Psichologė apie tai, kodėl vaikai gali būti nelaimingi: tėvams labai trūksta žinių keliais klausimais

Tam, kad būtų atkreiptas didesnis visuomenės dėmesys į vaikų emocinę sveikatą, bendrovė „Circle K Lietuva“ kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“ pradėjo kampaniją „#mažamedaug“. Jos metu surinktos lėšos bus skiriamos specialistams, kurie padeda vaikams. Šią kompaniją remia ir Delfi portalas.

Vaiko emocijos: tėvams apie jas trūksta žinių

Apklausos atskleidžia, kad Lietuvoje tėvams vis dar trūksta informacijos, kaip reikėtų užtikrinti gerą vaikų emocinę sveikatą.

„Manau, daugiausia tėvams trūksta žinių, kas iš viso yra vaikų raida. Ne tik emocinė, bet ir pažintinė. Būna, vaikai rėkia naktį ir tėvai sako, kad taip specialiai daro. Nors pagal vaikų raidą jie tiesiog gali išsigąsti, norėti valgyti, gali suskausti kas nors. Svarbus supratimas, kas vyksta, kas darosi su mūsų vaikais, kodėl jie būtent taip reaguoja, kas būdinga skirtingiems amžiaus tarpsniams, kokios emocinė būsenos dažnesnės. Šitai tėvams labai svarbu suprasti, kad padėtų vaikams ugdyti socialinius emocinius įgūdžius, ką mes vadiname savireguliacija“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė.

Kaip tėvai turėtų reaguoti į vaikų emocijas? Psichologė sako, kad nemalonios, neigiamos emocijos kliūva – pyktis, baimė, nepasitikėjimas, išgąstis nemalonios ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
„Svarbu pamatyti ir suvokti, kokios emocijos ir kada vaikams būdingos. Tarkim, dvimetis vaikas tikrai pyks ir labai ryškiai, tai jau nebūdinga 7–9 metų vaikui, jis jau moka tvarkytis su tokiom sudėtingom emocijom. Pirmas dalykas – išmokti atpažinti pagal raidą būdingus dalykus, kada vaikas pajėgus kažkiek reguliuoti ir kada dar ne“, – sako S. Markuckienė.

Primena pradėti nuo savęs

Pašnekovė paaiškina, kad supratę vaikų emocijas suaugusieji žino, kada reikia kantrybės, išmanymo, žinojimo, gebėjimo pamokyti mažuosius šeimos narius, kaip su tuo tvarkytis.

„Vaikas mokosi iš mūsų. Jis negali išmokti to, ko nematęs. O jei mes norime, kad vaikas išmoktų savitvardos, tai tikrai reikia pradėti nuo savęs, – primena psichologė. – Didžiąja dalimi vaiko suvokimas, funkcionavimas pasaulyje labai priklauso nuo to, kokį atsaką jis gauna. Tai reiškia – tėvai. Apklausos rodo, kad apie 60 procentų tėvų mano, jog jie tiesiog neturi laiko. Tam nereikia specialaus laiko – kasdienis bendravimas gali lemti tokius dalykus.“

Pašnekovė vardija, kad gera savijauta, požiūris į gyvenimą, į sunkumus, kaip sprendžiame problemas, kai su jomis susiduriame, – viskas į vaikų gyvenimą ateina iš tėvų. O dalis vaikų patiria, kad kai kurios emocijos nėra priimtinos. Ir jei vaikas supranta, kad yra nepriimtas, kai bijo, pyksta, išsigąsta, sutrinka, susigėsta, jis nežino, ką daryti.

„Jei vaikas mokomas, ką daryti, jis labiau savimi pasitiki, turi didesnę savigarbą, moka spręsti problemas, geriau mokosi, lengviau užmezga kontaktus. Jei vardytume toliau, tai suaugęs lengviau funkcionuoja su tomis pačiomis problemomis, kurios aplinkoje egzistuoja“, – apie tėvų indėlio vertę pasakoja S. Markuckienė.

Kviečia investuoti į vaikų gerovę

Prie kampanijos „#mažamedaug“ gali prisidėti „Circle K Lietuva“ klientai, įsigiję specialiu paveikslėliu pažymėtą puodelį kavai. Įmonės viceprezidentas Baltijos šalims Skirmantas Mačiukas teigia, kad tai nėra tiesiog parama, tai – investicija.

„Mes nesakome, kad būtinai eitų pas mus ir pirktų kavą. Mes norime, kad atkreiptų dėmesį. Šis puodelis ir buvo su tokiu tikslu padarytas, kad suaugę žmonės atkreiptų dėmesį gerdami kavą, perskaitytų žodžius, kuriuos parašėme, kad pamatytų tą „#mažamedaug“, – pamatytų, kiek daug emocijų turi vaikai. Kartais mes, suaugę, slepiame savo emocijas. Turbūt ta kampanija ne tik vaikams skirta – didelis irgi turi problemų, ir jei mes nemokėsime jų pripažinti, valdyti, tai sudėtinga bus ir versle. Puodelis padeda atkreipti dėmesį, kad tai labai svarbu. Ypač svarbu šiais laikais – ekonomikos, karo ir visų pandemijų laikotarpiu be galo svarbu priimti emocijas, gyventi su jomis, mokėti su jomis elgtis“, – sako S. Mačiukas.

