Kam to reikia?
Jei kalbėsime paprastai, sąmoningas sapnavimas yra toks sapnavimas, kai žmogus suvokia, kad jis sapnuoja ir gali sapne daryti įvairiausius dalykus: skraidyti, bendrauti su įvairiais personažais ir pan. Anot pašnekovo, tai yra normalus sapnas, tik žmogus suvokia, kad sapnuoja ir dėl to gali daryti įtaką savo sapnui arba tiesiog būti jo stebėtoju. Bet jei atsitrauksime nuo fantazijos srities ir įvairiausių filmų scenarijų, kam to reikia?
„Vieni žmonės tą naudoja tiesiog pramogai ir savo norų išpildymams, nes visi pojūčiai yra labai realūs, bet nėra jokių fizinių apribojimų. Mes galime skraidyti, patirti įvairių nuotykių, susitikti su kuo tik norime. Bet yra ir rimtesnių pritaikymo būdų. Pavyzdžiui, išmokus valdyti sapnus, galima suvaldyti ir košmarus. Tyrimai rodo, kad sąmoningas sapnavimas padeda žmonėms, kurie turi potrauminio streso simptomų, sergantiems depresija. Kitas dalykas – tai tam tikrų įgūdžių lavinimas. Taip pat padeda rasti kūrybišką problemų sprendimą. Atlikome tyrimą, kai sąmoningą sapnavimą įvaldžiusių žmonių paprašėme sukurti sapne haiku. Tą patį jie atliko ir dienos metu, taipogi ir žmonės, kurie sąmoningai nesapnuoja. Sapne sukurti haiku buvo įvertinti kaip labiau kūrybiškesni“, – pasakojo specialistas.
Net jei neturite poreikio spręsti vidinių problemų, ar lavinti savo kūrybiškumo, argi nebūtų smagu sapnuoti tai, ką nori? Kaip to pasiekti? „Yra žmonių, kurie tiesiog tai daro natūraliai. Pavyzdžiui, tie, kas paauglystėje patyrė daug košmarų, galimai išvystė gebėjimą valdyti sapnus. Tie, kam taip nenutiko, gali pasitelkti tam tikrus būdus ir išmokti juos valdyti. Vienas iš būdų yra sapnų dienoraščio rašymas. Tai padeda geriau prisiminti sapnus ir juos stebėti. Kitas būdas – lavinti reflektyvų mąstymą ir reguliariai paklausti savęs, ar aš nesapnuoju. Pažiūrėti aplink – ar nėra kokių nors keistų, nepaaiškinamų dalykų. Jei dažnai tą darysime dienos metu, tarkime, 5-10 kartų per dieną paklausime savęs, ar nesapnuoju, toks įprotis persikels ir į sapną“, – pasakojo T. Stumbrys.
Dar vienas būdas pasiekti sąmoningą sapnavimą – vos vos prabudus, bandyti tęsti sapną. „Tarp miego ciklų mes labai trumpam pabundame, bet dažniausiai to neprisimename, nes iškart vėl užmiegame. Paryčiui būna, kad pabundame sąmoningai, bet po kelių sekundžių grįžtame į tą patį sapną. Jei neprarasime sąmoningumo, tai jau bus sąmoningas sapnavimas“, – sakė mokslininkas.
Prisimename labai nedaug
Nors sapnus žmogus prisimena retai, daugelis pastebi, kad atrodo, jog sapne laikas skrenda daug greičiau. Kaip yra iš tiesų? „Laiko tėkmę sapne galima patikrinti miego laboratorijoje. Sapnai vyksta REM miego metu, kai raumenys yra paraližiuoti, bet mūsų akys juda. Tas judesys susijęs su tuo, kas vyksta sapne, tai yra jei sapne pažiūrėsime į kairę, realybėje akys irgi pasisuks į kairę. Pasitelkę į pagalbą žmones, kurie geba valdyti savo sapnus, galime jų paprašyti, pavyzdžiui, duoti ženklą akimis, suskaičiuoti iki 10, tada duoti kitą ženklą akimis ir taip galėsime labai tiksliai apskaičiuoti laiko tėkmę sapne. Tokie tyrimai buvo daryti ir pastebėta, kad laikas sapne eina labai panašiai kaip ir realiame gyvenime. Tiesiog sapnai yra labai fragmentiški, vieną akimirką esame vienoje vietoje, kitą – kitoje, todėl tas laiko suvokimas mums atrodo kitoks“, – sakė specialistas.
