„Užuot su technologija kovoję, mes stengiamės prisitaikyti ir išnaudoti šią galimybę. Esame nuolat besikeičiantis pasaulis, todėl būtina mokėti prisitaikyti prie kintančių kartų ir inovacijų“, – įsitikinusi dr. Agnė Liubertaitė – Amšiejė. Jai antrina ir Šiaulių Didždvario gimnazijos Tarptautinio Bakalaureato pagrindinio ugdymo (TB PU) programos koordinatorė, mokytoja Alla Chvostova, sakydama, kad svarbiau ne technologijas drausti, bet jas įveiklinti.
Situacija panaši visoje Europoje
Dirbtinis intelektas (DI) sienų ir ribų neturi, tad panaši situacija matoma visoje Europoje. 2024 m. rugpjūčio mėnesį „Samsung Electronics Baltics“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad dauguma paauglių Baltijos šalyse dirbtinio intelekto įrankius naudoja besiruošiant įvairioms pamokoms.
Didžiausia dalis apklausos dalyvių (42 proc.) įvardijo, kad DI įrankiai jiems padeda rasti atsakymus į klausimus tam tikra pamokos tema, 35 proc. sakė, jog DI pagalba siekia įgyti papildomų žinių ir informacijos. Tiesa, 29 proc. mokinių įvardijo, kad DI įrankių ruošiantis pamokoms nenaudoja.
Ispanijoje, anot žurnalistės Anos Somavillos iš portalo „El Confidencial“, aštuoni iš dešimties mokinių naudojo dirbtinį intelektą užduotims atlikti, dalykams papildyti arba egzaminams pasirengti. Nors visuotinai priimto nutarimo drausti DI nėra, tačiau didelė dalis mokytojų siekia riboti technologijos plėtrą ugdymo procese.
Svarbiau ne drausti, o edukuoti
Lietuvoje ir Europoje naudojamos specialios sistemos, leidžiančios identifikuoti ne tik plagiato atvejus, bet ir DI naudojimą. Visgi, portalo „Delfi“ kalbinti mokytojai neabejoja, kad svarbiausia edukuoti mokinius, kaip korektiškai ir sąžiningai naudoti DI, parodyti, kad mokytojai nėra naujausių technologijų priešininkai.
„Gimnazijoje manome, kad DI yra įrankis, kurį galima naudoti, tačiau laikantis aiškių taisyklių. Mokiniai privalo nurodyti šaltinius, jei DI buvo naudojamas idėjoms generuoti ar kitoms užduotims atlikti. Tai svarbu, nes norime mokyti juos atsakomybės ir sąžiningumo. Taip pat, mes naudojame DI atpažinimo sistemas, kurios padeda aptikti plagijavimą ar neatskleistą DI naudojimą. Jei mokiniai nenurodo, kad naudojo DI, tai laikoma pažeidimu. Tačiau mes siekiame ne bausti mokinius, o juos mokyti sąmoningo technologijų naudojimo. Svarbiausia yra ugdyti atsakingus žmones, kurie gebės šiuolaikiniame pasaulyje naudotis šiais įrankiais tinkamai“, – teigia dr. Agnė Liubertaitė – Amšiejė.
Dirbtinio intelekto naudą pažymi ir A. Somavillos kalbinti Ispanijos pedagogai. Jų teigimu, DI turi veikti kaip pagalbinė priemonė, bet ne gelbėjimosi ratas mokiniui, kad būtų išlaikytas gebėjimas kritiškai mąstyti ir kurti. Panašų poreikį pastebi ir A. Chvostova, atskleisdama, kaip Didždvario gimnazijoje kuriama technologijų ir moksleivių darna.
„Dirbtinis intelektas gali padėti mokiniui tinkamai surikiuoti mintis besiruošiant rašomajam darbui arba kalbai. Jo pagalba galima atrasti naujų idėjų ir minčių. Tam, kad mokiniai užduotis atliktų savarankiškai, kūrybiniai rašymo ar viešojo kalbėjimo darbai turi būti skiriami tik atlikti mokykloje. Namuose mokiniai gali suplanuoti ir apmąstyti darbo idėjas. Atsiskaitymo metu mokiniai dažniausiai neturi galimybių naudotis DI, nes, bent jau pagal mūsų mokyklos vidinius susitarimus, atsiskaitymo metu telefonai būna ant mokytojo stalo ar kitoje sutartoje vietoje“, – sako A. Chvostova
Dėmesys mokytojams
A. Chvostovos teigimu, mokytojai irgi neturėtų bijoti DI priemonių. Priešingai, aktyvesnis jų integravimas pamokose gali parodyti gerąjį pavyzdį moksleiviams. Svarbą mokytojų parengime mato ir VPG bendruomenė.
„Kai atsirado pirmieji atviri klausimai apie dirbtinį intelektą, mes iš karto pradėjome veikti – suorganizavome ilgalaikius mokymus visiems gimnazijoje dirbantiems pedagogams. Žinau, kad esame viena iš nedaugelio mokyklų Lietuvoje, kur tokios apimties, trukę daugiau nei pusmetį, mokymai buvo organizuoti visiems mokytojams. Tai buvo ne tik techniniai mokymai apie tai, kaip naudoti DI, bet ir apie jo galimybes bei ribas, ką galima daryti ir ko reikėtų vengti. Į tai žiūrėjome labai rimtai, nes reikėjo, kad pedagogai galėtų tinkamai pasiruošti. Ugdymo sėkmė priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo žmonių, kurie sugeba jas tinkamai integruoti į mokymosi procesą“, – įsitikinusi dr. Agnė Liubertaitė – Amšiejė.