Agronomas Tautvydas Gurskas sako, kad taip nenutiktų, jeigu kiekvienas medžio savininkas kasmet tinkamai apgenėtų, apžiūrėtų medžius ir profilaktiškai juos patikrintų. Specialistas paaiškino, kokių medžių genėjimas pavasarį gali juos pražudyti ir kodėl negalima pjauti medžio net savo kieme.
– Kokiais požymiais pasižymi sveiki medžiai?
– Nėra medžių, kuriems po žiemos nereikėtų nieko daryti. Tai tas pats, kaip nekirpti nagų ir tikėtis, kad jie bus gražūs bei sveiki. Jeigu kasmet medis neapgenimas, neapžiūrimas, anksčiau ar vėliau šakos pradės lūžinėti. Negana to, lūždamos gali išplėšti didelį žievės gabalą ir pražudyti visą medį.
– Kaip apžiūrėti medžius po žiemos ir kokių pažeidimų ieškoti?
– Pirmiausia, tris kartus apeiti aplink, atidžiai apžiūrėti nuo kamieno pradžios prie žemės iki šakų galiukų. Reikia atkreipti dėmesį, ar kur nors nesupuvęs, nepažeistas, gal yra atplyšusios žievės, išlūžusių šakų. Jeigu žievė atplyšusi, svarbu atkreipti dėmesį, ar po ja nėra puvinio. Reikėtų išgenėti visas sausas, papuvusias šakas, išrinkti, jeigu yra nulūžusių.
Kalbant apie vaismedžius, patartina pažiūrėti, ar nėra „mumijų“ – pernykščių vaisių, kurie supūva, bet lieka kaboti. Tokius būtina pašalinti, nes ligos nuo tokio vaisiaus linkusios persikraustyti ant kitų vaisių.
Antras žingsnis – genėjimas. Reikia suformuoti vadinamuosius aukštus tarp šakų, jie vienas nuo kito turėtų būti nutolę 60–80 cm, kad vėjas gerai ventiliuotų medžius bei vaisius ir jie mažiau sirgtų. Be to, padarius aukštus gaunama daugiau saulės. Pro senos obels šakas turėtų galėti perskristi balandis iškleistais sparnais. Patarčiau atkreipti dėmesį į vadinamąjį smailų šakų suaugimą, kai tarp kamieno ir šakos susidaro smailus kampas. Tokios šakos labiausiai linkusios nulūžti, nes į tarpą prikrenta šiukšlių ir tinkamai nesuauga su kamienu. Jeigu pastebite tokį suaugimą, kažkurią šaką reikia nupjauti.
Augant medžiui, šakos tįsta ir tolsta nuo kamieno, o ilgainiui nuo vaisių ar sniego dangos svorio tiesiog nulūžta. Kad taip neįvyktų, šakas kasmet pavasarėjant reikia trumpinti, iki jos tampa stangrios. Taip pat medžiui būtina palikti nors ir silpną viršūnę. Maisto medžiagos iš žemės pirmiausia keliauja į viršų, tik vėliau paskirstomos šakoms. Jei viršūnės nėra, medis pradeda leisti naujas ir kelias iš karto, jas reikia dažnai šalinti.
– Kaip atskirti, kuriuos medžius būtina apgenėti, gal net nupjauti?
– Patį medį pjauti reikėtų tik esant ekstremaliai situacijai. Tarkime, kamiene atsiradus dideliam puviniui, kuris akivaizdžiai žaloja medį ir, tikėtina, pažeis jį taip, kad nulūš pats. Bet tinkamai sutvarkius, apgenėjus ir palengvinus šakų svorį dažnu atveju medį galima išsaugoti.
– Kaip prižiūrėti didelius medžius, kurie kelia didžiausią grėsmę žmonių turtui?
– Tarkime, beržų, klevų, riešutmedžių, bukų ir kitų sulos duodančių medžių jokiu būdu negalima genėti pavasarį, nes jie žus. Spygliuočiai genimi dar kitaip. Pavyzdžiui, eglėms rekomenduoju kasmet pakarpyti atsišakojusias šakas. Jas genint reikėtų išlaikyti mums įprastą formą, tai reiškia – trumpinti iki atsišakojimo tik tas šakas, kurios yra ištįsusios per toli nuo kamieno. Jei viršūnės išaugo kelios, reikėtų palikti silpniausią, o storiausias – nupjauti. Kitas variantas – palikti esančią per patį medžio centrą. Pušims reikėtų nulaužyti ūglius, kuriuos jos išleidžia apie gegužės mėnesį. Kiekvieno medžio genėjimas – savotiškas, o jeigu nežinote, kaip tai daryti, lengviausia – įsivaizduoti, kokios formos tas medis būna natūralioje gamtoje. Ąžuolai – platūs, liepos – pailgos, eglės – trikampės ir panašiai. Žinoma, visų blogas šakas reikia pašalinti.
