Miegojimas viename kambaryje su vaikais turi ir pliusų, ir minusų
Į klausimą, kiek ilgai vaikai turėtų ar išvis neturėtų miegoti tėvų miegamajame ar net jų lovoje, psichologė P. Bilielinytė atsako, kad tai yra klausimai, kuriuos tėvai dažnai svarsto, atsižvelgdami į įvairius veiksnius: kultūrinius, emocinius, praktinius ir psichologinius. Atsakymas priklauso nuo šeimos poreikių, vaiko amžiaus, kultūros normų ir tėvų asmeninių įsitikinimų. Psichologė išskiria keletą argumentų už miegojimą kartu viename kambaryje ir prieš.
„Miegojimas viename kambaryje gali palengvinti mamoms žindymo periodą, kai nereikia keltis ir eiti į kitą kambarį žindyti. Vaikai miegodami arčiau savo tėvų gali justi didesnį emocinį saugumą, ypatingai tada, kai kūdikystėje tik prasideda pasitikėjimo ir ryšio kūrimas. Mažesnis atskirtumas gali padidinti saugumo jausmą, o tai padeda užmigti ir prisideda prie ramesnio miego.
Tačiau tėvai, ypač per pirmuosius vaiko metus, gali patirti nuolatinį miego trūkumą dėl naktinių pabudimų, ypač jei kūdikis ar mažas vaikas dažnai keliasi. Tai gali turėti neigiamą poveikį tėvų sveikatai ir bendram šeimos gerbūviui, – pastebi psichologė ir duoda pavyzdį.
Jei tėvai miegos su vaikais viename kambaryje per ilgai, tai gali turėti įtakos jų santykiams ir intymumui. Tėvai privalo turėti savo asmeninės erdvės tiek fiziškai, tiek emociškai, kad galėtų atnaujinti savo ryšį, atsipalaiduoti ir atsikvėpti. Jei vaikas ilgą laiką užima tą erdvę, tai gali sukelti įtampą ir nuovargį, o tai neigiamai veikia šeimos dinamiką ir santykius, kurie tarp tėvų gali tapti labiau orientuoti tik į vaiko priežiūrą, o ne į poros bendravimą ir tai gali sukelti jausmą, kad nėra intymumo ar asmeninės erdvės.
Tėvams gali būti sunkiau turėti privatumo ar bendro laiko, jei vaikai nuolat yra šalia. Taip lengva pamesti sutuoktinių, partnerystės vaidmenį ir užstrigti tik bendratėvystės vaidmenyje vienas kitam. O juk tėvų gerovė tiesiogiai siejasi su vaiko gerove.
Psichologė apibendrina, kad kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti naudinga miegoti su tėvais dėl jų poreikių, saugumo, maitinimo ir naktinės priežiūros. Jau tikrai pakankamas amžius atsiskirti yra 2-3 m., nes augdami vaikai pradeda siekti daugiau privatumo ir asmeninės erdvės. Vaikams, pasiekus tam tikrą amžių, gali būti svarbu turėti atskirą erdvę miegui, kad jie galėtų plėtoti savo nepriklausomybę ir autonomiją.
Pašnekovė priduria, kad per ilgas miegojimas su vaikais gali didinti priklausomybę nuo tėvų. Kai vaikas tampa pernelyg priklausomas, jam sunkiau savarankiškai susitvarkyti su emociniais iššūkiais, priklausomybė iš esmės trukdo vaikui ugdyti savarankiškumą. Taip pats jis gali pradėti atsiriboti nuo tiesioginių socialinių sąveikų su kitais šeimos nariais ar bendraamžiais.
Nutraukti miegojimą su vaikais viename kambaryje ir pereiti prie sveiko balanso tarp vaiko saugumo ir savarankiškumo ugdymo yra svarbus žingsnis tiek vaikui, tiek tėvams. Tokie pokyčiai reikalauja laiko, kantrybės ir kruopštaus planavimo, kad būtų užtikrintas vaiko komfortas ir saugumas, o tėvams galimybė išlaikyti asmeninę erdvę.
