Neįprasta gira – gamina iš baravykų, mėlynių ir ko tik nori
Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblio lankytojai lieka nustebę ne tik dėl Italiją primenančios architektūros (apie ansamblį daugiau paskaityti galite čia).
Tačiau čia užsukti galima ne tik norint pasigrožėti barokine architektūra. Kita traukos priežastis yra skirta ne akims, o liežuviui. Vienuolyno rūsyje galima sutikti piligrimu persirengusį Tytuvėnų piligrimų centro ūkvedį. Jis užsiima „Piligrimų“ giros gamyba ir šviečiamąja veikla. Išvydęs mus Virgis nieko nelaukęs kviečia kviečia prisėsti prie stalo ir sužinoti šiek tiek daugiau apie nuo seno lietuvių pamėgtą gėrimą – girą. Kartais, juokiasi vyras, prie edukacinės programos prisijungia ir rūsyje gyvenantys 4 šikšnosparniai, tačiau kol kas jie drovisi.
Giros istorija, pasakoja meistras, paprasta. Ji prasideda ne Lietuvoje, kaip daugelis gali manyti, o Rusijoje. „Šaltiniai rašo, kad gira pirmą kartą buvo pagaminta 666 metais. Bet pasirausus giliau nurodomi 999 metai. Kuris tikras velnio skaičius – neaišku. Lietuvoje giros rūšių žinoma virš 160“, – pasakoja Virgis.
Iš 160 rūšių giros, Virgis sako, kad yra pagaminęs šiek tiek virš 40. Pašnekovas prisipažįsta, kad neturėtų net tiek laiko, jei užsimanytų pagaminti visas 160 rūšių. „Tai daugiau yra hobis. Nuo vaikystės esu išmokęs gaminti girą. Žmonės daug dalykų padaro ir pamaniau, kad ir aš galiu. Nėra jokio sudėtingumo, tik reikia dirbti“, – prasitaria jis.
Prieš 5 metus Virgis pradėjo gira vaišinti vienuolyno ansamblio lankytojus. O kuo Tytuvėnuose gaminama gira išskirtinė? Virgis sako, kad gamina tokią girą, apie kurią žmonės net nepagalvoja. Ant stalo Virgis yra padėjęs tris ąsočius: viename iš jų gira iš mėlynių, kitame iš šaltalankių, o trečiame – vien tik iš spanguolių. „Pirmiausia, pradėjau gaminti tradicinę girą. Bet žmonėms neįdomu tik viena gira. Tada pagalvojau, kad reikia pagaminti iš visko ko tik įmanoma. Juk niekada žmogus negamins vieno ingrediento giros. Visada pagamins primaišytą: tai duonos, tai džiovintų obuoliukų, tai dar kažko. O vieno skonio girą pagaminti aš jau kaip ir išmokau per 5 metus“, – pasakoja pašnekovas ir nusijuokia – girą yra bandęs pagaminti iš visko, ką galima rasti didesnių parduotuvių vaisių skyriuose.
Meistras pasakoja, kad labai gera yra kiaulpienių šaknų ar apynių gira. Taip pat skani gira yra ir vien tik iš liepų medaus. „O linksmiausia girą pagaminti iš pušų pumpurų, spyglių. Įdomi gira vien todėl, kad vyriškiai visad juokiasi ir sako: jūsų gira lentpjūve kvepia. Spygliai vis tiek turi aitrumo.
Vis žadu pagaminti baravykų girą. Bet labai brangus gėrimas. Pirmiausia reikia surasti baravykų. Iš lietuviškų baravykų stengiuosi negaminti, nebent pats sau. O valstybės kaip Juodkalnija, Kroatija, jie tikriausiai tuos grybus šiltnamiuose augina. Tai iš ten, jei maišą parsiveži, tai tas maišas, žinokit, brangokas“, – pasakoja pašnekovas.
Meistro receptas
Gira, kurią gamina Virgis, nėra parduodama. „Galbūt reikėtų parduoti. Žinot, gira yra gyva, labai daug plastikinių butelių tiesiog susprogsta. Po mėlynių giros ne vienas ir mėlynas parėjo. Žmonės nepagalvoja, kad jų automobilyje 30 laipsnių šilumos. O žmogus užsinori atsigerti. Jis tik kamštį pajudina – šūvis. Turiu butelių, įpilu, padovanoju. Nieko čia neuždirbsi, juk ilgai neišlaikysi“, – sako Virgis.
Tad jei negalima nusipirkti šios giros, tai kaip ją pasigaminti? Anot Virgio, pirmiausia nereikėtų daryti vienos labai grubios klaidos – gira neturi būti verdama. „Receptas labai paprastas, bet buvo viena grupė žmonių, kurie užsirašė receptą. Parvažiavo į Klaipėdą ir sakė: ką jis ten gamina, kai pasigaminau, tai kažkokia pliurzė išėjo. Klausiu, kas gi buvo? O atsako man: tai du kepalus duonos į kibirą sudėjau, sudėjau mieles, cukrų ir ant viryklės išviriau. Buvosi nei šis, nei tas“, – juokiasi Virgis.
