Senelio palikimas ir viską pakeitusi kelionė į Italiją
Aurimo tėtis su seneliu turėjo įmonę, kuri prekiavo kava, ir buvo vieni pirmųjų, atvežusių kavos pupeles į Lietuvą iš Olandijos. „Iškart po mokyklos pradėjau dirbti jų įmonėje, kuri tuo metu turėjo apie 10 darbuotojų. Mano darbas buvo įvairus: rašiau sąskaitas faktūras, vežiodavau kavą, ieškojau klientų. Tai buvo neįkainojama patirtis, kuri padėjo suprasti verslo pagrindus. Tėtis ir senelis mane išmokė svarbų dalykų versle – disciplinos, orientacijos į klientą, o svarbiausia – požiūrio, kad ką bedarytum, turi stengtis tai daryti kuo geriau. Esu jiems už tai labai dėkingas“, – sako šiandien sėkmingai savo kavos verslą vystantis A. Vainauskas.
Vis dėlto, kad paties Aurimo gyvenimas ir toliau bus taip stipriai susijęs su kava, paaiškėjo tik vėliau. Studijuodamas Aurimas išvyko Italiją pagal mainų programą, o jo draugas Vytautas atvažiavo vaikino aplankyti. „Vieną vakarą, vaikštinėdami po miestą, nusprendėme, kad atėjo metas imtis rimtų darbų – užteks vien tik mokytis, reikia pradėti kažką savo. Mums abiem patiko ambicingi planai, tad nusprendėme žengti į verslą“, – jau 14 metų gyvuojančio verslo pradžią prisimena „Kavos draugas“ bendraįkūrėjas ir vadovas A. Vainauskas.
Italijoje, sako Aurimas, gimė meilė išpuoselėtai kavos kultūrai. Buvo tiesiog nuostabu stebėti, kaip italai mėgaujasi espresu prie baro, skaitydami laikraštį. Kavinėse vyraujanti atmosfera sužavėjo – blizgantys kavos aparatai, baristos, kurie ne tik kruopščiai prižiūri savo įrangą, bet ir su meile ruošia kiekvieną puodelį.
„Grįžę į Lietuvą, įkūrėme įmonę. Pradėjome ieškoti inovatyvių idėjų parodose, bet galiausiai nusprendėme atidaryti elektroninę parduotuvę. 2010-ieji buvo e. komercijos bumas, tad mums tai atrodė tinkama kryptis. Startavome su vienu kavos aparatu, o vėliau nuolat plėtėme asortimentą.
Buvo nejauku klientus kviesti į palėpės biurą, tad 2011 metais atidarėme pirmąją fizinę parduotuvę Kaune. Tuomet pamatėme puikią sinergiją tarp internetinės ir fizinės prekybos, tad po pusmečio atidarėme parduotuvę Vilniuje, vėliau – Klaipėdoje. Panašų modelį pritaikėme ir Estijoje – tai tikrai pasiteisino. Šiandien turime jau 16 fizinių parduotuvių nuo Dortmundo iki Helsinkio ir 12 elektroninių parduotuvių“, – pasakoja A. Vainauskas.
Mėginimai atkalbėti vedė tiesiai prie tikslo
Vyras neslepia, kad kai atėjo mintis kurti būtent tokį verslą, aplinkoje buvo daugybė mėginančių atkalbėti. Anuomet, sako pašnekovas, dar mažai kas tikėjo internetinės prekybos galimybėmis. Vienok, visi mėginimai vaikinus perkalbėti tik dar labiau kurstė norą veikti greičiau:
„Mus vedė ambicija sukurti kažką didesnio ir reikšmingo – iš mažo ir daug kam nežinomo Kauno pasiekti klientus visame pasaulyje. Be to, neturėjau ko prarasti. Ne vienas sakė, kad verslas su draugu nepavyks – kad susipyksime. Irgi suklydo. Žinoma, visko būna, juk kitaip ir negali būti, bet mes esame labai šauni komanda“.
Verslo kūrimas su artimu bičiuliu ar gimine, anot Aurimo, vieniems gali būti rizikingas žingsnis, o štai Aurimui – sėkminga dovana. Vis dėlto vyras sako netikintis, kad vien sėkmė lemia gerus santykius. Juos reikia puoselėti ir įdėti daug darbo, kad jie būtų sėkmingi. Bene svarbiausia – noras stengtis ir nuolat priminti sau apie bendrą tikslą, kurio siekia bendražygiai.
Didžiausi iššūkiai: įžengus į tolimas rinkas, veiksmas primena NBA lygą
Žvelgdamas atgal į nueitą keliolika metų trukusį kelią, Aurimas sako, kad vienas sudėtingiausių išmėginimų buvo komandos augimas.
