Stresui imlūs visi
Pasiteiravus psichologės, ar prieššventinis stresas yra dažnas reiškinys mūsų visuomenėje, ši pastebi, kad prieš Kalėdas išties pastebima daugiau įtampos, nes ši šventė dažnai siejama su dideliais lūkesčiais ir tradicijomis, reikalaujančiomis pasiruošimo. Būtent dėl šios priežastis ir kyla nemažai emocinių iššūkių. O su pastaraisiais susiduria ir vyrai, ir moterys.
„Praktikoje daugiau tenka sutikti moterų, kurios prisiima didesnę atsakomybę už šeimos švenčių organizavimą, dovanų pirkimą, namų puošimą ir bendrą pasiruošimą. Moterys dažnai jaučia poreikį suderinti darbą, namų ruošos darbus ir pasiruošimą šventėms, o tai sukelia įtampą ir fizinį išsekimą. Vyrai neretai patiria stresą, ypač dėl finansinių klausimų ir dovanų rinkimo. Tačiau tikrai gali būti visokie variantai ir turėtume žiūrėti į kiekvieną situaciją individualiai“, – pasakoja U. Juodytė.
Psichologė svarsto, kad Kalėdų laikptarpiu nerimo lygis lietuvių gretose būna aukštesnis nei kitų švenčių metu. Specialistės teigimu, taip yra todėl, kad ši šventė turi didesnį socialinį ir emocinį svorį.
„Kalėdos dažniausiai asocijuojasi su šeima, dovanomis, prasmingais susitikimais ir džiaugsmu, todėl šventinis idealas sustiprina lūkesčius ir spaudimą. Palyginti su kitomis šventėmis, Kalėdos taip pat turi ilgesnį pasiruošimo laikotarpį ir kelia daugiau socialinių įsipareigojimų, o tai sukuria ilgalaikę įtampą ir nerimą“, – sako ji.
Priežasčių, galinčių šiuo laikotarpiu kelti nerimą ir stresą – begalė. Tačiau psichologė išskiria keletą pagrindinių. Viena jų – finansai: „Prieš šventes neretai išleidžiame dvigubai daugiau nei kitais periodais, juk perkame dovanas, maistą, keliones, pramogas ir pan. Tad tikrai gali kelti nerimo finansai.“
Dar viena stresą kelianti tema – susitikimas su šeima. Vieniems tokie susitikimai kupini džiaugsmo ir gražių akimirkų, tačiau yra ir tokių, kuriems vizitai pas gimines gali būti sudėtingi. O tai tikrai gali kelti papildomą emocinę įtampą ne tik švenčių metų, bet ir ruošiantis joms.
„Daugelis šeimų turi nesutarimų, neišspręstų konfliktų arba skirtingų vertybių, kurie per šventes gali paaštrėti. Yra ir tokių, kurie per šventes jaučiasi vieniši arba atstumti dėl šeimyninių problemų, o spaudimas „privalomam“ bendravimui šiuo metu gali būti labai varginantis“, – pasakoja U. Juodytė.
Stresą kelia ir darbų gausa. Natūralu, kad metų pabaigai kabant ant nosies, jų susikaupia daugiau nei įprasta. Tai gali kelti nemenką stresą, ypač turint omenyje tai, kad prieššventiniu laikotarpiu apstu ir įvairiausių kitų užduočių, nesusijusių su darbu: „Darbo prieš šventes taip pat būna daugiau nei kitu periodu, juk reikia atlikti likusias metų užduotis ir užbaigti projektus. Tai gali lemti laiko trūkumą pasiruošti šventėms, planuoti keliones ar tiesiog pailsėti.“
Pasak psichologės, šventinis laikotarpis kai kuriems žmonėms gali būti ir skausmingas, ypač jei jie neseniai prarado artimą žmogų arba neturi šeimos ar draugų, su kuriais galėtų praleisti šventes.
„Šiuo metu jie dažnai jaučia didesnį vienišumą, nes aplinkiniai aktyviai dalinasi savo laimės akimirkomis. Vienišumo jausmas gali tapti labai intensyvus, ypač jei žmogus jaučia, kad visi aplinkui džiaugiasi, išskyrus jį“, – pabrėžia pašnekovė.
