Visiems laikams sugriautas gyvenimas
Praėjo daugiau nei tūkstantis dienų ir naktų nuo tada, kai gyvenimas, kurį 36 m. ukrainietė Maryna Chernovolenko su šeima kadaise kūrė Mariupolyje, išnyko visiems laikams. Jis buvo sugriautas 2022 m. vasario 24 d. 19 val., kai moteris gavo motinos skambutį: „Prasidėjo, melskis už mus, jie bombarduoja“.
Tą akimirką Ukrainoje buvo atostogos, o Maryna, jos vyras ir du vaikai buvo išvykę į kelionę Turkijoje. Jie taip ir negrįžo. Po to sekė kančios dienos be jokių žinių, kol draugė, kuriai pavyko gauti prieigą prie interneto, pranešė, kad jos 67 metų motina yra gyva, rašo Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“.
Maryna nuo to laiko nematė savo 66 metų tėvo, kareivio. Jis buvo vienas iš Mariupolio gynėjų ir jau daugiau nei pustrečių metų yra įkalintas.
„Siunčiame laiškus, bet nežinau, ar jis juos gauna“, – telefonu iš Barselonos, kur šiuo metu gyvena su motina, jos vyru ir trimis vaikais – 9, 6 metų ir 10 mėnesių kūdikiu, pasakojo Maryna.
Moteris sako, kad jos vaikai šiuo metu yra laimingi, jie lanko mokyklą Ispanijoje. Vis dėlto Maryna pažymi, kad jai labai trūksta namų, popietės, praleistos su tėvais prie Mariupolio teatro, iš kurio liko tik griuvėsiai. Kol kas ji nerado darbo, nors gauna pajamų iš nedidelio verslo, kuriam vadovauja Ukrainoje.
Ukrainietė Iryna: turėjome tiek daug planų, bet jie visi žlugo
35 metų gydytoja Iryna iš Ternopilio, šešerių metų mergaitės ir vienerių metų kūdikio motina, iš pradžių bandė įsikurti Lenkijoje, bet pamačiusi, kad ten susirasti būstą labai sunku, nusprendė bandyti įsikurti kitoje šalyje. Moters tėvo draugas, gyvenantis Torrevjejoje, Ispanijoje, padėjo šeimai persikelti.
Iryna prisimena, kad iš pradžių jautėsi nusivylusi, sutrikusi, ji buvo viena su dukra, nežinojo, ar dar kada nors pamatys savo vyrą, tėvus.
Vis dėlto moteris suprato, kad turi stengtis dėl dukrų, pradėjo mokytis ispanų kalbos. Ji sako, kad yra dėkinga už tai, kaip juos priima kaimynai Torrevjejoje ir mokytojai dukros mokykloje.
„Dirbau dėstytoja universitete, turėjau namus, automobilį. Su vyru turėjome tiek daug planų, bet jie visi žlugo, – sako Iryna.
Vera: žmonės, kurie nepatyrė karo, nesupranta, kaip tai baisu
Iš rytų Ukrainos kilusi Vera į Jungtinę Karalystę atvyko 2022 m. balandį.
„Prieš prasidedant karui, gyvenome šiuolaikišką gyvenimą. Buvau įgijusi inžinierės išsilavinimą ir dirbau universitete. Niekada nesitikėjome, kad kažkas pakeis mūsų gyvenimus arba kad teks persikelti. Kai pirmą kartą išgirdau, kad vyksta karas, nepatikėjau“, – Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūrai pasakoja moteris.
„Padėtis Ukrainoje buvo bauginanti, patyrėme daug emocijų. Labai sunku išlikti ramiam, kai esi spaudžiamas ir nežinai, kada ši baisi situacija baigsis, todėl priėmiau sprendimą kirsti sieną. Negalėjau naudotis traukiniais, nes visi jie buvo sausakimši, mano draugas padėjo man pasiekti Ukrainos sieną su Rumunija. Kirtau ją, tačiau ėjau nežinodama, kur einu“, – pasakoja moteris.
Rumunijoje ji praleido porą savaičių, vėliau išvyko į Lenkiją, kur pragyveno keletą mėnesių, galiausiai ji persikėlė į mažą Jungtinės Karalystės kaimelį.
