Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė pabrėžia, kad, siekdama spręsti įvardytas problemas, ministerija vykdo psichikos sveikatos priežiūros sistemos pertvarką. SAM atstovės teigimu, ją įgyvendinant daug dėmesio skiriama ambulatorinėms paslaugoms (kai paciento nereikia guldyti į ligoninę) užtikrinti, jų pasiūlai bei įvairovei didinti, taip pat dirbama siekiant labiau įtraukti nemedikamentinį gydymą prie tradicinio medikamentinio.
Trūksta specialistų, psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumo
Anot Lietuvos psichologų sąjungos prezidentės Ainos Adomaitytės, galima pasidžiaugti, kad vis daugiau žmonių pradeda tikėti psichikos sveikatos specialistų pagalba – stebimi didėjantys suteiktų paslaugų skaičiai.
Vis dėlto, pasak jos, tai kelia kitų problemų, pavyzdžiui, psichikos sveikatos centruose formuojasi ilgos eilės, nepriklausomai nuo problemos, pirminės konsultacijos gali tekti laukti ir keletą mėnesių, o ją gavus neretai tenka laukti dar keletą iki antrosios.
„Psichologinė pagalba turi būti teikiama nuosekliai, pageidautina, kartą per savaitę, tačiau pirminiame lygyje tai yra labai sudėtinga įgyvendinti dėl specialistų trūkumo“, – sako ji.
Anot A. Adomaitytės, siekiant padidinti darbuotojų skaičių psichikos sveikatos sektoriuose, turėtų būti didinamas darbo vietų patrauklumas – užtikrinami kvalifikaciją atitinkantys atlyginimai, darbdaviai įpareigojami sudaryti galimybes psichikos sveikatos specialistams kelti kvalifikaciją ir kt.
„Daugėja privačiai dirbančių specialistų ir tuo pačiu didėja valstybiniame sektoriuje neužimtų etatų skaičius. Tai lemia išsilavinimo neatitinkantis darbo užmokestis“, – pažymi ji.
A. Adomaitytei antrina ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedros vedėja Neringa Grigutytė, pabrėždama, kad viešajame sektoriuje psichikos sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai – per maži.
„Jei psichoterapeutas, dirbdamas privačiai, gali uždirbti 2–3 kartus daugiau, viešasis sektorius tampa nekonkurencingas. Be to, įstaigos nėra suinteresuotos turėti psichikos sveikatos specialistų, jeigu juos įdarbinant ne tik kad nepadengiamas darbuotojo atlyginimas, bet ir susiduriama su nuostoliais“, – teigia ji.
N. Grigutytė taip pat pažymi, kad psichologinė pagalba ne visiems žmonės lengvai pasiekiama dėl atstumo ar dėl skirtingų paslaugų spektro tam tikrame rajone išvystymo, specialistų trūkumo ir kt.
„Kaip ir visoje sveikatos sistemoje, ne visur išspręstas klausimas, kaip greitai gaunama psichologinė pagalba, ar ji savalaikė. Psichologinė pagalba neretai būna apribota, kai ligonių kasos apmoka tik tam tikrą skaičių konsultacijų ar kitų paslaugų, neatsižvelgiant į žmogaus poreikius“, – priduria ji.
Apibendrindama N. Grigutytė pabrėžia, kad atrodytų, jog galimybių gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje yra nemažai, tačiau pagalba yra fragmentuota.
„Jeigu žmogus žino, kokios pagalbos jam reikia, ieško jos, paslaugų tikrai gali rasti tiek sveikatos sistemoje, tiek per įvairių nevyriausybinių organizacijų vykdomus projektus, tiek privačiai. Vis dėlto, yra tokių, kurie nežino, kad jiems reikia pagalbos, nežino, kur gali kreiptis ir kokias paslaugas gali gauti. Jiems niekas ir nepasako. Nesu tikra, ar visi šeimos gydytojai žino visą galimą spektrą paslaugų, esant psichikos sveikatos sunkumams, kad galėtų žmogui rekomenduoti, o ne tik sakyti, kad kreipkitės į psichiatrą. Negaliu atmesti, kad šeimos gydytojas mato, jog žmogui kaip tik to ir reikia bei nukreipia tikslingai“, – teigia ji.
