– Papasakokite, kas yra miego apnėja?
– Obstrukcinė miego apnėja yra liga, kuri pasireiškia kvėpavimo sustojimo epizodais miegant, atsirandančiais dėl dalinio arba visiško viršutinių kvėpavimo takų subliūškimo miegant. Organizmas saugosi nuo uždusimo ir prižadina sergantįjį. Miegas tampa fragmentuotas, nekokybiškas. Šia liga sergantys asmenys dažnai po miego jaučiasi nepailsėję, mieguisti dieną, o tai trukdo kasdienei veiklai. Dėl mieguistumo dieną sergantys asmenys dirbdami dažniau patenka į situacijas, kurių metu susižaloja, taip pat išauga eismo įvykių tikimybė dėl reakcijos sulėtėjimo. Tačiau tai nėra tik mieguistumą sukelianti liga. Ji didina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukimu. Obstrukcinė miego apnėja yra laikoma metabolinio sindromo komponentu, greta nutukimo, dislipidemijos, arterinės hipertenzijos ir 2 tipo cukrinio diabeto.
– Kam yra rizika ja susirgti?
– Požymiai, susiję su padidėjusia obstrukcinės miego apnėjos rizika suaugusiems yra vyriškoji lytis, moteris po menopauzės, nutukimas, viršutinių kvėpavimo takų anatominiai pokyčiai, kaukolės ir veido anomalijos. Glaudus endokrininių būklių, tokių kaip akromegalija, policistinių kiaušidžių sindromas, ryšys. Genai irgi svarbūs, pvz., 21 chromosomos trisomijos, trapios X chromosomos sindromo, PraderioWillio sindromo atveju dažnai randama ir obstrukcinė miego apnėja. Nėštumo laikotarpiu irgi gali išsivystyti obstrukcinė miego apnėja, todėl įtarus reikėtų nukreipti ištyrimui.
– Prie miego apnėjos vardijami labai įvairūs simptomai, ar turi ši liga kažkokių specifinių, tik jai būdingų simptomų?
– Dažniausias obstrukcinės miego apnėjos simptomas yra knarkimas, nors pats knarkimas nėra laikomas liga, o normos variantu, nes nepakanka įrodymų, kad tik knarkimas kenktų knarkiančiajam. Knarkimas trukdo aplinkiniams. Kitas svarbus simptomas – artimųjų pastebimi kvėpavimo sustojimai. Neramus miegas, dažni prabudimai, prakaitavimas miegant, dažnas noras šlapintis naktį, padidėjęs mieguistumas dieną, rytiniai galvos skausmai, atminties, dėmesio sutrikimai, dirglumas, nuotaikų kaita, sumažėjęs lytinis potraukis ar net lytinės funkcijos sutrikimas, aukštas arterinis kraujo spaudimas rytais yra obstrukcinės miego apnėjos simptomai.
Medikai puikiai žino, kad beveik visi šie simptomai galimi, esant skirtingoms ligoms. Reikia vertinti visus paciento skundus, gretutinius susirgimus, atlikti tyrimus ir tik tada spręsti apie ligos buvimą. Tyrimai – tai miego tyrimai. Jų metu stebimas oro srovės judėjimas per nosį ir burną, krūtinės ir pilvo judesiai, arterinio kraujo prisotinimas deguonimi, kojų raumenų tonusas, kūno padėtis, širdies darbas. Tyrimas leidžia ne tik patvirtinti ar paneigti obstrukcinės miego apnėjos diagnozę, bet ir įvertinti sunkumą, atskirti nuo kitų ligų.
– Ar gali šią ligą iššaukti kažkokie kiti sveikatos sutrikimai, lėtinės ligos?
– Taip, pvz. nutukimas, akromegalija, hipotirozė. Tinkamai gydant šias ligas galima pagydyti ir obstrukcinę miego apnėją.
– Kokia yra šios ligos eiga?
