Kintantis gyvenimo tempas, vis naujesnės technologijos neaplenkė ir ūkių. Bitininkas pasakoja, kad pokyčiai per keliasdešimt metų matomi itin ryškūs.
„Pačios bitės nepasikeitė, bičių šeimos biologija nepasikeitė – išlikusi tūkstančius metų ir gal dar daugiau, bet, kalbant apie technologinius reikalavimus, bitininkystę, bičių priežiūros darbus, ypač atėjus Europos Sąjungai, jau kitaip. Lietuvoje, ko gero, jau nerastume nė vieno cinkuoto medsukio, o anksčiau jų buvo daug. Darėme tyrimus dar sovietmečio pabaigoje, tai 70 procentų Lietuvoje turėjo cinkuotus medsukius, dar su alavo priemaišomis sukdavo medų. Šiandien mes labai puikiai jaučiamės, ir Lietuvos bitininkystė yra labai aukšto kultūrinio lygio, – sako A. Amšiejus.
Pašnekovas teigia, kad šiuo metu bitininkystė yra labiau šeimos verslas, jų šeimoje su bitėmis dirba visi, tad ir Pasaulinę bičių dieną taip pat šventė visa šeima, pasipuošę geltona – medaus – spalva.
Pašnekovas sako, kad žemės ūkis ir bitės yra stipriai susiję, mat augalai be bičių neišgyventų.
„Net rapsų, kurie yra kryžmadulkiai, juos apdulkina vėjas, derlingumą daugiau nei 30 procentų padidina bičių apdulkinimas. Tai įrodė kanadiečiai, tai įrodė visas pasaulis, nors Lietuvoje dar kažkaip ne taip... Tarkim, raudonieji, baltieji dobilai, – jei ūkininkas pagalvoja apie derlingumą, tai prašo bitininkų, pasamdo <...> ir net 60–70 procentų dobilų derlius padidėja atvežus bičių. Imkime kad ir agurkus, pomidorus, kitas lauko daržoves – be bičių nieko nebūtų. Aišku, kitas dalykas – ūkininkas gina savo derlių, purškia nuo kenkėjų, nuo ligų, bet bitėms juk kenkia visos cheminės priemonės. Lietuvoje turime nuostabų dalyką – yra tokia technologinė sistema, kai bitininkas, atvežęs bičių į tam tikrą vietą, per veterinarinę tarnybą užregistruoja, kad ten stovi aviliai. Tos teritorijos ūkininkas gauna žinutę, kad ten atgabentos bitės, tad, susiruošęs purkšti tą lauką, taip pat praneša, ir bitininkas gauna žinutę prieš dvi dienas, jog laukas bus purškiamas cheminėmis priemonėmis. Tuomet bitininkas gali gelbėti bites“, – dalijasi bitininkas, kokia šiuolaikinių technologijų nauda.
Įspėtas bitininkas, anot A. Amšiejaus, bites gelbėti gali keliais būdais – užkišti avilių ventiliacines angas arba tiesiog išvežti avilius kitur, o kaip elgtis, padeda žinojimas, dar svarbu, kokiais chemikalais ketinama purkšti ir kiek laiko jie sklaidosi.
„Šiandien naudodamasis kompiuterine sistema gali viską sužinoti. Šiuo klausimu Lietuvoje padarytas milžiniškas darbas, tai nuostabus dalykas. Tik mes turime pranešti apie tai, deklaruoti ir tuomet bus gautas atsakymas, kada purškiama“, – paaiškina pašnekovas.
Ilgametis bitininkas sako, kad ūkininkai gali suteikti ne tik informacinę, bet ir fizinę apsaugą.
„Ir mašinas vagia, ir namus apvagia, ir pinigus iš bankų sąskaitų išvilioja, tai ir bites vagia. Man yra buvę, kad ūkininkas garantuoja, jog tame lauke niekas į bites nesikėsins. Tai nuostabus dalykas, nes yra blogų žmonių, kurie išvarto avilius ir pavagia pačias bites su visais aviliais“, – atvirauja pašnekovas.
A. Amšiejus sako, kad lietuviai dar taip nevertina bičių, nes jos pas mus nėra retenybė, tačiau užsienio šalyse už apdulkintus laukus ūkininkai net moka nemažus pinigus.
„Pasaulyje, pavyzdžiui, Kanadoje, ūkininkams už bičių apdulkinimą moka po 180–200 kanadietiškų dolerių už vieną bičių šeimą. Norvegijoje moka virš 200-ų eurų už vieną bičių šeimą sodui, braškėms, uogynams apdulkinti. Ten bičių nėra, jų reta. Lietuvoje to mes dar nejaučiame, čia daug bičių, <...>, nors esu susidūręs su situacija, kai žmogus pasisodino aviečių, braškių ir sako – nuo ko tokios kreivos uogos. O viskas dėl to, kad neužtenka bičių, neapdulkintos – uogų kokybė labai stipriai kenčia ne bičių“, – pasakoja A. Amšiejus.
Bitininkas vardija, kad bičių nauda didžiulė – medus, vaškas, žiedadulkės, bičių duonelė, pikis. Ir tai sudaro tik apie 20 procentų jų naudingumo, o 80 procentų naudos yra augalų apdulkinimas, kad ne tik žmonės turėtų ką valgyti.
„Ne vien žmogus maitinasi augalais. Gyvuliai neturėtų ko ėsti, gyvūnams nebūtų pašaro. Pasaulyje skaičiuojama, kad išnyktų apie 90 procentų augalų, jei neliktų bitinių plėviasparnių – tų, kurie maitinasi nektaru; jų ir šiuo metu labai mažėja“, – dalijasi pašnekovas.
Kad būtų išsaugoti nektaru mintantys vabzdžiai, ūkininkams rekomenduojama palikti šiek tiek nešienautų plotų, apsėti dalį žemių, kad bitės ir kiti vabzdžiai turėtų kuo maitintis. A. Amšiejus sako, kad, palyginus su kitomis šalimis, lietuviai myli ir stengiasi saugoti bites.