Lietuvoje kas antras žmogus turi viršsvorio, o trečdalis visų gyventojų kovoja su nutukimu. Tiesa, atsakomybė imtis prevencinių veiksmų ir prižiūrėti mitybą paliekama patiems gyventojams. Mokestinių priemonių cukrų kiekio mažinimui ar kitokiam sveikatai nepalankaus maisto rinkodaros ribojimui teisės aktai šiuo metu nėra rengiami.
Bandoma edukuoti
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai pastebi, kad cukraus vartojimo mažinimas nėra vien valstybės atsakomybė, veikia bendra visos Europos Sąjungos (ES) sveikatos politika. Visgi, šiuo metu visose ES šalyse, įskaitant Lietuvą, cukraus yra suvartojama daugiau, nei rekomenduoja PSO. Tai tiesiogiai veikia didelį antsvorio, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų susijusių lėtinių ligų paplitimą.
„Lietuva šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria maisto produktų sudėties keitimo skatinimui ir vartotojų informavimui apie maisto produktų sudėtį ir sveikatai palankios mitybos principus. Taip pat šiuo metu leidžiamas cukrų kiekis reglamentuotas maisto produktuose ir patiekaluose, tiekiamuose vaikų ugdymo ir stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Minėtose įstaigose yra nurodytas ir draudžiamų tiekti maisto produktų sąrašas, į kurį įtraukti sveikatai nepalankūs maisto produktai, taip pat ir maisto produktai su saldikliais“, – pasakoja ministerijos atstovai.
SAM pažymi, kad Lietuvoje veikia analogiška maisto produktų žymėjimo sistema, pavadinimu „Rakto skylutė“, kaip ir Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir kitose šalyse. Šiuo simboliu pažymėtų produktų pakuotės nurodo vartotojams, kad juose yra ne tik mažiau cukrų, bet ir gyvulinių riebalų, transriebalų ir druskos. Į šiuos produktus draudžiama dėti saldiklius. Šiuo metu Lietuvos rinkoje jau yra 2022 minėtu simboliu paženklinti maisto produktai, šis skaičius nuolat didėja.
Mokestis įvestas, bet rezultato nėra
2011 m. Vengrijoje įvestas visuomenės sveikatos produktų mokestis, kuris taikomas gaiviesiems, energiniams gėrimams, fasuotoms saldžioms prekėms, sūriems užkandžiams, kvapiosioms medžiagoms, aromatizuotam alui, vaisių konservams alkoholiui ir delikatesams. Nuo 2022 m. liepos 1 d. padidinti mokesčiai taip pat taikomi visiems maisto produktams, kurių sudėtyje yra pridėtinio cukraus. Finansinių konsultacijų bendrovės „RMS Hungary“ duomenimis, sirupo pavidalo gaivieji gėrimai papildomai apmokestinami 310 forintų (0,76 Eur) už litrą, kvapiosios medžiagos – 390 forintų (0,96 Eur) už kilogramą.
Vis dėl to, portalo „HVG/Eurologus“ teigimu, neatrodo, kad mokesčių didinimas būtų buvęs veiksmingas visuomenės sveikatos gerinimo požiūriu. Lyginant 2014 ir 2019 metų rodiklius, antsvorio turinčių asmenų dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, o nutukusių asmenų dalis – 3 procentiniais punktais.
Šiuo metu Bulgarijos odontologų sąjunga prašo įvesti „cukraus“ mokestį gėrimams ir maisto produktams, o ES yra pradėtas saldžių maisto produktų vartojimo vertinimas, kuris bus naudojamas diskusijose dėl vieningo cukraus mokesčio taikymo visoje rinkoje. SAM teigimu, cukraus mokesčio įvedimo iniciatyva Lietuvoje taip pat buvo, tačiau ją svarstant buvo nutarta didesnį dėmesį skirti sveikatai palankių maisto produktų vartojimo skatinimui.
„Vertinta ir kitų šalių patirtis: Norvegijoje šokoladui ir cukraus gaminiams, saldintiems gėrimams taikytas mokestis buvo panaikintas ir nebegalioja nuo 2021 m., mokestis saldumynams 2017 m. panaikintas ir Suomijoje“, – atkreipia dėmesį ministerijos atstovai.
Ieškoma įvairių sprendimų
Nuo 2025 metų rudens Jungtinėje Karalystėje bus uždrausta nesveiko maisto reklama per televiziją. Panašius ribojus svarsto ir Nyderlandai. Tuo tarpu Ispanijoje, dienraščio „El Confidencial“ duomenimis, prieš keletą metų buvo numatyti ir konkretūs laikai, kuomet sveikatai nepalankaus maisto reklama turėtų būti draudžiama.
Tokios reklamos nebegalėtų būti rodomos jokioje televizijos programoje, transliuojamoje vaikų apsaugos valandomis: nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8:00 iki 9:00 arba nuo 17:00 iki 20:00, taip pat šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nuo 9:00 iki 12:00, vaikų kanaluose, televizijoje ir radijuje, kurių auditoriją sudaro jaunesni nei 16 metų vaikai, prieš vaikų programas ir po jų. Be to, reklamos ribojimai numatyti interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, mobiliosiose programėlėse, kino teatruose ar spaudoje, kurių turinys skirtas jaunesniems nei 16 metų vaikams.