Arnas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) užsienyje dirbo ne kartą. Iš pradžių trejus metus, nuo 2009 m. iki 2012 m. vasaromis važiuodavo į Daniją. Vėliau (2012-2019 m.) vykdavo į Norvegiją. Uždirbti pinigų jaunuoliui buvo būtinybė.
„Pagrindinė priežastis buvo tokia, kad neturėjau darbo, pinigų, buvau dar studentas, norėjau užsidirbti kuo daugiau pinigų, kad jausčiausi finansiškai gerai. Būdamas studentas jau neturėjau abiejų tėvų, kurie mirė, kai buvau 15 metų.
Finansiškai šiek tiek padėdavo tik seneliai, tačiau jie ir patys sunkiai laikėsi. Išbandęs darbą užsienyje ir supratęs, kad galima pakankamai greitai gerai užsidirbti, užsibrėžiau tikslą susitaupyti būstui.
Danijoje dirbdavau braškių laukuose, tačiau reikėdavo dirbti ir kitus ūkio darbus – tokius, kaip uogų rinkimas, bulvių kasimas. Norvegijoje dirbau skalbykloje kaip laikinas darbuotojas“, - apie tradicinius to laiko lietuvių darbus pasakojo vaikinas.
200 valandų per mėnesį – ne riba
Abu darbai, anot jo, buvo sunkūs tiek fiziškai, tiek emociškai. O ir darbo valandos – ne trečdalis paros.
„Laukuose Danijoje reikėdavo praleisti daug valandų, kartais per dieną 12 ar net 14 valandų darbo. Nepriklausomai nuo oro. Ypač po lietaus braškės greičiau pūdavo, todėl jas svarbu būdavo laiku skinti.
Rytais būdavo šalta, drėgna. Dienos metu - didelis karštis, sunkiai gelbėdavo ir apsauginiai kremai nuo saulės, naudodavau net kūdikiams skirtą kremą, kad geriau saugotų odą, visada būdavau su kepure.
Pasitaikydavo vijoklių, kurie apsivyniodavo braškių krūmus, skinant braškes braižydavo rankas. Taip pat nebuvo lengva vėjuotomis dienomis, nes laukuose vėjai būna dar stipresni, kadangi neužstoja jokie pastatai.
Kuomet lydavo, visur balos ir pliurzės. Būdavo labai nepatogu skinti braškes, nes negali nei atsiklaupti, nei atsitūpti, o skinti stovint paskausdavo nugarą. Dirbti reikėdavo šešias dienas per savaitę, ir kartais visas septynias. Vidutiniškai pradirbdavau 200 valandų per mėnesį“, - pasakojo Arnas.
Darbo Norvegijoje subtilybės
Norvegijoje dirbti reikėdavo kur kas mažiau – Arno pasakojimu, po 7 su puse valandos per dieną, 5 dienas per savaitę. Atsigriebdavo viršvalandžiais.
„Per mėnesį turėdavau apie 10-20 valandų viršvalandžių. Vien dėl šios priežasties būtų galima teigti, kad dirbti buvo lengviau, tačiau pats skalbėjo darbas nebuvo lengvas.
Darbas įtemptas, nemažai atsakomybės, ypač jeigu prižiūri įrenginių darbą - tada turi greitai išsiaiškinti kilusią problemą. O jeigu jos negali pašalinti pats, turi skubiai ieškoti atsakingo meistro. Jo tekdavo tiesiog ieškoti po visą skalbyklą, nes jis galėjo tuo metu taisyti bet kurią kitą problemą.
Niekur nebuvo galima prisėsti, visada reikėdavo stovėti. Nebuvo galima naudotis telefonu, kalbėtis, nes tai sulėtindavo darbą. Reikėdavo dėvėti specialias ausines, kadangi skalbykloje buvo nemažas triukšmas – nustatytas kaip kenksmingas sveikatai.
Prie kiekvienos darbo vietos stovėdavo ekranai kiek padarai per valandą produkcijos, pavyzdžiui, kiek užkabini rankšluosčių ant specialaus aparato, kuris juos iš karto sulanksto. Tačiau pertraukos visuomet būdavo laiku“, - prisiminė vaikinas.
Jis iki šiol tikras - buvo verta, nes uždarbis tikrai buvo geras. Tiek Danijoje, tiek Norvegijoje, atskaičiavus mokesčius ir nuomos išlaidas, dar likdavo apie 1500-2000 eurų. Maistui daug neišleisdavo – rinkdavosi pigesnes prekes ir per mėnesį pragyvenimas vienam žmogui atsieidavo apie 200 eurų.
Nepaisant didelio uždarbio, atėjo laikas, kai Arnas nutarė grįžti: „Grįžti nusprendžiau prieš porą metų. Pagrindinė priežastis buvo monotonija darbe, noras dirbti pagal savo specialybę.
Taip pat jau turėjau reikiamas santaupas būstui, nes tik dėl jo buvau nusprendęs tapti emigrantu ilgesniam laikui, kad greičiau pasiekčiau šį tikslą. Jeigu nebūtų buvę didelio noro užsidirbti būstui greičiau negu Lietuvoje, nebūčiau tiek laiko dirbęs tokių darbų.“
Grįžo fantastiškos sumos
Apie tai, kad yra galimybė susigrąžinti mokesčius, Arnas sužinojo būdamas užsienyje - iš kitų ten dirbusių lietuvių.
„Kreipiausi į įmonę „RT Tax“. Reikėjo kelių dokumentų, bet pats procesas buvo visiškai nesudėtingas. Man praktiškai nieko nereikėjo daryti pačiam, viską sutvarkė už mane.
Pačius mokesčius atgavau maždaug per pusmetį nuo dokumentų pateikimo dienos. Beje, mokesčių atgavimo procesas priklauso ne nuo pačios mokesčių agentūros, o nuo to, per kiek laiko užsienio šalis perveda pinigėlius“, - pastebėjo vaikinas.
Susigrąžinti jam pavyko tikrai nemažas sumas. Arnas prisiminė, kad maždaug už pusmetį laikino darbo Norvegijoje sugrįždavo apie 1000-1500 eurų mokesčių.
Įmonės „RT Tax“ direktorius Žydrūnas Janušauskas papasakojo, kokias didžiausias sumas yra tekę susigrąžinti lietuviams.
„Turime tokių atvejų, kai klientams 2020 metais pavyko sugrąžinti 13 ar 14 tūkst. eurų. Taip pat mūsų istorijoje yra tekę sugrąžinti ir 19 tūkst. eurų. Šis žmogus dirbo Norvegijoje, naftos platformoje. Visai nesenai viena mama gavo net 11 tūkstančių eurų – tai buvo išmokos už vaikus (klientė Rumunijoje)“, – vardijo Ž. Janušauskas.
Kviečiame dalyvauti konkurse ir nominuoti savo pažįstamą emigrantą. Tai galite padaryti paspaudę čia.