„Pirmasis išbandymas buvo pereiti nuo 5 žmonių komandos iki 20, o dar didesnis virsmas įvyko, kai išaugome nuo 50 iki 250 darbuotojų. Tai pareikalavo laiko ir pastangų, kad galėčiau persiorientuoti kaip vadovas ir prisitaikyti prie naujų iššūkių. Be to, buvo metas, kai reikėjo stabtelėti, peržiūrėti visus procesus, atsisveikinti su kai kuriais darbuotojais ir atsisakyti neperspektyvios veiklos. Tai buvo vienas sudėtingiausių laikotarpių mano karjeroje, kuris sutapo su pokovidiniu laikotarpiu ir karo pradžia. Visgi, šiuos sprendimus priėmus, dabar galime toliau judėti į priekį sparčiu žingsniu.“
Internetinės prekybos valdymas Baltijos šalyse, anot A. Vainausko, – gana paprastas. Tačiau didesnėse rinkose, tokiose kaip Vokietija, JK ar Prancūzija, žaidžiama jau visai kitame lygmenyje:
„Galima sakyti, kad tai lyg NBA. Pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose prekių pristatymas tą pačią dieną yra norma, o prekių grąžinimo procentas gerokai didesnis. Be to, klientai tikisi visapusiško aptarnavimo – jie nenori patys vežti kavos aparatų į servisą, tad visa tai turime padaryti mes. Vienas didžiausių iššūkių čia – nepakanka vieno centrinio sandėlio Kaune aptarnauti klientus visoje Europoje. Todėl jau turime antrą sandėlį Lenkijoje ir planuojame atidaryti papildomus sandėlius Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Be to, turime plėsti savo serviso tinklą, kad galėtume ne tik parduoti, bet ir aptarnauti klientus, kai prireikia techninės priežiūros. Norime, kad klientui būtų patogu nuo A iki Z.“
Kitas didelis šiandieninio verslo iššūkis, dalinasi pašnekovas, – augančios reklamos išlaidos, todėl labai svarbu būti kūrybiškiems ir išnaudoti nestandartines reklamos galimybes.
Lietuvius jau tituluoja kavos tauta
Klausiu Aurimo, ar lietuvius šiandien jau galima vadinti kavos mylėtojų tauta ir kokius pokyčius bėgant metams vyras pastebi. „Pradėsiu nuo trumpos istorijos. Prieš gerą dešimtmetį turėjome klientą, kuris atėjo rinktis kavos aparato savo biurui. Jis papasakojo apie situaciją, kai į jų biurą atvyko svečiai iš Italijos. Kai jų paklausė, kokios kavos norėtų, italai atsakė, kad išgers po espresą. Kadangi biure nebuvo kavos aparato, administratorė jiems tiesiog užpylė didelį kiekį kavos mažu kiekiu vandens. Galima tik įsivaizduoti italų nuostabą. Šiandien tokios situacijos neįsivaizduotume – beveik kiekviename biure Lietuvoje stovi kavos aparatas.
Apskritai, lietuviai yra tauta, kuri itin daug dėmesio skiria maistui ir gėrimams. Mes mėgstame skaniai pavalgyti ir pasimėgauti gėrimais ne tik restoranuose, bet ir namuose. Lietuviai greitai perėmė visame pasaulyje augančią susidomėjimo kava bangą, todėl kavos vartojimas sparčiai auga. Šiandien kavos aparatai jau yra ne tik biuruose, bet ir tampa įprasta kiekvienos virtuvės dalimi.“
Be to, pasak pašnekovo, lietuviai tapo išrankesni ir labiau išmanantys apie kavą. Nebeužtenka vien skambaus kavos pavadinimo ar gražios pakuotės – žmonės domisi kavos kilme, apdorojimo procesu, skrudinimo laiku ir metodais, kokiems ruošimo būdams ji tinkama.
„Lietuvoje turime daug aukšto lygio kavinių ir kavos skrudintojų, ypač didmiesčiuose populiarėja alternatyvūs kavos ruošimo būdai, tokie kaip Chemex, Hario ar Aeropress. Jaunesnė karta taip pat vis dažniau eksperimentuoja su kavos ruošimu“, – pastebėjimais dalinasi Aurimas ir apibendrindamas drąsiai sako - lietuviai tampa tikra kavos tauta.
O štai žarstyti universalių patarimų norintiems kurti savo verslą vyras neskuba ir yra tikras – nežinant konkrečios situacijos, finansinių galimybių ir kitų aplinkybių patarimai dažniausiai nueina perniek. Vis dėlto, vieną taisyklę A. Vainauskas pataria įsidėmėti visiems – nekąsti per didelio kąsnio iškart: jei verslą pradedate be didelių investicijų, svarbiausia iš pradžių tapti geriausiu mažoje nišoje ar rinkoje. Tik kai pavyks pasiekti pelningumą, tuomet galima pradėti plėstis – tiek geografiškai, tiek didinant siūlomų prekių ar paslaugų asortimentą.