Delfi pašnekovė taip pat pabrėžia, kad labiausiai norėtųsi, jog pagalba nebūtų fragmentuota, taip pat būtų orientuota į žmogų, atsigavimą, atlieptų jo poreikius ir žmogaus teises.
Savo ruožtu nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė pabrėžia, kad gerai yra tai, jog Lietuvoje turime psichikos sveikatos priežiūros paslaugų įvairiuose sektoriuose, tačiau, anot jos, šiuo metu itin trūksta tokių paslaugų terapinio tęstinumo.
„Labai svarbus yra psichikos sveikatos paslaugų, ypač psichosocialinių – psichologų, psichoterapeutų konsultacijų – tęstinumas pas vieną specialistą. Nuo COVID-19 pandemijos visuomenės sveikatos biuruose turime galimybę gauti 6 nemokamas psichologo konsultacijas, kurios gali būti anoniminės. Kai kuriems to užtenka, tačiau žmonėms, patyrusiems didesnių sunkumų, toks konsultacijų skaičius nėra pakankamas“, – sako K. Levickaitė.
„Pažiūrėkime į žmogaus kelionę. Jis nuėjo į psichikos sveikatos centrą, ten suteikiamų konsultacijų neužtenka, vėliau asmuo atsiduria psichiatrijos stacionare, ten su juo dirba kitas psichologas, toliau jis keliaują į dienos stacionarą, kur dirba dar kitas psichologas. Valstybiniame sektoriuje tęstinio konsultavimo pas tą patį specialistą galima stipriai pasigesti. Tai, sakyčiau, nemaža problema, apie kurią labai mažai kalbame“, – priduria ji.
Organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė taip pat akcentuoja, kad, žvelgiant iš žmogaus teisėmis grįstos perspektyvos, Lietuvoje, kalbant apie psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, trūksta į asmenį orientuoto požiūrio.
„Mes dėliojame paslaugas pagal struktūrą. Bendras jų skaičius gal ir neblogai atrodo, tačiau, nežiūrėdami į konkretaus asmens poreikį, nežinome apie pasitenkinimą tomis paslaugomis, jų veiksmingumą“, – teigia K. Levickaitė.
Ji taip pat priduria, kad turbūt nė viena sistema pasaulyje nesuteiks tiek konsultacijų, kiek jų reikia, tačiau, anot specialistės, pirmiausia labai svarbu yra įvertinti žmogaus poreikius, diferencijuoti paslaugas.
„Kol kas tikrai turime sisteminių sunkumų įvertinti paslaugų poreikį. Tai nėra atliekama pagal diagnozę ar kažkokį standartą. Pavyzdžiui, kas gali pasakyti, kam reikia daugiau konsultacijų – ar žmogui, kuris turi šizofrenijos diagnozę, ar asmeniui, kuris ką tik patyrė skyrybas. Mes nežinome, todėl vis tiek reikia gilintis į konkrečią situaciją ir atsižvelgti į daugelį veiksnių“, – sako Delfi pašnekovė.
SAM: anksčiau kone vienintelė išeitis buvo gulimasis į ligoninę
Savo ruožtu SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja M. Oleškevičienė Delfi pažymi, kad be specialistų trūkumo, paslaugų prieinamumo netolygumų regionuose ir jų nepakankamos kokybės, Lietuvoje vis dar trūksta sąryšio tarp stacionarų ir ambulatorinės grandies, taip pat tęstinės pagalbos teikimo.