Miegojimas vienoje lovoje su vaikais: reiktų patiems sau atsakyti į vieną klausimą
„Kai kurie tėvai persikelia vaikus atgal į savo lovą per pereinamąjį laikotarpį tarp miegojimo su vaikais ir savarankiško miego atskirame kambaryje. Ir tai nėra nieko blogo, jei tai daroma tam ir tada, kai vaikas pradeda mokytis miegoti savarankiškai, tačiau dar nėra pasiruošęs miegoti visą naktį savo kambaryje. Tai leidžia vaikui palaipsniui priprasti miegoti savarankiškai, tačiau vis tiek turėti saugumo jausmą per tėvų buvimą šalia.
Tačiau čia reikėtų patiems tėvams sąžiningai sau atsakyti, kodėl jie tai daro. Jei tai daro iš patogumo, nes paprasčiau ir greičiau arba emociškai patiems ramiau, tada tokiu atveju verta pamąstyti apie tai, jog toks persikėlinėjimas ir apskritai ilgas miegojimas su vaikais viename kambaryje gali kelti priklausomybę nuo tėvų, taip apsunkinti savarankiškumą užmiegant ir ilgainiui didinti nerimą, kelti miego sutrikimus“, – sako P. Bielinytė.
Paklausus, ką daryti, jei miegojimas su vaikais viename kambaryje tęsiasi ilgą laiką ir vaikas jau pripratęs ir nenori miegoti savo kambaryje, psichologė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu prie pokyčių pereiti palaipsniui, kad vaikas nesijaustų išstumtas ar praradęs saugumą. Pradėti reikėtų nuo aiškaus paaiškinimo, kodėl nusprendėte pakeisti miegojimo tvarką, ir kad tai yra žingsnis link didesnio savarankiškumo. Pasakyti, kad jei jis nori, visada galės ateiti pas jus ir pasikalbėti ar pabūti kartu. Pavyzdžiui: „Tu jau esi didelis ir labai atsakingas, todėl dabar galime pabandyti, kad tu miegotum savo kambaryje, bet žinok, kad aš visada būsiu šalia, jeigu reikės mano pagalbos.“
Svarbu, kad vaikas, miegodamas atskirame kambaryje, jaustųsi saugiai ir komfortiškai. Pirmiausiai sukurkite saugią aplinką, kad vaikas galėtų laisvai judėti, jei bijo tamsos, kad būtų jauki švieselė. Vaikui ramybę gali teikti jūsų sugalvoti miego ritualai, pavyzdžiui pasakėlių skaitymas, pasikalbėjimas apie dienos įvykius, paglostymai. Įtraukite vaiką į jo erdvės kūrimą, kambario dekoravimą ir pan. Svarbu ne iš karto palikti vaiką savarankiškai miegoti, bet palaipsniui mažinti savo buvimą šalia jo.
P. Bielinytė taip pat kviečia tėvus atkreipti dėmesį, jei vaikas nuolat ateina į tėvų lovą ir ilgainiui sitaucija negerėja, nes tuomet turėti kokybišką miegą, gali būti didelis iššūkis visiems. Tuomet svarbu rasti priežastis ir sprendimus, kurie leistų tiek vaikams, tiek tėvams išsimiegoti ir išlaikyti gerus santykius bei emocinę gerovę. Priežastys gali būti įvairios: vaikams, ypač mažiems, tėvų buvimas naktį suteikia saugumo jausmą, ypač jei jie išgyveno košmarus, pabudo naktį dėl baimių ar tiesiog ieško artumo, taip pat emociniai sunkumai, tokie kaip nerimas, gali skatinti vaikus naktį ieškoti tėvų pagalbos. Gali būti, kad vaikas pradeda naktimis dažniau ateiti pas jus dėl gyvenimo pokyčių persikėlimo į naujus namus atostogų metu, ar šeimos santykių problemų. O kartais vaikai tiesiog pripratę, kad tėvai yra šalia miego metu, ir taip tampa natūraliu įpročiu, kurį sunku pakeisti, bet tikrai įmanoma.
