Ekspertų teigimu, karo veiksmų, taip pat kitų veiksnių sukeliama tarša gali turėti įtakos ne tik Ukrainos, bet ir kaimyninių šalių, taip pat ir Lietuvos, oro kokybei.
Nuo karo pradžios išmesta milijonai tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų
Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje išmesta mažiausiai 175 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento, teigiama Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos karo metu iniciatyvos parengtoje ataskaitoje.
Kenksmingi teršalai daugiausia išmetami dėl tiesioginių karo veiksmų, gaisrų, priverstinės gyventojų migracijos, nuotėkių, atsiradusių dėl karinių atakų prieš iškastinio kuro infrastruktūrą ir kitus objektus. Į ataskaitos duomenis taip pat įtrauktos būsimos anglies dioksido sąnaudos, susijusios su šalies atstatymu.
175 mln. tonų išmestų teršalų daugiausia sudaro anglies dioksidas, azoto oksidas ir sieros heksafluoridas – stipriausios iš visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šis kiekis prilygsta 90 milijonų benzininių automobilių, važinėjančių ištisus metus, išmetamų teršalų kiekiui.
Ukrainos naujienų portalo „Rubryka“ žurnalistė Viktorija Gubareva, dalyvaujanti tarptautiniame žiniasklaidos projekte „Pulsas“, pažymi, šis nerimą keliantis skaičius turi didelę reikšmę oro, kuriuo kvėpuojame, kokybei.
„Jis prisideda prie oro taršos ir kelia pavojų žmonių sveikatai – sukelia kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligas. Be to, šie teršalai prisideda prie klimato kaitos stiprėjimo ir ekosistemų pažeidimų. Tai yra opi problema Ukrainai ir visam pasauliui, nes žala aplinka neturi ribų“, – teigia žurnalistė.
„Rusijos veiksmų Ukrainoje padaryta žala aplinkai turės didelio masto ilgalaikių pasekmių ir galiausiai paveiks kitas šalis“, – priduria ji.
Su oro tarša susijusių problemų Ukrainoje netrūko ir prieš karą
Dar prieš Rusijos sukeltą plataus masto karą šalyje netrūko su oro tarša susijusių problemų, kurias iš dalies lėmė sunkioji pramonė, paveldėta iš sovietinių laikų, Delfi laidoje „Noriu tvarių faktų“ pažymi programos „Švarus oras Ukrainai“ aplinkos stebėsenos ekspertas Olexiy Angurets.
Anot jo, dėl pramonės įmonių veiklos buvo išmetama labai daug teršalų, dėl kurių kentėjo centriniai, pietiniai ir rytiniai šalies regionai.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad prasidėjus karui oro kokybės situacija šalyje keitėsi.
„Pirmosiomis karo savaitėmis ir mėnesiais tarša sumažėjo, ypač minėtuose regionuose. Pokytis buvo susijęs su pramonės veiklos, ekonomikos sustojimu ir masiniu žmonių išvykimu iš teritorijų netoli fronto linijos. Tokią informaciją patvirtina mūsų bei kolegų iš Čekijos atlikti tyrimai, taip pat palydoviniai duomenys“, – akcentuoja specialistas.
„Vis dėlto situacija stipriai pasikeitė per pusmetį, o per metus, laimei, ekonominė veikla praktiškai pasiekė prieš karą buvusį lygį, daug žmonių grįžo į teritorijas, iš kurių buvo išvykę, pavyzdžiui, į Dnipropetrovsko ir Zaporižios sritis. Tai lėmė ir taršos sugrįžimą“, – priduria jis.
Labiausiai taršą lemia pramonės veikla ir karo veiksmai
O. Angurets taip pat pažymi, kad šiuo metu oro kokybę šalyje stipriai lemia ir karo veiksmai. Vis dėlto, anot pašnekovo, stebėsena intensyvių karinių veiksmų zonose dėl pavojų ir ribotos prieigos yra sudėtinga, tad ir gauti tikslius duomenis iš šių teritorijų yra sunku.
Specialistas tai pat priduria, kad šiuo metu pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra sunkioji pramonė ir energetikos sektorius, ypač energiją gaminančios elektrinės, kuriose deginama anglis. Anot jo, prie aplinkos oro taršos reikšmingai prisideda ir automobilių transportas, kurio sukeliama tarša išaugo dėl per karą suintensyvėjusio žmonių judėjimo.
„Dėl karo apie 4 milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus ir persikelti į kitas vietas. Mažuose miestuose gyventojų skaičius padidėjo 15–20 proc. Tai lėmė daugiau transporto priemonių ir atitinkamai didesnę taršą“, – paaiškina O. Angurets.
Ukrainoje tam tikrų teršalų monitoringas pradėtas vykdyti neseniai
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu didžiausia tarša fiksuojama centrinėje Ukrainoje, ypač Dnipropetrovsko srityje, taip pat dalyje Zaporižios ir Charkivo sričių. Anot jo, Donecko srityje, kurioje vyksta aktyviausi kariniai veiksmai, pramonės objektų sukeliamą taršą pakeitė karo sukelta tarša.