„Iki kryptingos politikos psichikos sveikatos priežiūros sektoriuje vykdymo, t. y. iki maždaug 2019 m., jeigu žmogus susidurdavo su didesniais psichikos sveikatos sunkumais, jo galimybės gauti pagalbą daugiausia būdavo susijusios su atsigulimu į ligoninę arba kreipimusi į poliklinikose esančius psichikos sveikatos centrus. Alternatyvių stacionarinei pagalbai paslaugų, pavyzdžiui, dienos stacionarų, buvo nedaug. Be to, jiems buvo keliami žemi reikalavimai, neapibrėžtas dienos stacionaruose teikiamų psichosocialinių intervencijų turinys. Dėl šios priežasties paslaugos skyrėsi turiniu ir priklausė nuo įstaigų galimybių. Kalbant apie psichikos sveikatos centruose teikiamą pagalbą – jų ir juose dirbančių specialistų komandos narių funkcijos buvo silpnai apibrėžtos, nebuvo įteisinta galimybė gauti nuotolines paslaugas ir kt.“, – vardija M. Oleškevičienė.
„Kone vienintelė pagalba – gulimasis į ligoninę, alternatyvų gauti įvairią pagalbą bendruomenėje, arčiau gyvenamosios vietos, nelabai buvo“, – priduria ji.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė priduria, kad Lietuvos psichikos sveikatos sistema vis dar labai stipriai orientuota į medicininį modelį, kai žmogaus problema matoma iš biologinės perspektyvos, o socialiniai ir psichologiniai aspektai nuvertinami, matomi kaip antraeiliai, tad dažniausiai sprendžiami tik minimaliai.
„Realybė yra tokia, kad visi šie veiksniai yra lygiaverčiai, o vakarų pasaulis jau senokai reikšmingai juda biopsichosocialinio modelio keliu. Tai reiškia, kad kuriama labai daug bendruomeninių paslaugų, socialinių ir psichologinių palaikymo bei pagalbos sistemų. Asmenys yra įgalinami gyventi daug savarankiškesnį ir kokybiškesnį gyvenimą. Nors Lietuvoje turime labai daug psichikos sveikatos centrų, deja, jų veikimo modelis nėra orientuotas į bendruomeninių paslaugų teikimą“, – įžvalgomis dalijasi ji.
Psichikos sveikatos priežiūros sistemai pertvarkyti – 70 mln. eurų ES lėšų
M. Oleškevičienė teigia, kad SAM, bandydama spręsti įvardytas problemas, vykdo psichikos sveikatos priežiūros sistemos pertvarką.
„Visai pertvarkai – infrastruktūrai sukurti ir minkštosioms paslaugoms užtikrinti – iš ES lėšų yra skirta daugiau nei 70 mln. eurų, papildomai bus įtrauktos ir PSDF lėšos“, – pažymi ji.
SAM specialistė akcentuoja, kad, įgyvendinant reformą, pirmiausia daug dėmesio skiriama ambulatorinėms paslaugoms užtikrinti ir jų pasiūlai bei įvairovei didinti. Taip pat, anot Delfi pašnekovės, dirbama, siekiant įtraukti ir nemedikamentinio gydymo komponentą, papildantį tradicinį medikamentinį gydymą.
M. Oleškevičienė taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje prie jau veikiančių 42 psichiatrijos dienos stacionarų steigiami papildomi 42.
„Projektai jau yra pradėti įgyvendinti, kuriama infrastruktūra, 2025–2026 m. jie bus baigti. Psichiatrijos dienos stacionarai steigiami būtent regionuose – ten, kur jų anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, iš Raseinių nebereikės važiuoti į Kauną. Stacionarinės paslaugos, alternatyvi pagalba bus teikiama pačiuose Raseiniuose. Be to, išplėtus dienos stacionarų paslaugų tinklą, stacionaruose sumažės pacientų, atsiguldavusių į ligoninę tik todėl, kad jų gyvenamojoje vietoje nebuvo galimybių gauti intensyvią pagalbą, atitinkamai ligoninėse padaugės vietų sunkiausiems pacientams. Stacionaruose gerės ir paslaugų kokybė – šiuo metu peržiūrimi šios pagalbos teikimo reikalavimai“, – teigia ji.