Apkabinkite savo vaikus prieš miegą, jiems tai labai svarbu
„Būkite pasiruošę tam, kad procesas gali užtrukti. Vaikai dažnai prisiriša prie tėvų buvimo ir pokyčiai gali sukelti nerimą, miegas gali tapti ne toks ramus. Tai visiškai normalu, svarbu būti kantriems bei nuosekliems. Pokyčių eigoje norint paskatinti vaiko savarankiškumą ir pastiprinti motyvaciją į pagalbą galima pasitelkti įvairias lenteles ar žvaigždžių kūrimo sistemas, kuriose už kiekvieną sėkmingą naktį atskirame kambaryje vaikas gaus žvaigždutę“, – patarimų tėvams duoda psichologė.
P. Bielinytė kviečia nepamiršti apkabinti savo vaikų prieš miegą, nes tai ne tik fizinis kontaktas, bet ir labai svarbus emocinis momentas. Tai padeda sukurti saugumo jausmą, ramina, ypač jei vaikas turi nakties baimių ar nerimo. Be to, apkabinimas prieš miegą stiprina ryšį su tėvais ir yra svarbus vaiko vystymuisi. Tai tarsi tam tikras „užbaigimo“ ritualas, kuris vaikui suteikia emocinį komfortą ir užtikrina, kad jis yra mylimas ir saugus. Ryte, kai vaikas pabunda, apkabinimas gali būti toks pat svarbus, nes jis suteikia šilumos ir rodo meilę bei palaikymą, ypač jei vaikui buvo sunku užmigti arba jei jis jaučiasi pavargęs ir neramus dėl dienos iššūkių.
Vaikai prašo neiti į jų kambarius ne šiaip sau
Psichologė sako, kad vaikai, ypač mažesni, gali jaustis saugesni, jei jų kambarys yra šalia tėvų miegamojo, tačiau kai vaikai auga ir pradeda rodyti nepriklausomumo požymius, atstumas tarp kambarių gali didėti. Jei vaikas yra vyresnis, svarbu užtikrinti, kad jis turėtų privatumo jausmą. Šiuo atžvilgiu kambario durys gali būti uždaromos, o jei vaikas nenori, kad kas nors įeitų, tėvai turėtų gerbti jo erdvę, nors, žinoma, neignoruodami savo atsakomybės dėl vaiko saugumo. Galima pasikalbėti su vaiku ir paaiškinti, kad asmeninė erdvė yra svarbi, tačiau vis tiek jie visada bus šalia, jei reikės pagalbos.
„Paauglystėje vaikai pradeda intensyviau formuoti savo tapatybę ir dažnai nori daugiau nepriklausomybės, todėl nenori, kad tėvai jiems įeitų į kambarį ar apkabintų. Tai natūralus vystymosi etapas.Tuomet tėvai gali pasikalbėti su paaugliu apie tai, kodėl jam reikia privatumo, ir paaiškinti, kad jie visada yra pasiruošę padėti, jei reikės. Be to, tėvai gali stengtis užmegzti ryšį per kitus būdus, pavyzdžiui, sukurti situacinius šeimos ritualus, kada jie reguliariai bendrauja (pusryčiai kartu, vakariniai pokalbiai ar panašiai). Svarbu, kad paauglys nesijaustų nuolat „stebimas“, nes jei taip jausis ar bus kišamasi į jo erdvę, kils pasipriešinimas.
