Pasak jos, Vilnius pasitiko svečius siurrealistine tuštuma: gatvės be mašinų ir spūsčių, paprastai šurmuliuojantis senamiestis – be žmonių, restoranai – be klientų. Praktiškai kas antroje centre esančioje sankryžoje – policininkai ir kareiviai, danguje – sraigtasparniai, oro uoste – priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“.
Kaip rašo O. Antonenko, nei viršūnių susitikimo svečiams, nei žurnalistams tikriausiai nė minutėlei nepavyko užmiršti to fakto, kad NATO ketina priimti istorinius sprendimus už 30 kilometrų nuo sienos su Baltarusija.
„Fiziškai būti arčiau Maskvos – neįmanoma. Tiesa, tai, ko Maskva galbūt labiausia bijojo, čia neįvyko – Ukraina nebuvo pakviesta tapti Aljanso nare. Plakatai ir autobusai, išmarginti tiesioginiais raginimais priimti Ukrainą į NATO, liko jaukios atmosferos dalimi“, – rašo žurnalistė.
Pasak jos, tai netapo staigmena.
Dar viršūnių susitikimo išvakarėse keleto NATO valstybių narių vyriausybių atstovai įvairia forma leido suprasti: į Aljansą negali įstoti šalis, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas. Esant tokiai situacijai, neįmanoma nurodyti pakvietimo datos, nes niekas nežino, kada baigsis šis karas. O jame tiesiogiai dalyvauti nenori nė viena Aljanso valstybė narė.
Bet, anot O. Antonenko, kai pasirodė žinia, kad Volodymyras Zelenskis visgi atvyks į Lietuvą, žmonėms atsirado viltis, jog įvyks stebuklas.
„Man kartais atrodo, kad visi žiūri varžybas stadione ar populiarų filmą per televizorių, – pareiškė Ukrainos politologė Hanna Šelest. – Į mus visi žiūri, palaiko, bet tai vis tiek Mes ir Jūs.“
O. Antonenko rašo, kad atvykus V. Zelenskiui, NATO viršūnių susitikime įvyko netikėtų pokyčių.
„Paskui V. Zelenskis atvyko į Vilnių, organizatoriai netikėtai atšaukė diskusiją, kurioje turėjo dalyvauti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas.
Paskui NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo spaudos konferencija vėlavo pusvalandį... Bet stebuklas neįvyko – norėdama įstoti į NATO, Ukraina turi atitikti keletą sąlygų“, – toliau dėsto BBC korespondentė.
Įvairių šalių žurnalistai, pasak jos, mažiausiai penkis kartus paklausė, kokias konkrečiai sąlygas, ir visus penkis kartus J. Stoltenbergas atsakė skirtingai: tai modernizacija, tai korupcija, tai karo užbaigimas.
„Galiausiai vietoje ukrainiečių sveikinimus priėmė švedai, kurių šalies įstojimas į NATO irgi netapo staigmena. Intriga, sukelta į Europos Sąjungą (ES) besiveržiančio Recepo Tayyipo Erdogano, gyvavo vos keletą dienų ir pranyko dar prieš oficialios viršūnių susitikimo programos pradžią. Beje, programa buvo pakeista paskutinę minutę, kai paaiškėjo, kad Ukrainos prezidentas vis dėlto atvyks.
Ir vargu ar įvyksianti V. Zelenskio spaudos konferencija padarys viršūnių susitikimą Vilniuje skandalingą ar bent jau netikėtą“, – reziumuoja BBC korespondentė.