Specialistė taip pat priduria, kad Lietuvoje pradės veikti 19 gydymo bendruomenėje mobilių komandų.
„Tai nauja paslauga. Maždaug 2700 sunkiausios būklės pacientų turės galimybę gauti mobilią pagalbą. Komandos teiks paslaugas trimis būdais – važiuos į namus arba ten, kur pacientui patogu susitikti, teiks nuotolines paslaugas, jos galės būti teikiamos ir asmeniui atvykus į įstaigą“, – sako Delfi pašnekovė.
Ji taip pat akcentuoja, kad nuo 2023 m. atsirado naujų iš PSDF finansuojamų paslaugų.
„Pavyzdžiui, savižudybės grėsmę išgyvenančių asmenų priežiūra psichikos sveikatos centruose – suteikiamos 6 konsultacijos per 6 savaites. Pradėtas teikti specializuotas psichologinis konsultavimas asmenims, patiriantiems savižudybės krizę, ir žmonėms su sunkiomis somatinėmis ligomis (onkologija, neurodegeneracinėmis retomis ligomis), taip pat tėvams sulaukusiems kūdikių su apsigimimais ir kt.“, – vardija specialistė.
SAM: prioritetas – visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas
M. Oleškevičienė taip pat pažymi, kad SAM skiria daug dėmesio psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugoms užtikrinti.
Anot specialistės, šiuo metu gyventojai, susidūrę su gyvenimiškais sunkumais, kai dar nėra diagnozės ar kažkokio sutrikimo, gali gauti individualias psichologo konsultacijas visuomenės sveikatos biuruose – iki 6 individualių psichologo konsultacijų, kurios, pageidaujant, gali būti teikiamos anonimiškai.
„Taip pat yra galimybė dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose – asmeninių įgūdžių tobulinimo psichologiniam atsparumui ugdyti, psichikos sveikatos raštingumo didinimo, emocinės paramos teikimo ir kt. Registracija paslaugoms gauti vyksta konkrečios savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nurodytais kontaktais, – teigia ji.
M. Oleškevičienė pažymi, kad SAM itin daug dėmesio skiria psichikos sveikatos raštingumui didinti ir stigmai mažinti. Ji pamini jau sukurtą psichikos sveikatos ambasadorių tinklą.
„Jį sudaro 13 psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorių iš įvairių nevyriausybinių ir biudžetinių įstaigų ir 130 psichikos sveikatos ambasadorių, kurie dalyvauja įvairiuose bendruomenėms skirtuose renginiuose, susitikimuose, savo išgyvenimais bei patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus dalijasi žiniasklaidoje. Ambasadoriai – asmenys, patys patyrę psichikos sveikatos sunkumų ir (ar) susidūrę su jais savo artimoje aplinkoje. Jų veiklos tikslas – keisti visuomenės požiūrį į psichikos sveikatos sunkumus, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį juos patiriančių žmonių bei jų artimųjų atžvilgiu“, – sako ji.
M. Oleškevičienė priduria, kad visuomenės psichikos sveikatos srityje, be psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų, jau vykdomos ir kitos iniciatyvos: socialinis receptas vyresnio amžiaus asmenims, mobiliųjų psichologinių krizių komandų ir skambučių centro paslaugos, daug dėmesio skiriama savižudybių prevencijai savivaldybių lygmeniu.
„Socialinio recepto programa siekiama stiprinti senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą per jų įtraukimą į kultūros, neformaliojo švietimo, sporto, savanorystės, savitarpio paramos ar kitas bendruomenėje ir savivaldybėje prieinamas veiklas. Mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos – tai pagalba šeimoms, bendruomenėms, mokykloms, darbovietėms ir kt., kai paveikta 2 ir daugiau asmenų“, – sako ji.