Pašnekovas teigia, kad šiai programai remti įmonė ir taip skirs lėšų. Jei žmonės norės prisidėti – tereikia nusipirkti kavos. Tačiau esminė žinutė – tai kvietimas kalbėtis su vaikais, reaguoti į jų emocijas.

Anot S. Mačiuko, nors įvardijama, kad kiekviena žmogaus skirta parama padvigubės, įmonė jau yra paskyrusi tam tikrą finansavimą, mat pastebi, kad kartais net ir specialistams, kurie dirba su vaikais, reikia papildyti žinias.

„Gelbėkim vaikus“ dirba su dienos centrais. Mes su jais dirbame jau krūvą metų ir labai aiškiai matome, kad ne visiems specialistams užtenka žinių, ypač dirbant su vaikais, ir jei patys neturi vaikų, be to, yra ir sudėtingesnių šeimų ar tėvai neturi pakankamai žinių. Mes labai norime, kad specialistai apmokytų žmones, kurie kiekvieną dieną dirba su vaikais dienos centruose, kad visi darbuotojai atkreiptų dėmesį į emocijas“, – apie kampanijos tikslą pasakoja S. Mačiukas.

Iš mokyklų tėvai tikisi daugiau

Tyrimai atskleidžia, kad apie 60 procentų žmonių norėtų, jog švietimo sistemoje apie emocinę sveikatą būtų kalbama daugiau.

„Nemanau, kad tam ko nors reikėtų specialiai, nors naujoji programa, dėl kurios čia nemažai skandalų vyksta, apima daug – emocinį švietimą lygiai taip pat, bet, kaip ir kitose pamokose, viskas vyksta su emocijom, per emocijas. Mes per pamokas turime ir pažintinių procesų, bet lygiai taip pat ir emocinių. Supratimas, kas vyksta, kas darosi, kaip vaikai reaguoja, kaip juos motyvuoti, kaip tvarkytis su labai intensyviais dalykais. Vaikai kiekvieną dieną patiria ir draugysčių, ir nedraugysčių, ir pykčių, ir sunkiau užmegzti kontaktus, būna, konfliktų išauga, ypač paauglystėje. Svarbu padėti vaikams susivokti, kaip į tai reaguoti, kad tai nebūtų tik jo paties ar jos pačios reikalas. Kad pedagogai, kiekvieną dieną būdami su vaikais, galėtų atkreipti į tai dėmesį“, – pasakoja psichologė S. Markuckienė.

Pašnekovė sako, kad iš savo patirties ji jau gali palyginti, kas buvo anksčiau ir kas yra dabar, – dėmesys emocinei sveikatai didėja, stiprėja, tačiau kiekvienas specialistas galėtų prisidėti daugiau.
„Mes visi esame žmonės, visi patiriame emocijų, viskas gerai. Bet ką su tuo daryti, tai jau šiek tiek kitas klausimas. Čia ne aukštoji matematika. Čia yra paprastas gyvenimas, socialinis įgūdis. Mano supratimu, visa tą, ką mes darome, galime padaryti, tai ir vyksta. Tiesiog reikia daugiau sąmoningumo, suvokimo, supratimo, įgūdžių. Viskas atrodo paprasta“, – nusišypso pašnekovė.

Vaikai nežino, kodėl kyla emocijos

Psichologė teigia, kad itin svarbu suprasti vaikų emocijas, nors neretai piktos įvardijamos kaip ožiavimasis.

„Manau, „ožiukais“ vadinamos emocijos vaikams atsiranda tarsi iš niekur. Kadangi jie neturi savireguliacijos, tai ir patiems vaikams atrodo, kad emocijos atėjo iš niekur, ir jie tai priima, nes mes esame pamokyti taip sakyti. Iš tikrųjų vaikas tiesiog nepastebi, nesuvokia, kas vyksta, ir taip reaguoja – tai įprasta žmogaus reakcija. Pavyzdžiui, pyktis, kad visas pasaulis nesisuka taip, kaip aš įsivaizduoju, kaip turėtų būti. Mes pykčiu natūraliai į tai reaguojame. Antra šios problemos dalis, kad tėvai tai labai asmeniškai priima nesuprasdami, jog yra tam tikras raidos etapas, jog vaikas per tai pereina. Sugeba tik tiek sureguliuoti savo emocijas, kiek jis pajėgia, ir ne daugiau“, – sako psichologė.

Anot S. Markuckienės, dar viena suaugusiųjų klaida – vaikų emocijas priskiria tyčiniams veiksmams, o ypač tai liečia mažus vaikus, kurie tiesiog tenkina savo poreikį, tad tėvai neturi įsižeisti ar supykti. Psichologė sako, kad už emocijas nereikia bausti. O tėvams rekomenduojama apie emocinę sveikatą kalbėtis ir tarpusavyje.