Suteikite tą nepriklausomybės jausmą, tačiau kartu kurkite žinojimą, kad tėvai visada bus šalia. Ir čia jokiais būdais neturiu galvoje, kad paauglys turi augti be ribų ir taisyklių. Tėvai turi turėti aiškias ribas, kad jų buvimas būtų aiškus ir tėviškas, tačiau ne įsiveržiantis. Kartais gali būti naudinga nustatyti, kad tam tikru paros metu, pavyzdžiui, vakare, paaugliui reikia privatumo, bet vis tiek palaikyti ryšį per bendrus pokalbius arba veiklas“, – pataria psichologė.
Kai viename kambaryje gyvena du vaikai, reiktų būti labiau atidiems
P. Bilielinytė paklausta, į ką reiktų atkreiptį dėmesį, jeigu viename kambaryje gyvena du vaikai, pavyzdžiui, berniukas ir mergaitė, ji atsako, kad tėvai turėtų būti ypač atidūs jų skirtingiems poreikiams, ypač vyresniame amžiuje, kai vaikų privatumas ir lytinė tapatybė pradeda formuotis ir aiškėti. Svarbu siekti užtikrinti, kad vaikai turėtų privatumo persirengti, laikyti savo higienos ir, žinoma, kur jie gali pasikviesti draugų. Svarbu suteikti jiems asmeninės erdvės, pavyzdžiui, turėtų atskirus staliukus, spintas arba užuolaidas, kurios suteiks asmeniškumo ir atskirs erdves. Jeigu namuose nėra atskiro vonios kambario, svarbu sukurti aiškias taisykles ir laikytis higienos praktikos, kad nei berniukas, nei mergaitė nejaustų nepatogumo.
Pischologė sako, jog tai, kad kambaryje yra skirtingos lyties vaikai, nereiškia, kad jie turi miegoti atskiruose kambariuose, tačiau tėvai turėtų stebėti, kada vaikai pradeda jaustis nepatogiai dėl bendro kambario. Jei vaikas pradeda rodyti norą miegoti atskirai, tai yra signalas, kad atėjo laikas pergalvoti kambario erdves, įrengimą. Kambarys iš esmės turėtų būti įrengtas taip, kad vaikai turėtų tiek bendras, tiek atskiras erdves ir turėtų aiškias taisykles, be kiek įmanoma būtų labiau užtikrinimas kiekvieno privatumas.
„Kai kambaryje gyvena du berniukai, situacija gali būti paprastesnė, tačiau vis tiek reikėtų atsižvelgti į individualius jų poreikius ir vystymąsi. Tai ypač aktualu, kai vaikai yra skirtingo amžiaus ir turi skirtingus interesus. Dviem berniukams gali būti lengviau bendrauti ir dalintis daiktais, tačiau kartu jie gali patirti daugiau konkurencijos. Tokiu atveju tėvai gali paskatinti juos dirbti komandoje arba turėti savo asmeninius daiktus, kad nesusidarytų nesutarimai dėl bendro naudojimo.
Tais pačiais principais gali vadovautis ir tėvai, auginantys dvi mergaites viename kambaryje. Tačiau, kaip ir su berniukais, yra tam tikrų aspektų, kurie gali reikalauti atskiro dėmesio. Vyresnės mergaitės gali jausti nepatogumų dėl to, kad nėra aiškiai atskirtos nuo sesers ypač, kai kambaryje lankosi draugai. Tėvams reikia įsiklausyti į vaiko poreikius ir pastebėti, kada kyla noras turėti daugiau erdvės ir privatumo“, – pataria P. Bielinytė.
Kaip įsirengti miegamąjį, kai gimsta kūdikis
IKEA namų vizitų duomenys rodo, kad Lietuva drauge su kitomis Baltijos šalimis išskiria iš kitų šalių konteksto: pirmuosius gyvenimo metus kūdikiai dažniausiai praleidžia tėvų kambaryje.