„Skambučių centras krizės atveju priima skambučius numeriu 1815. Pavyzdžiui, kai artimasis, giminaitis, bendradarbis ar kitas asmuo, susijęs emociniais ryšiais patiria ūmią psichikos būklę, kai asmuo iškreiptai suvokia ir (ar) praranda racionalų ryšį su realybe, patiria smurtinę mirtį, nusižudo arba bando žudytis, staigiai miršta, yra nukentėjęs nelaimingame atsitikime, kuriame sužeistas ar žuvo žmogus ir kt. (…). Taip pat kai tampama nelaimingo atsitikimo ar žmogaus mirties liudininku, dėl krizinio įvykio sukeltų pasekmių jaučiamas į konkretų asmenį ar asmenų grupę nukreiptas itin didelis neigiamas visuomenės, socialinių tinklų ir (ar) žiniasklaidos dėmesys, atsitinka kitos situacijos, kai paslaugų gavėjas buvo paveiktas krizinio įvykio, dėl kurio išgyvena psichologinę krizę (...)“, – vardija SAM atstovė.
„Suteikus pirmąją krizių psichologo pagalbą skambučiu, esant būtinybei siunčiama mobili komanda. Lietuvoje tokių komandų yra 3, jos aptarnauja 3 Vidurio, Rytų ir Vakarų Lietuvos regionus“, – priduria ji.
Bulgarijoje psichikos sveikatos priežiūros sistemą ištikusi krizė, Ispanijoje – pagalbos reikia laukti itin ilgai
Savo ruožtu Bulgarijos – šalies, kuri patenka tarp ES valstybių, susiduriančių su didžiausiais psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo iššūkiais, – naujienų portalo Mediapool.bg žurnalistė Martina Bozukova pažymi, kad Bulgarijos psichikos sveikatos priežiūros sistemą yra ištikusi krizė – trūksta darbuotojų, taip pat finansavimo būtinoms paslaugoms užtikrinti.
„Nacionalinio visuomenės sveikatos ir analizės centro (NVSAC) duomenimis, vyriausiam praktikuojančiam psichiatrui Bulgarijoje yra 89 metai. Šalis užima paskutinę vietą ES pagal psichiatrų skaičių – 100 000 gyventojų tenka 8 specialistai. 2026 m. 60 proc. psichiatrų bus pensinio amžiaus“, – pažymi M. Bozukova.
Tokia statistika liudija apie psichiatrijos įstaigų uždarymą, sudėtingą pagalbos prieinamumą ir apskritai sveikatos būklės blogėjimą, teigiama 2023 m. NVSAC atliktoje analizėje.
„Bulgarijoje 70 proc. psichikos sveikatos problemų turinčių žmonių negauna jokios pagalbos. Nepaisant didelio sergamumo, po gydymo stacionarinėje įstaigoje Bulgarijos pacientai negali būti nukreipti tęstiniam gydymui ir priežiūrai bendruomenėje. Visos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos už 12 valstybinių psichiatrijos ligoninių ribų yra privačios, viena konsultacija pacientams kainuoja nuo 50 BGN (25 EUR) iki 120 BGN (60 EUR). (…). Regionuose būtina atidaryti psichikos sveikatos centrus, kuriuose būtų galimybė pacientams teikti bendruomenines paslaugas“, – remdamasi NVSAC analize, priduria žurnalistė.
Anot jos, šiuo metu Bulgarija bando reformuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemą.
Ispanijos naujienų portalo El Confidencial duomenimis, pagrindinės su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu susijusios problemos Ispanijoje yra didelės eilės gauti pagalbą ir perteklinis vaistų skyrimas.
„Nemokamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos Ispanijoje yra teikiamos, tačiau dėl ilgų eilių gauti pagalbą daugelis gyventojų pagalbos kreipiasi į privačius gydytojus“, – teigia ji.
„40 proc. ispanų laukia bent 1–3 mėnesius, kol gaus pirmąją konsultaciją su specialistu dėl psichikos sveikatos problemų, rodo 2024 m. balandį Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Sociologinių tyrimų centru atlikta apklausa „Barómetro Sanitario“, – priduria ji.
Sudalyvaukite trumpoje apklausoje ir padėkite atrinkti tik jums aktualiausias Europos naujienas. Apklausą rasite ČIA.