Didžiulė konkurencija tarp stojančiųjų
JAV, Japonija, dabar ir Kinija, pasak H. Virkunnen, daugiau investuoja į tyrimus šioje srityje, todėl norėdami ugdyti kompetetingus žmones globaliame pasaulyje, turime skirti tam dėmesio.
Suomija, jos akimis, yra geras sėkmingos švietimo sistemos vystymo pavyzdys.
„Suomija buvo skurdi šalis. Prieš šimtą metų neturėjome nieko, tik praėjusiais metais atšventėme nepriklausomybės šimtmetį. Bet kai nieko neturėjome, supratome, kad vienintelis turimas resursas – žmonės. Todėl nusprendėme į tai investuoti ir visus Suomijoje šviesti. Profesoriai ir mokytojai –vis dar viena iš labiausiai vertinamų profesijų Suomijoje”, – mano europarlamentarė.
Profesijos populiarumą rodo ir stojančiųjų į pedagogikos studijas rodikliai – tik dešimtadalis gauna vietą.
„Suomijoje mokytojų profesija tokia populiari, kad tik vienas iš dešimties kandidatų gali gauti vietą universitete. Mūsų mokytojai ugdomi universitete ir visi mokosi magistrantūroje. Jie studijuoja 5 metus. Studijos paremtos tyrimais.
Todėl, kad turime motyvuotus, išsilavinusius mokytojus, savo darbe jie turi daug laisvės. Visi mokytojai gali pasirinkti savo mokymo metodus ir mokomąją medžiagą patys. Turime tik pagrindinį mokymo planą, kuris atnaujinamas kas 10 metų, bet tai tik bendras mokymo planas. Tuomet yra savivaldybės, kurios kuria planus pačios. Dažnai jie dar labiau detalizuojami mokyklos lygmenyje. Taigi, mokytojų vaidmuo tikrai esminis, jie gali nuspręsti, kaip ir ką mokyti“, – teigė H. Virkunnen.
Įgalina savivaldybes
Pasitikėjimas savivaldybėmis Suomijoje, panašu, labai stiprus – nėra didelės kontrolės, nacionalinių testų, tikrinančių, kas išmokta. Jei daromi nacionaliniai testai, H. Virkunnen teigimu, rezultatai neviešinami, jie naudojami tik sistemos vystymui.
„Taip pat stengiamės užtikrinti kokybę visose mokyklose, kad tarp jų nebūtų didelių skirtumų. Todėl tėvai siunčia vaikus į mokyklas jų kaimynystėje. Tai irgi viena iš mūsų sistemos stiprybių“, – mano buvusi švietimo ministrė.
Tyrimai, jos manymu, labai svarbi sėkmės dalis, nes jais paremtos ne tik pedagogikos studijos, bet ir visa sistema. Pagal juos ji yra nuolat vystoma.
Bendras iššūkis, su kuriuo prieš dešimtmetį susidūrė ir Suomija, ir Lietuva, buvo skaitmenizacija. Suomijos švietimo ekspertai greitai suprato, kad kompiuterių klasėse neužteks, o pokyčiai turi būti kompleksiniai.
„Kai maždaug prieš 10 metų buvau ministrė, supratome, kad turime prisitaikyti prie skaitmenizacijos, plačiau įgyvendinti ją mūsų mokyklose. Tarp mokyklų tuomet buvo daug skirtumų. Dalies jų mokytojai labai domėjosi technologijomis, kasdieniniame gyvenime dažnai jomis naudojosi. Daug kas man sakė, kad tereikės nupirkti mokykloms kompiuterius ir viskas bus išspręsta. Bet kompiuterių turėjimas mokyklose nepadeda, jei mokytojai jais negali naudotis, tad, žinoma, turėjome apmokyti universitetuose besimokančius mokytojus ir atnaujinti įgūdžius tų, kurie jau dirba, užtikrinti, kad tam užtektų mokomosios medžiagos“, – patirtimi dalinosi specialistė.
Technologijų pritaikymas mokykloje turi būti pagrįstas
Europarlamentarės nuomone, yra trys labai svarbūs dalykai: reikia kokybiško mokytojų ugdymo, gerų mokomųjų medžiagų ir pritaikyti technologijas.
„Dabar vis dažniau kalbame ne tik apie mokomąsias medžiagas, bet ir mokymosi aplinką. Jau žinoma, kad dėl technologijų pažangos galime išnaudoti daug daugiau galimybių, kurių anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, mokomuosius žaidimus, virtualią realybę.”
Pranešėja paaiškino, kad Suomijoje labai glaudžiai bendradarbiauja technologinių inovacijų mokykloms kūrėjai ir tie, kas dirba mokyklose. Kol kas tokia praktika taikoma daugiausiai didžiuosiuose miestuose, bet, pasak H. Virkunnen, tai užtikrina, kad mokymuisi sukurti įrankiai iš tiesų yra vertingi mokyklose.