– Kaip jau matome, obstrukcinė miego apnėja yra heterogeninė liga, todėl ir eiga labai priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties. Su amžiumi keičiasi žmonių hormoninė būklė, prastėja visų audinių tonusas, todėl ir tikimybė viršutiniams kvėpavimo takams subliūkšti miego metu didėja.
– Kas yra tos raudonos vėliavėlės, kada jau reikėtų kreiptis į specialistus?
– Dažniausiai artimieji yra pirmieji ligos įtarėjai. Jiems trukdo sergančiojo knarkimas, gąsdina tai, kad nustoja kvėpuoti.
– Teko skaityti, kad negydant gali baigtis insultu ar infarktu, kuo tai susiję su šiomis ligomis?
– Sergant obstrukcine miego apnėja kvėpavimo pauzės gali trukti iki minutės, kartais dviejų. Atsiranda deguonies stygius visose organizmo ląstelėse, keičiasi visų organų veiklos reguliacija, pasekmės gali būti įvairios – pvz. širdies ritmo sutrikimas, insultas...
– Koks yra taikomas gydymas?
– Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir ligos priežasties. Svarbu pritaikyti individualų gydymą.
Jei nustatoma vidutinio sunkumo ar sunki obstrukcinė miego apnėja, pirmo pasirinkimo gydymas yra nuolatinio teigiamo slėgio aparatu. Gydymas skiriamas tik miego metu. Pro nosies ar nosies – burnos kaukę suslėgtas kambario oras pučiamas į kvėpavimo takus ir taip oro srovė neleidžia susiaurėti viršutiniams kvėpavimo takams. Pacientas gali kvėpuoti įprastu greičiu, išnyksta deguonies kiekio svyravimai kraujyje, žadinimai, miegas tampa kokybišku, o dėl to išnyksta mieguistumas ir kiti ligos simptomai. Visais atvejais patariama palaikyti normalų kūno svorį, esant nutukimui – mažinti svorį, bet visi puikiai suprantame, kad tai nėra greitas uždavinys, o daliai pacientų net ir taikant šiuolaikinius svorio mažinimo metodus, sunkiai pasiekiamas. Jei yra patvirtinami anatominiai pokyčiai, lemiantys viršutinių kvėpavimo takų subliūškimą miegant, galimas chirurginis gydymas. Jei kvėpavimo įvykiai nustatomi tik miegant gulint ant nugaros, rekomenduojama pozicinė terapija. Istoriškai pozicinė terapija dar žinoma kaip „teniso kamuoliuko“ metodas, kai būdavo rekomenduojama įsisiūti lauko teniso kamuoliuką pižamos marškinėlių nugaroje. Šiuo metu sukurtos modernesnės priemonės, bet veikimo principas tas pats – mechaninė kliūtis, kuri neleidžia miegoti gulint ant nugaros. Lengvos ligos atveju gali padėti miofunkcinė terapija. Deja, bet efektyvaus gydymo vaistais kol kas nėra.
– Ar tai išgydoma, ar liga gali atsinaujinti?
– Tai lėtinė liga. Kai kuriais atvejais obstrukcinė miego apnėja gali būti išgydoma. Tai priklauso, ar pavyksta pašalinti ligą sukėlusią priežastį. Jei ligą sukėlė nutukimas, koregavus kūno svorį galimas pasveikimas. Turime puikių pavyzdžių, kada pacientams pavyko numesti 100 kg ir daugiau. Pakartojus miego tyrimą konstatuotas pasveikimas. Veido ir žandikaulių chirurgų atliekama chirurginė žandikaulių korekcija rodo puikius rezultatus. Jei pacientai naudoja gydymą nuolatinio teigiamo slėgio aparatais, tai jų budrumas nesiskiria nuo sveikų žmonių. Galime įžvelgti analogiją su akiniais – akiniai regėjimo negydo, bet padeda gyventi visavertį gyvenimą.
