikrai visų šių priemonių negalėtumėte sau leisti, jei negautumėte vaiko pinigų? Jei net ir be vaiko pinigų vis tiek galėtumėte leisti šiuos dalykus, vadinasi, būtų gerokai protingiau šią sumą investuoti", – sakė J. Cvilikienė.