„Sužinojome, kad įmonės, kuriančios naujus mokymo įrankius ir įgyvendinančios labai geras idėjas, labai dažnai nežino, ko mokyklose iš tiesų reikia.
Taigi, manau, labai svarbu geras bendradarbiavimas tarp tokių technologijų kūrėjų ir mokyklų bei mokytojų, nes jie gali papasakoti, ko trūksta klasėse ir tuomet įmonės gali paruošti savo atsaką bei idėjas“, – mano H. Virkunnen.
Lietuvai teks pasistiebti
„Lietuvoje susiduriate su problema, kuri būdinga ir kitur Europoje – pasaulyje viskas labai kinta, reikia naujų įgūdžių, bet tuo pačiu metu trūksta bazinių įgūdžių, todėl reikia tobulinti visą sistemą.
<...> Aš manau, kad mokytojai tikrai yra vienas iš svarbiausių dalykų. Svarbu, ar jie turi geras darbo sąlygas, yra motyvuoti, išsilavinę, turi pakankamai laisvės darbe. Manau, tai kai kas, ką jie tikrai vertina, todėl į tai turime investuoti.
Žinoma, daugybėje šalių kalbame apie atlygį, bet, manau, daugybei mokytojų, tai nėra svarbiausia, jei jie turi geras darbo sąlygas, gerą darbo aplinką, turi gerus bendradarbius. Aišku, už darbą tau turi būti sumokėta. Bet mokytojų lavinimas yra būtent tai, į ką turėtume susitelkti, taip pat į tų įgūdžių atnaujinimą“, – savo įžvalgas apie Lietuvos situaciją pateikė specialistė.
Penkiolikmečių skaitymo gebėjimų, gamtamokslinio, informacinių technologijų ir matematinio raštingumo gebėjimams nustatyti skirto PISA įvertinimo metu paaiškėjo liūdna statistika – nors kompiuterinis raštingumas labai svarbu, penktadalis paauglių Europoje neturi net bazinių įgūdžių.
„Net ir kalbant apie technologijas, turime suprasti, kad vis tiek mokyklose turi būti ugdomi baziniai įgūdžiai, jų negalima pamiršti. <...> Kalbėdami apie naujoves negalime pamiršti elementarių įgūdžių, kurie yra kertinis mokymosi akmuo. Tai iššūkis visai Europai.“
H. Virkunnen apžvelgė ir Lietuvos penkiolikmečių PISA įvertinimą, kuris rodo, kad daugybė penkiolikmečių bazinių įgūdžių neturi. Priežastis, kodėl suomių paaugliai demonstruoja geresnius rezultatus, jos nuomone, yra tai, jog ketvirtadalis jų mokydamiesi gauna papildomą pagalbą.
Remiantis statistiniais duomenimis, bazinių gebėjimų trūksta 20 proc. moksleivių, numatyta, kad iki 2020-ųjų šis skaičius sieks tiks 15 proc.
Dėkoja „Nokia” technologijoms
Geras mokytojų ugdymas, tyrimai ir „Nokia“ – tokia Suomijos paslaptis, teigė specialistė.
„Galbūt kai kurie iš jūsų dar prisimena, kai „Nokia“ tapo populiari visame pasaulyje. Tuo metu visi suomiai nusipirko mobiliuosius telefonus ir nuo tada buvome labai aktyvūs interneto vartotojai, naudojame daug interneto, 10 daugiau nei kitur pasaulyje“, – technologijos vaikus, pasak jos, lydi nuo pirmų dienų mokykloje. Pirmokas ten iš tėvų gauna ne tik rašiklį ir sąsiuvinį, bet ir nuosavą mobilųjį telefoną, o mokytojai nuolat pamokų metu bendrauja su vaikų tėvais per internetinę platformą.
Taigi, technologijos suomius lydi nuo mažumės. Europarlamentarė pasiūlė palyginti ir kompiuterinio raštingumo žinias tarp suomių ir lietuvių. Anot jos, pusė lietuvių neturi informacinių technologinių įgūdžių arba turi labai prastus, o Suomijoje net 80 proc. žmonių šiuos gebėjimus turi, pradedančiųjų ar pažengusiųjų lygmens.
„Taigi, pusė gyventojų neturi jokių, o kita pusė pradedančiųjų arba pažengusiųjų įgūdžius. Tai taip pasako, kad laukia didžiuliai iššūkiai dėl mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimo, nes šiomis dienomis ir ateityje bus labai sunku susirasti darbą, jei neturi kompiuterinių įgūdžių.“