Kalba sukasi apie televizoriaus ar kompiuterio, telefono ekranus ir prie jų praleidžiamą laiką. Kiek jo leistina vaikams iki 2 metų, S. Velikienė pasakojo šiame tekste: Vaikui dar nėra 2 metų, o jam jau įtariama priklausomybė – psichoterapeutė įspėja tėvus
Šįkart kalbamės jau apie vyresnius vaikus. Sakykite, kiek laiko prie ekrano gali praleisti vaikas nuo 5 metų?
Nuo šešių metų iki dvylikos, pradinukams galima leisti būti prie ekranų iki dviejų valandų.
Ar reikia pastebėti, ką vaikas įsijungia, pakontroliuoti. Ką rekomenduojama vaikui žiūrėti?
Tėvams reikėtų padėti vaikui ir pakontroliuoti. Tarkime, jei vaikas turi telefoną, galbūt reikia kartu programėles atsisiųsti, kad tėvai pasižiūrėtų, kas siunčiama, kokie žaidimai žaidžiami, kokie filmukai žiūrimi. Svarbu, kad tas turinys atitiktų vaiko amžių, nes būna, kad žiūri ir nelabai pagal amžių tinkančius filmukus ar žaidžia žaidimus.
Reikia stengtis, kad tos programėlės ar žaidimai lavintų tam tikrus vaikų gebėjimus, tai yra, kalbos vystymą, kūrybiškumą, piešimą, kad vaikas mokytųsi redaguoti nuotraukas, kurtų vaizdo įrašus, muziką ar spręstų galvosūkius. Žodžiu, patartina, kad vaikas ne pasyviai ekraną stebėtų, tarkime, vaizdo įrašus jutube, bet būtų įtrauktas į interaktyvią veiklą. Ir, be abejo, tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar tas turinys nėra smurtinis, ar atitinka vaiko amžių.
Su vaiku reikia aptarti, kaip saugiai elgtis internete, nes tokio amžiaus jau pradeda juo naudotis. Tarkime, ką daryti, jei gavo kažkokią žinutę iš nepažįstamo žmogaus ar kaip susikurti privačią paskyrą, jei vaikui jau 12 metų.
Rekomenduoju su vaikais pažaisti tokį labai gerą žaidimą Interland, kur mokoma saugiai naudotis internetu.
Kuo rizikuojama, jei vaiko nuo šešių iki dvylikos metų laikas prie ekrano nekontroliuojamas ir jis praliedžia kur kas daugiau nei dvi valandas?
Čia gali atsirasti tos pačios problemos, kaip ir mažiems vaikams – prastėja miego kokybė, atsiranda įvairūs skausmai, elgesio ir emocinės problemos. Ilgas laikas prie ekrano prisideda ir prie vienišumo jausmo, nes nukenčia bendravimas – juk bendraujama netiesiogiai, o per internetą. Jei vaikas paliekamas be priežiūros, jis gali susidurti su jo amžiui ar raidos tarpsniui netinkamu turiniu – smurtiniu, seksualiniu, patyčiomis internete.
Arba vaikas gali susidurti su tokia klaidinančia informacija, kokios dar negeba įvertinti, ar ji teisinga. Gali įsivelti į pavojingas grupuotes ir pan., todėl itin svarbu tėvams mokyti vaikus saugumo internete.
Vyresnius vaikus, sulaukusius 12-os, turbūt jau sunkiau kontroliuoti. Kiek laiko pagal higienos normą tokio amžiaus vaikams galima praleisti prie ekrano?
Rekomenduojama, kad nuo dvylikos metų vaikai prie ekranų praleistų ne daugiau kaip tris valandas. Bet visaip būna – praleidžia ir keturias, ir šešias. O tai irgi gali atsiliepti jų emocinei sveikatai, elgesiui, psichinei gerovei ir savivertei, ir pasitikėjimui savimi. Nes tokio amžiaus vaikai dažniausiai jau naudojasi socialiniais tinklais.
Tėvams jau truputį sunkiau yra stebėti, ką vaikai daro, tad rekomenduojama naudoti skaitmeninę kontrolę, tai yra, riboti, kad tam tikra informacija nepasiektų vaiko ar kad programėlė, internetas po kažkiek laiko išsijungtų. Žinoma, reikėtų informuoti vaiką, kad tėvai yra įdiegę tokią programą ir kodėl. Kad ne dėl to, jog sektų, o dėl to, kad nori užtikrinti saugumą. Tai reikalinga, nes tokio amžiaus vaikai kritiškai vertinti informacijos dar nelabai geba.
Negyvas bendravimas socialiniuose tinkluose – kuo jis ilgainiui gresia?
Iš tikrųjų, bendravimo įgūdžiai skursta, prastėja, nes vaikai daugiau bendrauja susirašinėdami, siuntinėdami įvairius paveikslėlius. Ir jie nebe taip gerai moka atpažinti kitų žmonių emocijas, išsireiškimai tampa skurdesni, prastėja socialiniai įgūdžiai.
Nukenčia ir fizinė veikla, nes jeigu susirašinėjama, dažniausiai laikas leidžiamas pasyviai vietoj to, kad išeitų gyvai pabendrauti.
Ir pabaigai, Simona, kokie galėtų būti patarimai tėvams, kad vaikai kuo mažiau norėtų sėdėti prie ekrano ar su telefonu rankose?
Pagrindinis dalykas yra tėvų ir vaiko ryšys – jei jis bus tvirtas ir atviras, tada vaikas, kad ir iškilus kažkokiai bėdai ar socialinėje erdvėje susidūrus su kažkokiais sunkumais, nebijos tėvams užduoti įvairius klausimus, diskutuos. Tai sumažins ir laiką prie ekranų, nes tokie tėvai ir vaikai gerbs vienas kitą ir bus linkę daugiau laiko praleisti kartu – nes kai turi gerą ryšį su tėvais, vaikas neieškos jo socialinėje erdvėje. Taigi, labai verta investuoti į tarpusavio santykius.
Taip pat labai svarbus yra tėvų pavyzdys. Nes jei tėvai vaikui neleis naudotis telefonu, o patys nepaleis jų iš rankų, tai bus neteisybė. Tėvai iš tikrųjų turėtų būti pavyzdys ir susitarti, tarkime, kad telefonu nesinaudojama valgio metu. Ar, pavyzdžiui, žaidžiant stalo žaidimus, keliaujant pasivaikščioti, ar likus valandai iki miego.
Bendrų hobių paieška ar vaiko sudominimas kažkokiomis veiklomis taip pat padeda vaikus atitraukti nuo ekranų ir kuria ryšį su tėvais.