Nenuostabu, kad tėvams kyla klausimų: kaip ir kiek būrelių pasirinkti? Ką daryti, jei ilgus metus vieną būrelį lankęs vaikas persigalvojo? Ar iš viso yra būtina vaiką leisti į kokį nors būrelį? Į šiuos ir kitus klausimus DELFI sutiko atsakyti ugdymo srities specialistai.
Būrelio negalima paversti darbu
Pasak Anykščių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Pranckevičienės, svarbiausia – atsižvelgti į vaiko poreikius.
„Tėvai turėtų susipažinti su savo vaikų charakteriais, kalbėtis su jais, tada atsiskleis ir jų norai bei galimybės. Sėkminga veikla būrelyje būna tik tada, kai mokiniui yra įdomu tai, ką jis daro. Prieš pradedant lankyti bet kokį būrelį pirmiausiai tėvai turi aptarti tai su vaiku, išsiaiškinti ko jis tikisi, ko galės išmokti. Tėvai turi vaiką sudominti. Neformalus vaikų švietimas pirmiausia turi būti smagi pramoga, užsiėmimas su kitais vaikais, bendravimas, o ne „darbas“, į kurį vaikas privalo eiti“, – pabrėžė specialistė.
Anot jos, jei vaikas yra pradinukas, tėvai turėtų leisti išbandyti ne vieną būrelį, kad jis surastų tai, kas jam patinka, ir neišsigąsti, jei kol kas joks būrelis jo nesudomins.
„Vaikai patys turi rinktis būrelius. Tėvai tiesiog turi atkreipti dėmesį į vaiko gebėjimus bei poreikius ir norus, pasitelkti į pagalbą kompetetingus specialistus, mokytojus ir nukreipti jį teisinga linkme. Jokiu būdu negalima bandyti vaiką versti įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones. Reikia stebėti jį ir stengtis suprasti, kas gi jam iš tiesų patinka“, – patikino specialistė.
Kiek būrelių pasirinkti?
Tuo tarpu Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas patikino neretai pastebintis kitą kraštutinumą – tėvai pernelyg apkrauna vaiko dienotvarkę, todėl jiems pritrūksta laiko ir energijos ir būreliu lankyti jie paprasčiausiai nebenori.
„Dažnai tėvai galvoja, kad visai neblogai vaikui būtų pasimokyti ir kalbų, ir šokti, ir vaidinti. Mokslo metų pradžioje, kai namų darbų užduodama nedaug, visi turi entuziasmo, tačiau po poros mėnesių atsiranda nuovargis. Aišku, negalima vienareikšmiškai sakyti, kad vaikui reikėtų lankyti nedaugiau kaip du būrelius, tačiau svarbu atsižvelgti į tų būrelių pobūdį ir trukmę“, – patarė T. Jankūnas.
Anot jo, nereikia baimintis ir to, kai vaikų būrelių pasirinkimui vadovauja tėvai. Tačiau jie turi suprasti, kad svarbiausia – padėti vaikui save realizuoti ir tobulėti. Tad, pavyzdžiui, jie gali valgymų sutrikimų turintį ar pernelyg ilgai prie kompiuterio sėdintį vaiką nukreipti į sporto ar šokių būrelį, kad jo laisvalaikis būtų aktyvesnis.
„Neformalus ugdymas yra galimybė vaikui geriau save realizuoti. Formaliam ugdymui, ypač pradinėje pakopoje, svarbu, kad mokinys išmoktų skaičiuoti, įgytų pačius žinių pagrindus, kad kitus dalykus vėliau jis geriau įsisavintų. Pasiūla yra pakankamai didelė, tad vaikas tikrai gali rinktis tai, kas jam labiausiai patinka“, – patikino direktorius.
Pataria daugiau kalbėtis su vaikais
Kalbėdamas apie problemą, kuomet vaikams tam tikri būreliai tiesiog pabosta, o tėvams pasidaro gaila įdėto darbo ir lėšų, todėl jie verčia ir toliau juos užsiimti ta pačia veikla, T. Jankūnas patikino, kad tokiu atveju svarbiausia atvirai pasikalbėti su vaiku.
„Reikia išsiaiškinti, kas atsitiko, kodėl vaiko nuomonė pasikeitė. Galbūt įvyko kažkoks lūžis vaiko suvokime, gal jis patiria kažkokias nesėkmes ar iškilo problemų bendraujant su būrelio vadovu, grupe. Juk visiems ateina laikas, kai tiesiog norisi permainų, tad daryti iš tokio vaiko pasirinkimo tragediją tikrai nereikia. Kiekviena veikla turi suteikti malonumą, gal pasikeitė vaiko pomėgiai, todėl verta paieškoti kitokių papildomų užsiėmimų“, – mano direktorius.
Siūlo išbandyti alternatyvas
Pasak jo, vaikui lankyti kažkokį būrelį – tikrai nėra būtina, tačiau reikėtų jį paskatinti užsiimti kažkuo įdomiu. Tai gali būti ir savanorystė, priklausymas skautų, šaulių ar kitoms organizacijoms.
„Neformalus ugdymas gali būti ne tik būrelinis, vaikas gali būti užimtas nepaprastai gera praktika ir laiką leisti su sektino pavyzdžio žmonėmis. Tai labai gera alternatyva būreliams“, – mano T. Jankūnas.
Pasak jo, ugdant vaiką neformaliai gerėja jo socialiniai ir komunikaciniai įgūdžiai, formalaus ugdymo metu gautas žinias jis gali pritaikyti praktiškai, papildyti jas, tačiau svarbiausia – realizuoti save ir socializuotis.
„Vaikas gali bendrauti, praplėsti savo akiratį, supratimą ir ne tik prasmingai praleisti laiką, bet ir išmokti naujų įgūdžių, būti tuo kūrėju, kuris keičia pasaulį“, – kodėl svarbu vaikus ugdyti ir neformaliai, pasakojo direktorius.