Galėjo sau tai leisti tik ponai
„Viskas prasidėjo 1975 metais. Reikėjo tėčiui šakočio, turėjome produktų, mama užsiminė, kad močiutė yra kepusi, gal pabandome. Šilutėje tais laikais niekas nekepė šakočių, buvo viena kepėja, ji tik ponams kepė, užsisakyti šakočio nebūdavo kur. Kepė tik vestuvėms, krikštynoms. Jei per balių būdavo šakotis, vadinasi, šeimininkas pasiturintis“, – pasakojo Danutė.
Šimtametes tradicijas puoselėjanti moteris neslepia, kad nuo pat pradžių ją palaikė šeima. Tėtis, mama, sutuoktinis, o vėliau ir trys vaikai – visi įsitraukė į verslą. Nuo vieno ar dviejų šakočių per dieną dabar išaugusi gamyba jau skaičiuojama šimtais gaminių.
„Anksčiau, jei per dieną iškepdavai 1-2 šakočius, būdavo labai gerai. Vieną šakotį kepdavai keturias valandas. Dabar jau nebereikia laužo kūrenti, rankomis tešlos maišyti, volo sukti. Viskas automatizuota“, – pasakojo moteris.
Anot jos, geriausias komplimentas – tai pastovus pirkėjas, todėl ji kasdien palaiko ryšį su prekybos centrais ir bene kasdien tiekia skaniausius šakočius klientams.
Didelė įvairovė
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sutinka, kad lietuviškas šakotis – tarsi karūna ant šventinio stalo. „Paprastoje orkaitėje šakočio neiškepsi – reikia specialios krosnies bei įrangos, išmanyti ir meistriškai valdyti gamybos technologiją. Tad daugumai pirkėjų šakotis nuo seno simbolizuoja ypatingą progą: šiuo kepiniu kasdien žmonės taip dažnai nesilepina. Įprastomis dienomis kaip desertą pirkėjai dažniau renkasi „Maximos“ meistrų ir tiekėjų gaminamus tortus, pyragaičius ar plokštainius. Užtat gruodį „išmuša“ šakočių valanda – likus porai savaičių iki šv. Kalėdų susidomėjimas šakočiais pradeda didėti, o šventiniu laikotarpiu šakočių paklausa pasiekia piką – būna net 5-6 kartus didesnė nei mėnesio pradžioje. Penkerių praėjusių metų duomenys rodo, kad gruodį nuperkama pustrečio karto daugiau šakočių nei, tarkime, spalį ar lapkritį“, – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, dar nepasiekus gruodžio vidurio suaktyvėjusi šakočių paklausa taip pat leidžia daryti prielaidą, kad dalis šių kepinių iškeliauja į užsienį kaip šventinė dovana ar lauktuvės. Tai žinodami kepėjai pasirūpina, kad šakočių pakuotės būtų ne tik gražios, bet ir praktiškos, tvirtos.
„Iš viso šakočių asortimentą mūsų parduotuvėse sudaro apie 30 skirtingų pasirinkimų, tarp kurių galima rasti ne tik tradicinių: trapių, sviestinių ir kaimiškų šakočių, bet ir iš grikių miltų ar su špinatais – tai mūsų šalies ūkininkų kūrybos vaisiai, kurie puikuojasi skyreliuose „Linkėjimai iš kaimo“. Patys populiariausi šakočiai – 1 kilogramo ir 500 gramų pakuotėse. Pigiausias šakotis „Maximos“ parduotuvėse nekainuoja nė 5 eurų“, – sakė E. Dapkienė.
Į pačių populiariausių šakočių trejetuką patenka „Danutės šakotis“, mažas kaimiškas šakotis ir bendrovės „Romnesa“ kepamas „Populiarusis“ šakotis. Beje, būtent bendrovės „Romnesa“ meistrų iškeptas šakotis garsina Lietuvą visame pasaulyje – 86 kilogramų svorio ir daugiau kaip 3,7 metro aukščio milžinas prieš penkerius metus pateko į Gineso pasaulio rekordų knygą. Rekordininkas iki šiol yra saugomas Šakočių muziejuje greta Druskininkų, o kitais kepyklos meistrų kūriniais mėgaujasi „Maximos“ pirkėjai.