– Kaip suprasti, ar medis nepūva iš vidaus?
– Paprasčiausias ženklas – medį vis aplanko geniai. Jei supuvęs, tai galima pastebėti ir plika akimi. Puvinys dažniausiai prasideda žaizdoje, kuri atsiranda blogai nupjovus šaką ar jai nulūžus. Taip pat galima tiesiog pastuksenti į kamieną pagaliu ir pasiklausyti, ar garsas – tuščiavidurės ertmės. Galima atkreipti dėmesį ir į šakas – jeigu jos smulkėja, medžiui trūksta gyvybės, mažėja naujų auglių, tad greičiausiai kažkas negero vyksta kamiene. Nors kai kurie medžiai ryškiai nerodo puvimo žymių. Pavyzdžiui, tuopos – greitai auga, bet greitai ir pūva, o paskui netikėtai lūžta bei sukelia bėdų.
– Kaip apsaugoti medžius nuo pavasarinių liūčių bei audrų?
– Tikrai yra būdas išlaikyti medžius atsparius audroms. Jeigu šakoms neleidžiama ištįsti per keletą metų, jos kasmet trumpinamos, o kamienas bei visas medis – sveikas, galite būti tikri, kad atlaikys ir vėjus, ir audras.
– Galbūt yra medžių, kurių pjauti be leidimo negalima net tuo atveju, jeigu jie auga privačiame sklype?
– Tikrai taip. Priklausomai nuo miesto, kaimo teritorijos, medžio rūšies bei amžiaus, yra nustatytos labai griežtos taisyklės. Net jei medis auga jūsų sklype, prieš jį šalinant reikėtų išsiaiškinti, ar turite tam teisę. Kyla diskusijų, ar galima pjauti senus vaismedžius savo kieme. Tikiuosi, nebus įvestas draudimas tai daryti.
Pavasarį dažniausios audrų ir sniego slėgio žalos
Prasidėjus pavasarinėms liūtims prasideda ir gyventojų nuostoliai, susiję su stichijomis. Anot BTA turto draudimo rizikų specialistės Aurelijos Baranauskaitės, savo turtą galima apdrausti nuo audrų, liūčių, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo, nenumatytų potvynių bei nuošliaužų.
„Pavasarį mūsų draudiminių įvykių statistikoje vyrauja įvairios audrų žalos ir, jei pasitaiko itin gausi sniego žiema, sniego slėgio žalos. Būtent pavasario gamtinių jėgų žalų statistiką tiesiogiai lemia orai – kokia buvo žiema ir ar pats pavasaris labiau ramus, ar visgi audringas. Taip pat dažną audrą lydi ir žaibai, jie sukelia elektros įtampos svyravimų ir gali „iš rikiuotės išvesti“ namuose esančius elektros prietaisus. Žinoma, audrų su žaibais dažniau sulaukiame vasarą, tačiau jų tikrai pasitaiko ir pavasarį“, – sakė A. Baranauskaitė.
Stichijos sukelia ne tik nepatogumų kasdieniame gyvenime, bet ir finansinės žalos, kuri, pasak ekspertės, gamtos jėgų atveju labai svyruoja: nuo keliasdešimt eurų, kai apgadinama kokia nors smulki turto dalis, iki keliasdešimt tūkstančių, kai vėjas visiškai nuplėšia ūkinio pastato stogą ar didžiulė liūtis užpila visą pastato aukštą.
Gyvenantiems nuosavuose namuose neretai kyla nerimas dėl kaimyniniame sklype augančių didelių ar senų medžių, kurie gali lūžti ir griūdami bet kuria kryptimi pakenkti svetimam turtui. Medžio padaryta žala dažnai įtraukiama į gyventojų turto draudimą, tačiau tam yra sąlygų:
„Jei medis nuvirstų mūsų kliento kieme ir apgadintų jo turtą, atlygintume patirtus nuostolius, kitu atveju, asmuo, kurio kieme nuvirto medis, turėtų kreiptis į to medžio savininką, t. y. savo kaimyną, jei medis stovi jo kieme, savivaldybę, seniūniją ar kitas atitinkamas institucijas. Jei ant namo stogo užvirstų medis, atlygintume tiek medžio pašalinimo, tiek jo išvežimo išlaidas. Kliento kieme augančiam medžiui užvirtus ant kaimyno turto, galėtume atlyginti kaimyno patirtą žalą, jei mūsų klientas būtų pasirinkęs Civilinės atsakomybės draudimą“, – aiškino BTA atstovė.