Virgis savo recepto neslepia ir drąsiai jį susako. Norint pasigaminti 10 litrų giros reikės: dviejų kepalų duonos plutos (minkštimo nereikia); 200 gramų džiovintų obuolių; kelių saujų tamsių razinų; 3 gramų sausų mielių, cukraus pagal skonį.
Išvirinus vandenį ir temperatūrai nukritus iki bent 80 laipsnių Celsijaus, į vandenį galima sudėti ingredientus (duonos plutą, razinas, obuoliukų). Vandens temperatūrai nukritus iki 30 laipsnių Celsijaus jau galima įdėkite cukraus pagal skonį bei 3 gramus sausų mielių. Laikykite girą ne aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje, kitaip – žus mielės. Po dviejų parų, esant 24 laipsnių namų temperatūrai, susifermentuos tikrai skani gira. Prieš geriant, nukoškite girą ir galite jau ragauti.
Meistras tikina, kad jei visus ingredientus virsime kartu su vandeniu, dings skonis. „Tad pirmiausia reikia užvirti vandenį, o kai jis atvės iki 80 laipsnių – prašau, visą plutą, kad ir dvi dienas jame galite laikyti. Cukraus pagal skonį reikia. Aš kartais mėgstu, kad būtų rūgščiau, bet žmonėms tai retai patinka. Tad dedu daugiau cukraus. Ir dedu 3 gramus mielių. Duona rūgsta pati. Aišku, pats procesas patikrinamas paprastai: žiupsnelį cukraus į katilą, jei burbuliuoja – gerai. Šilumos turi būti, šaltyje procesas nevyksta“, – sako Virgis.
Virgis pabrėžia, kad gira turėtų pastovėti bent dvi paras. „Duona, razinos ar kažkas kita atiduoda savo skonį. Labai nebloga gira išeitų iš kriaušių. Jeigu turite kriaušių, tai gira įdomi. Ji kvapu šiek tiek panaši į sidrą. 10 litrų giros reiktų apie 2 kilogramų kriaušių, o cukraus 400 gramų. Labai skani gira pasigamina ir iš liepų medaus. Nereikia jokio cukraus, dedi vien medų, jo reikia nemažai.
Nebloga gira iš migdolų, kitų riešutų. Riešutai skaniai kvepia. Juos reikia ilgai šiltai laikyti. Riešutus daužau plaktuku, kad būtų stambūs gabaliukai. Kol jie atiduoda savo skonį, tai kartais pakyla net aliejaus sluoksnis. Kvepia labai skaniai, lyg Kalėdos viduryje vasaros“, – šypsosi vyras.
Gerą girą, sako meistras, galima pagaminti ir iš apynių. „Iš apynių skaniausia gira buvo gal 31 paroje, po mėnesio laiko. Įdomu, kad gėrimas nesigauna stiprus, jei nepridedi daug cukraus ir mielių. O apynių kartumas pats dingsta savaime. Iš apynių išeina labai gražus giros gėrimas – žiūri ir atrodo, kad per medų viską stebi“, – šypsosi Virgis.
Galvos skausmą kelia duona
Meistras prasitaria, kad gaminant girą didžiausia bėda yra rasti geros duonos. „Šiandien duoną man reikia išsikepti pačiam, nes tikrai su duona yra daug problemų. Viskas, kas yra įdėta į duoną, visas tas skonis atsiskleidžia giroje. Nesvarbu, kad bus įdėta tik 12 kmynų grūdų, jūs iškart giroje užuosite kmynus.
Turėjau tokį gyvenimišką incidentą. Sėdėjo didelis būrys žmonių ir tie žmonės sako: duonos gira slyvom kvepia. Aš nubėgau pas kepėją ir sakau: sakykit, ką jūs dedate į tą duoną? Tai jie, pasirodo, deda slyvų džemą. Kiti pila pieno išrūgas, o man viskas atsiskleidžia giroje. Todėl stengiuosi nieko nemaišyti“, – pasakoja pašnekovas. Anot jo, dėl duonos net kartą žmonės skundėsi, kad gira kefyru kvepia.
Tačiau vargai ieškant geros duonos atsiperka, nes meistras pagamina natūralų produktą. Virgis siūlo visiems giros mėgėjams paimti baltą, geriausia, porcelianinį puoduką, į jį įpilti mėgstamos giros ir palaikyti per naktį. Anot jo, nenatūrali gira kaipmat nudažys baltą puodelį rudai.
Pažink bernardinų istoriją plačiau: https://bernardinutakais.lt/