„IKEA“ interjero dizaino skyriaus vadovė Morta Bučinskienė, paklausta, kaip pritaikyti savo miegamąjį kūdikiui, atsako, kad rengiantis šeimos pagausėjimui, patartina investuoti į būsimų tėvų miegamojo pritaikymą naujiems poreikiams: iš anksto numatyti, kur stovės kūdikio lovelė bei kur laikysite papildomai kambaryje atsirasiančius daiktus, pavyzdžiui, komoda, vystymo stalą ir kitus kūdikiui bei jums reikalingus daiktus. Taip pat statant kūdikio lovelę šalia tėvų lovos, reikėtų pagalvoti apie patogų tarpą praeiti ir kartu patogiai prieiti.
Kad spalvoti ir margi vaiko žaislai tėvų miegamajame nekurtų netvarkos, interjero dizainerė pataria juos laikyti uždarose spintelėse arba atvirose lentynose, sudėtus į prie interjero spalvų derančias dėžes, kurios kainuoja vos kelis eurus. Daiktams laikyti gali padėti ir pakabinamos spintelės ar net po vaikiška lovele esantys stalčiai. Galima įsigyti prie lovelės tvirtinamų medžiaginių kišenių, kuriose galima sudėti sauskelnes, dažniausiai naudojamus priežiūros reikmenis, kas yra išties patogu.
Kambario suplanavimas paaugusiems vaikams
„Įrenginėjant ar atnaujinant erdvę ar atskirą kambarį mažiesiems, įsivardinkite, kaip ir kokiais tikslais ji bus naudojama. Tuomet galima pradėti galvoti apie erdvės suskirstymą pagal funkcijas, įprastai tai – miego, darbo, žaidimų ir daiktų laikymo.
Suskirsčius kambarį zonomis pagal paskirtį, tampa aišku, kur kiekvienas daiktas ar baldas turi atsidurti. Atspirtimi gali būti ir langas – darbo stalą patartina planuoti prie natūralios šviesos šaltinio, kad piešiant ar ruošiant namų darbus nevargtų akys. Idealu, jei šviesa ant rašomojo stalo krenta iš priešingos pusės vaiko ranka, kuria jis rašo. Atsiradus darbo zonai, žaidimų zoną geriau suplanuoti priešingoje kambario pusėje, kad žaislai neblaškytų dėmesio, o miego ir daiktų laikymo zonas skirstyti pagal baldų gabaritus“, – pataria M. Bučinskienė.
Erdvės planas, baldai, pasak dizainerės, pirmiausia priklauso nuo vaikų amžiaus bei jų poreikio – mažiesiems svarbiausi bus lovelė, spintos, sprendimai laikyti žaislams, o vaikams augant reikės vis daugiau naujų baldų, pavyzdžiui, mokyklinio stalo, kėdės, knygų lentynų ir kitų daiktų. Svarbiausia, kad kambariui pildantis baldais, jie nevaržytų judėjimo ir taupytų erdvę. Kartu kambarys turi atitikti vaikų pomėgius, charakterį, hobius.
„Įrengiant kambarį mažiesiems, žvelkite į jį vaiko akimis: apgalvokite, kad baldai ir kiti sprendimai būtų pritaikyti mažųjų ūgiui, o visi daiktai – lengvai pasiekiami. Tvarkai palaikyti žaidimų erdvėje siūlome rinktis daiktų laikymo derinius su dėžėmis, kuriuose patogu laikyti žaislus. Jas galima išimti, nusinešti kur reikia, patiems vaikams susitvarkyti. Prireikus, tokias lentynas galima naudoti ir kaip suoliuką: papildžius pagalvėlėmis ir apšvietimu, jos puikiai tarnaus skaitymo kampeliui. Sukūrus vaikams palankią aplinką tvarkytis, didesnė tikimybė, kad žaislai grįš į savo vietą, o kambarys išliks tvarkingas“, – patikina interjero dizainerė.
