Mokykla stebina ne tik išvaizda: čia studentai moko vaikus, kuriuos per pertraukas veja lauk

Jau šeštą dieną projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyviai varsto Suomijos mokyklų duris, kuriose juos pasitinka daugybė naujų atradimų. Šįkart jie pateko į neįprastą mokyklą, kuri pirmiausia nustebina savo modernia išvaizda, o po to – ir unikalia mokymo sistema.

Kiekvieną rytą visi mokiniai atlieka mokyklos ritualą

Mokykla, kurioje apsilankė projekto dalyviai, ypatinga tuo, jog čia moksleiviams pamokas veda ir praktiką atliekantys Helsinkio universiteto studentai, ateityje tapsiantys mokytojais. Bendrojo 7-9 klasių moksleivių ugdymo direktorė Marja Martikainen pažintį su neįprasta mokykla pradeda paminėdama įdomią mokyklos tradiciją.

„Suomijoje įprasta, kad bendrojo ugdymo klasėse mokiniai pamokas pradeda nuo tam tikro „mokymosi atidarymo“. Prieš prasidedant pamokoms, mokytojai pasako kokią nors neilgą kalbą. Turime savo tradiciją, kurios laikomės dešimtmečius – prieš pamokas visi mokyklos mokiniai susirenka auditorijoje. Kiekvienas mokytojas per metus turi parengti 4 rytinius pranešimus – juos gali parengti ir mokytojai, ir studentai, atliekantys praktiką“, – aiškina M. Martikainen.

Įdomu ir tai, kad auditorija, į kurią renkasi mokiniai, nė kiek nepanaši į mūsų mokyklose esančias aktų sales: ši erdvė kur kas labiau primena didelę kino salę. Rytą visa mokykla sugužėjo į ją 10 minučių pabūti drauge stebint pranešimą apie maisto švaistymą. Visa mokykla – tai 940 čia besimokančių moksleivių bei 250 praktiką atliekančių studentų.

Kalbant apie maisto švaistymą, ši tema mokyklai labai svarbi – pavyzdžiui, net ir mokyklos valgykloje švediško stalo principu veikianti savitarna užtikrina, kad mokiniai maisto įsidėtų tiek, kiek jo suvalgys, ir jis nebus išmetamas veltui.

Neįprasta ir tai, kad šioje mokykloje vaikai iki 7 klasės pertraukas turi leisti aktyviai ir yra vedami į lauką. Kad to būtų laikomasi, moksleivius lydi ir prižiūri mokytojai. Visgi, jei oro sąlygos to daryti neleidžia, aktyvaus laisvalaikio alternatyvų moksleiviai turi ir mokyklos patalpose: pavyzdžiui, čia galima pažaisti stalo tenisą. Nors vyresnėliams tai nebėra privaloma, tačiau rekomenduojama.

Tai, ko mokosi Suomijos mokyklose, mes mokomės tik universitetuose

Gamtos mokslų ir biologijos mokytojas Gediminas Čapkauskas mano, kad rytinio susibūrimo idėją būtų galima parsivežti į Lietuvą. Jis pastebi, kad daugumai projekto dalyvių mokykloje didelį įspūdį sukėlė išskirtinė aplinka ir mokymosi priemonių įvairovė, tačiau, jo manymu, svarbiausias dalykas semiantis patirties yra mokymosi programų turinys.

Jam buvo įdomu stebėti, kaip Suomijoje vyksta biologijos ir chemijos pamokos. O čia pamokų dėstymas primena tai, ką matome Lietuvos universitetuose, bet ne mokyklose: Suomijoje vyresnių klasių moksleiviams pamokos vyksta ciklais.

„Visiems skeptikams ir švietimo ekspertams, kurie sako, kad mes mokomės per sunkiai, galima pasakyti, kad to, ką čia mokosi mokiniai 10-11-ose klasėse, mes net ne visada mokomės 12-oje. Dažniausiai to mokomės universitetuose. Šios sistemos privalumas – mokiniai gali giliai išsiaiškinti, išanalizuoti vieną konkrečią temą. Chemijos ir biologijos mokomą ciklais, trunkančiais pusantro mėnesio. Juos sudaro 15 pamokų, 3-4 laboratoriniai darbai, o tada tas ciklas baigiasi“, – teigia mokytojas.

Jį sudomino ir tai, kad čia yra platus biologijos ir chemijos disciplinų pasirinkimas: jų mokiniai gali pasirinkti nuo 5 iki 7. Tai reiškia, kad vienoj ar kitoj klasėj pusantro mėnesio pasimokęs žmogus gali rinktis dar 5 skirtingus chemijos modulius, atskiras išsamias temas.

Pirmiausia nustebino modernios mokyklos erdvės

Tuo metu matematikos mokytojai Jurgitai Kupšytei-Karbauskei įspūdį paliko didelės, modernios ir šiuolaikiškos mokyklos erdvės.

„Labai daug priemonių, įvairių technologijų. Yra galimybė mokytis ne tik kabinete, bet ir koridoriuose. Mokiniai gali rinktis užduotis, mokomasi pareigos jausmo – pavyzdžiui, mokiniams leidžiama pasirinkti stipresnes arba silpnesnes užduotis, bet jie žino, kad iki penktadienio užduotis turi atlikti. Ir namų darbų čia tikrai užduodama – paneigėme mitą“, – įspūdžiais dalinasi mokytoja.

J. Kupšytės-Karbauskės manymu, aktyvių pertraukų idėją galima parsivežti ir į Lietuvą – tą mokytoja pasiryžusi ir padaryti.

„Patiko racionaliai suderintas darbo ir poilsio režimas. Vaikai pradinėse klasėse pertraukas leidžia aktyviai, keliauja į lauką, kad grįžus būtų lengviau mąstyti. Būtų smagu, jei šita idėja Lietuvoje taptų populiari. To vaikai būtų mokomi nuo mažumės, kad ir suaugę įprastų išeiti į lauką leisti laiką aktyviai“, – mano ji.

„Mokytojai Lietuvai“ – tai „Maxima grupės“ inicijuotas projektas, kurio metu 15 komisijos atrinktų labiausiai motyvuotų šalies mokytojų iškeliavo nemokamai stažuotis Suomijoje. Iš arti susipažinę su pažangia Suomijos švietimo sistema, gerąją praktiką jie parsiveš į mūsų šalies mokyklas. Mokytojus lydi DELFI žurnalistų komanda, kuri leis sekti projekto akimirkas naujienų portale.