Todėl prieššventinis stresas, sako psichologė, gali būti didelis iššūkis daugeliui žmonių, ypač tiems, kurie jaučia socialinį spaudimą, finansinius rūpesčius ar susiduria su šeimos konfliktais. Tačiau svarbiausia yra šį stresą laiku pažaboti. Jei tokio tipo stresas nesumažinamas ar nekontroliuojamas, pabrėžia pašnekovė, jis ilgainiui gali peraugti į lėtinį stresą, kuris turi rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.
O kaip išvengti prieššventinio streso? Kaip ir visuose gyvenimo žingsniuose, norint šį etapą išgyventi sėkmingai, reikia jam pasiruošti. Tad psichologė U. Juodytė dalijasi patarimais, kuriuos rasite lentelėje žemiau.
Gali pakenkti net miegui
O pasiteiravus, ar išties prieššventiniu laikotarpiu patiriamas stresas gali lemti ir nemigos naktis, psichologė klausimu nė kiek nesistebi. Pasak jos, pasaulyje atlikta nemažai tyrimų, nagrinėjančių prieššventinio laikotarpio stresą ir jo poveikį miegui. Todėl ji skuba pateikti ir keletą idėjų, ką galima būtų išbandyti, kad pavyktų nemigą nuvyti šalin. Visgi, šalia šių patarimų ji taip pat rekomenduoja pasikonsultuoti bent su šeimos gydytoju.
Štai keletas psichologės siūlomų idėjų:
Prieš einant miegoti skirkite laiko atsipalaiduoti: galite išbandyti kvėpavimo pratimus, meditaciją arba šiltą vonią. Vienas iš paprastų kvėpavimo pratimų yra kvėpavimas kvadratu. Toks kvėpavimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemos dalį, atsakingą už ramybės ir atsistatymo procesus. Kai lėtai ir giliai kvėpuojame, šis procesas slopina simpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už streso reakciją („kovok arba bėk“), todėl sumažėja kortizolio ir adrenalino lygis organizme.
Atsisėskite patogiai arba atsistokite taip, kad nugara būtų tiesi. Galite užsimerkti, jei taip jausitės ramiau.
Lėtai įkvėpkite per nosį keturias sekundes, skaičiuodami: vienas, du, trys, keturi. Įkvėpimo metu stenkitės, kad pilvas šiek tiek išsipūstų, o krūtinė išliktų kuo ramesnė.
Sulaikykite kvėpavimą taip pat keturias sekundes, neskubėdami ir išlaikydami ramų kūną.
Iškvėpkite per burną lėtai per keturias sekundes, skaičiuodami taip pat: vienas, du, trys, keturi. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu iškvėpimu atpalaiduojate įtampą.
Dar kartą sulaikykite kvėpavimą keturias sekundes, leisdami kūnui nurimti ir pasiruošti kitam ciklui.
Jei atsigulus į lovą pradeda kamuoti nesibaigiantis minčių srautas, naudinga jas „iškelti“ iš galvos į užrašų knygutę. Paskirkite tam keletą minučių ir užsirašykite savo rūpesčius ar užduotis. Kartais tai padeda „atlaisvinti“ protą nuo minčių ir lengviau užmigti.
Mėlynoji šviesa iš telefonų ar kompiuterių trikdo miego hormono melatonino gamybą ir gali apsunkinti užmigimą. Pabandykite bent valandą prieš miegą vengti ekranų ir užsiimti ramesne veikla, pvz., skaitymu ar pasivaikščiojimu. Jeigu negalite vakare išvengti ekranų šviesos – rekomenduojama užsidėti raudonus ekranų filtrus.
Ruošiantis miegui svarbu turėti pastovų miego režimą – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kasdien. Tai padeda jūsų kūnui sinchronizuotis su natūraliais paros ritmais ir gerina miego kokybę.
Progresyvus raumenų atpalaidavimas arba vizualizacijos technika gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir nuraminti protą.