Pašnekovė sako, kad skirtingai nei kitose namų erdvėse, vaikų kambaryje jo kūrimą ar atsinaujinimą diktuoja ne sezonas ar interjero tendencijos, bet vis nauji mažųjų namų gyventojų poreikiai – kambarys „auga“ kartu su jais. Tad atkreipkite dėmesį į komfortiškus ir reguliuojamo dydžio ir aukščio baldus, pavyzdžiui, reguliuojamo aukščio mokyklinis stalas ir kėdė, keičiamo ilgio lova prisitaikys prie augančio vaiko ir augs kartu su juo, o drauge nereikės nuolat investuoti į baldų keitimą – taip ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite.
Kaip įrengti kambarį, skirtą gyventi keliems vaikams
Paklausus, kaip patogiai įrengti kambarį dviems ar keliems vaikams, kuris atitiktų jų poreikius, o jame tilptų visi jų daiktai, interjero dizainerė atsako, kad svarbu gerai suplanuoti funkcinį baldų bei zonų išdėstymą.
Įrengiant ar atnaujanti kelių vaikų kambarį, siūloma kiekvienam vaikui sukurti atskirą zoną, kuriose vienas kitam netrukdydami galėtų ruošti namų darbus, ilsėtis, skaityti, žaisti. Pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaikų erdves kambaryje galima atskirti net perdažant sienas skirtingomis mėgstamomis spalvomis. Atitinkamai prie jų taikant baldų spalvas, kad būtų aišku kas kuriam vaikui priklauso. Taip vaikai turės savo spintas ar jos dalį su kabyklomis ir lentynomis drabužiams laikyti, savo stalą, lovą ir kitus dalykus. Jei tarp vaikų – ryškus amžiaus skirtumas ar kambaryje gyvena berniukas ir mergaitė, jiems abiems reikalingo privatumo suteikti gali pakabintos tankaus audinio užuolaidos. Taip pat, skirtingas zonas galima sukurti pasitelkiant prie lentynas, spintas ar tiesiog širmas.
M. Bučinskienė siekiantiems sumaniai įrengti vaikams poilsio ir žaidimų erdves, kurios neužimtų daug vietos, pataria pasitelti staliukus ant ratukų, kurie kartu yra ir daiktadėžės, bei pufus, kuriuos nenaudojant galima pastumti po lova ir taip sutaupyti vietos. Vietą taupyti padeda ir kambario aukščio išnaudojimas, pavyzdžiui, aukštos lovos, kurių apačioje gali būti įmontuotas rašomasis stalas ar vaikų žaidimo erdvė. Tokiame kambaryje efektyviau erdvę išnaudoti taip pat padės ne tik dviaukštė lova, bet ir tinkamai apgalvotas kambario suplanavimas. Pavyzdžiui, virs komodos ar rašomojo stalo kabinamos lentynos knygoms ar tarp vaikų lovų tarp lovų pastatyta nedidelė komoda.
Vaikų saugumas – pirmiausia
Interjero dizainerė sako, kad svarbiausia vaikų kambaryje užtikrinti jų saugumą. Vaikų kambariui tinka ne visi baldai ar aksesuarai, tad prieš renkantis bet kokį sprendimą, pagalvokite apie galimą vaikų elgesį – kur jie galės užlipti, ką pasieks, ant ko sugalvos suptis. Venkite aštrių kampų – atkreipkite dėmesį į specialias apsaugas, kurios padeda namuose juos izoliuoti, taip pat, venkite atvirų šviesos šaltinių. Baldai, šviestuvai turėtų būti pagaminti iš saugių, nedūžtančių medžiagų. Tai dar svarbiau tampa mažyliui pradėjus šliaužioti, stotis.
Taip pat, atkreipkite dėmesį ir į baldų išdėstymą kambaryje. Žaislų dėžių ar lentynų nedera montuoti šalia lango, venkite baldus statyti lyg laiptus, nes tai – kvietimas vaikui ropštis kuo aukščiau. Galiausiai, visi kambario baldai, kurie pagal instrukcijas turi būti tvirtinami prie sienų ar lubų, taip ir turėtų būti sumontuoti ir pritvirtinti.