Dar vienas dažnai girdimas faktas, kad sapnai trunka vos kelias minutes. Anot mokslininko, būna įvairiai. „Sapnuojame įprastai REM miego metu, ši fazė kartojasi maždaug pusantros valandos intervalais. Nakties pradžioje sapnai būna trumpesni, o nakties pabaigoje gali trukti ir pusvalandį ar net daugiau. O mes ir prisimename dažniausiai sapnus iš nakties pabaigos“, – sakė pašnekovas. Tiesa, labai dažnai sapnų mes visai neprisimename ir tam mokslininkai turi paaiškinimą. „Vidutiniškai maždaug apie pusė žmonių prisimena vieną sapną per mėnesį ar dar rečiau. Mes sapnuojame maždaug 4-5 sapnus per vieną naktį. Kodėl tiek nedaug prisimename, spėjama, kad taip lėmė evoliucija. Jei prisimintume labai daug, mums būtų sunku diferencijuoti prisiminimus, kas vyko iš tikrųjų, o kas ne. Būtų sunkiau orientuotis realybėje. Bet tai tik viena iš teorijų“, – sakė T. Stumbrys.
Dar daug ko nežinome
Paklaustas, kaip apskritai mokslininkai vertina sapnus ir jų reikšmę, pašnekovas sakė, kad vieno požiūrio nėra. „Yra mokslininkų, kurie sako, kad sapnai apskritai yra atsitiktinė smegenų veikla, neturinti jokios funkcijos ir prasmės. Kiti sako, kad sapnai atlieka tam tikrą funkciją, bet neturi prasmės. Viena iš funkcijų – grėsmių simuliacija. Kažkada tai davė mums didelį evoliucinį pranašumą ir išliko iki dabar, bet tyrinėti jų turinio nėra prasmės. Kiti mano, kad sapnai turi prasmę ir aš esu šio požiūrio šalininkas. Jei žmogus ves sapnų dienoraštį, pastebės, kad sapnai labai glaudžiai siejasi su tuo, kas vyksta jo gyvenime. Kai esame būdravimo būsenoje, mums nuolat ateina mintys, emocijos, kurioms įtaką daro mūsų kasdieniai rūpesčiai ir patirtys, bet dieną dar gauname labai daug informacijos iš išorinio pasaulio, kuri užgožia sąmonės srautą. Kai užmiegame, atsijungiame nuo išorinio pasaulio, bet mintys ir emocijos, atspindinčios mūsų kasdienius rūpesčius, lieka. Vietoje iš išorės gaunamos informacijos, iškyla mūsų vidiniai dalykai, ankstesnės patirtys, kurios gali būti labai kūrybiškai sapno apjungiamos. Tai tarsi vidinis procesas, kai bandome spręsti tai, kas aktualu dabar, tam tikra vidinė terapija, kai galime išbandyti įvairius elgesio variantus. O jei kalbėsime apie sapnininkus ir jų reikšmes, tai sapno prasmė labai priklauso nuo asmeninės patirties. Pavyzdžiui, du žmonės sapnuoja šunis. Vienas jų augo su šunimi, jis yra jo geriausias draugas ir pan., kitą vaikystėje šuo išgąsdino. Jų abiejų emociniai laukai sapne bus labai skirtingi. Todėl kaip aš sakau, sapnai yra kiekvieno iš mūsų asmeninė mitologija, ir tik mes patys geriausiai galime suprasti, ką jie reiškia“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto, anot jo, daugelio dalykų apie sapnus mokslas iki šiol negali paaiškinti. „Mes labai daug ko dar nežinome. Čia yra toks paradoksas, kuo daugiau žinome, tuo labiau suprantame, ko nežinome. Kiekvienas tyrimas duoda atsakymą ir papildomų klausimų. Mes iki šiol net nežinome, kodėl sapnuojame“, – šypsojosi mokslininkas.