„Be to, dėl įmonių ir žmonių perkėlimo į Vakarų Ukrainą padidėjusią taršą fiksuojame ir šiame regione“, – teigia specialistas.
Pagrindiniai oro teršalai, anot jo, yra smulkios kietosios dalelės KD2,5 ir šiek tiek stambesnės – KD10, taip pat azoto oksidai, ozonas.
O. Angurets taip pat atkreipia dėmesį, kad Ukrainoje kietųjų dalelių ir ozono monitoringas pradėtas vykdyti palyginti neseniai – vos keletas metų prieš prasidedant karui.
„Pasaulio sveikatos organizacija dėl šių taršalų pavojingumo pasaulio šalims yra pateikusi griežtas rekomendacijas. Deja, dalyje Ukrainos valstybinės oro kokybės monitoringo sistemos praktiškai neveikia. Pavyzdžiui, Donecko srityje jos yra sunaikintos. Oro kokybės monitoringui atlikti labai trūksta finansavimo, nes didelė dalis resursų šiuo metu skiriama Ukrainos gynybai“, – sako jis.
„Dėl to organizacijos „Švarus oras Ukrainai“ aplinkos oro kokybės stebėsena yra labai svarbi. Nors ji ir nėra tokia tiksli, kaip šiuolaikinės sistemos, naudojamos kitose šalyse, leidžia fiksuoti pagrindinių taršalų kiekius ir suprasti bendrą oro kokybės situaciją šalyje“, – priduria pašnekovas.
Ukrainoje pradėta tirti daugiau teršalų
O. Angurets taip pat pažymi, kad Ukrainoje per paskutinius keletą metų įkurta daug naujų oro kokybės tyrimo stočių, mat žmonės net ir karo metu nori žinoti apie oro, kuriuo kvėpuoja, kokybę
Jis taip pat pažymi, kad organizacija „Švarus oras Ukrainai“ šalyje pradėjo vykdyti platesnio masto stebėseną – į monitoringą įtraukė daugiau taršalų, kurie gali būti susiję su cheminiu ginklu.
„Turime įrodymų, kad bent jau fronto linijoje jis buvo naudojimas. Deja, vis dar yra tikimybė, kad Rusijos federacija bandys jį panaudoti prieš civilius gyventojus, todėl kai kurių cheminių medžiagų, susijusių su cheminiu ginklu ir radiacijos lygiu, stebėsena yra labai svarbi. Apie tai nori žinoti ir Ukrainos gyventojai“, – pabrėžia jis.
Specialistas taip pat pažymi, kad Ukrainoje šiuo metu nepavyksta laikytis aukštų oro kokybės standartų.
„Dabar mums itin svarbus ekonomikos, pramonės atsigavimas, kuris gali prisidėti prie Ukrainos gynybos“, – priduria jis.
V. Bimbaitė: tarša gali nukeliauti tūkstančius kilometrų
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaite laidoje „Noriu tvarių faktų“ pažymi, kad priklausomai nuo oro sąlygų teršalai gali keliauti iš vienos šalies į kitą, tad iš karo veikiamos Ukrainos jie gali pasiekti ir Lietuvą bei kitas šalis.
„Be abejonės, teršalai, ypač kietosios dalelės, keliauja didelius atstumus. Jos pagal savo cheminę sudėtį gali ilgai laikytis ore ir nukeliauti tūkstančius kilometrų. Šiemet rugsėjo mėnesį fiksavome atvejį, kai beveik tris savaitės į Lietuvą plūdo oro srautai iš pietryčių, rytų. Kaip tik tuo metu Baltarusijoje vyko įvairūs gaisrai tiek miškų, tiek durpynų“, – teigia specialistė.
„Ukrainoje vyksta karas, kuris turi didelį neigiamą poveikį oro kokybei. Įvairios kilmės teršalai atkeliavo ir pas mus. Pavyzdžiui, porą savaičių fiksavome kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimo atvejus įvairiuose Lietuvos miestuose ir netgi gyvenvietėse, kur turėtų būti švarus oras, tarkime, nacionaliniame parke“, – priduria ji.
Pačios pavojingiausios – smuklios kietosios dalelės
V. Bimbaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad pavojingiausiais teršalais šiuo metu yra laikomos kietosios dalelės.
„Kuo kietosios dalelės smulkesnės, tuo giliau jos patenka į organizmą ir sukelia įvairias ligas, pavyzdžiui, kraujagyslių ir kvėpavimo takų. Jos veikia visą organizmą“, – sako ji.
Anot specialistės, vienas iš pačių pavojingiausių teršalų yra smulkios kietosios dalelės KD 2,5.
„ES labai akcentuoja, kad reikia plėsti stebėjimus, nes šis taršalas tikrai turi didelį poveikį mirtingumo rodikliams ir gyvenimo trukmei“, – pabrėžia ji.