„Mažuose kaimeliuose žmonės daug šypsosi. Kai aš nesišypsau, tai nereiškia, kad ko nors nemėgstu. Tiesiog turiu labai skaudžių prisiminimų ir kartais man reikia pabūti vienai. Žmonės, kurie nepatyrė karo, nesupranta, kaip baisu jį išgyventi“, – sako Vera.
Milijonai žmonių paliko savo namus
JT duomenimis, per tūkstantį karo dienų apie 6,8 mln. žmonių paliko savo namus Ukrainoje ir tapo pabėgėliais visame pasaulyje, per 4 mln. žmonių buvo perkelti Ukrainos viduje. 2024 m. šalyje humanitarinės pagalbos reikia maždaug 14,6 mln. ukrainiečių.
„Eurostat“ duomenimis, 2024 m. rugsėjo 30 d. beveik 4,2 mln. žmonių (4 197 365), kurie pabėgo iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, turėjo laikiną apsaugą ES.
Daugiausia laikinosios apsaugos gavėjų iš Ukrainos ES šalyse buvo Vokietijoje (1 129 335 asmenys; 26,9 proc.), Lenkijoje (979 835 asmenys; 23,3 proc.) ir Čekijoje (378 480 asmenų; 9,0 proc.).
2024 m. rugsėjo pabaigoje laikinąją apsaugą gavusių asmenų skaičius, palyginti su ES gyventojų skaičiumi, buvo 9,3 tūkstančiui gyventojų. Tarp ES šalių šis rodiklis buvo didžiausias Čekijoje (34,7), lenkiančioje Lietuvą (28,1) ir Lenkiją (26,8).
Suaugusios moterys sudarė 45,0 proc. laikinąją apsaugą gavusių asmenų, vaikai – 32,3 proc., o suaugę vyrai – 22,7 proc.
2022 m. kovo 4 d. Europos Vadovų Taryba vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriuo nustatoma laikinoji apsauga žmonėms, bėgantiems iš Ukrainos dėl 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą. 2024 m. birželio 25 d. Taryba pratęsė laikinąją apsaugą iki 2026 m. kovo 4 d.
Laikinoji apsauga yra išskirtinė priemonė, skirta nedelsiant ir laikinai apsaugoti perkeltuosius asmenis iš ne ES šalių ir tuos, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį.
IOM Lietuva: ukrainiečiai palankiausiai vertinami migrantai Lietuvoje
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) vadovas Eitvydas Bingelis po IOM Lietuva užsakymu atlikto Spinter tyrimo pranešime žiniasklaidai pažymi, kad ukrainiečius, palyginti su kitais į Lietuvą atvykstančiais migrantais, Lietuvos gyventojai vertina palankiausiai – beveik 7 balais iš 10.
„Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 74 tūkst. ukrainiečių. (...). Į juos, kaip ir anksčiau, žiūrima kitaip, nei į migrantus iš kitų šalių. Nors požiūris į migrantus apskirtai suprastėjo, į ukrainiečius žiūrima teigiamai. Tai reiškia, kad jie pakankamai gerai įsitraukia į Lietuvos visuomenę, mokosi kalbos, dirba samdomą darbą ar susikuria sau darbo vietas patys“, – teigia IOM Lietuva vadovas.
Respondentai tyrimo metu pabrėžė, kad požiūrį į migrantus dažniausiai diktuoja asmeninė patirtis, tai nurodo pusė apklaustųjų (50 proc.), šiek tiek daugiau nei penktadalis (23 proc. ) nurodė, kad jų požiūrį formuoja žiniasklaidos priemonėse pasirodanti informacija, o 20 proc. respondentų veikia informacija socialiniuose tinkluose ir tik 3 proc. – politikų pasisakymai.
Iš atlikto tyrimo matyti, kad trys iš keturių (76 proc.) respondentų pritaria Ukrainos karo pabėgėlių priėmimui Lietuvoje: 25 proc. – visiškai pritaria, o 47 proc. – greičiau pritaria. Visgi 19 proc. apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės: 12 proc. – greičiau nepritaria, 7 proc. – visiškai nepritaria.
„Džiugina, kad absoliučios daugumos (91 proc.) šalies gyventojų nuomone, Ukrainos karo pabėgėliams turėtų būti užtikrinamos vienodos teisės su Lietuvos piliečiais gauti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitas paslaugas. Ukrainiečiai moka mokesčius, dirba, tad jiems turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės gauti paslaugas“, – sako E. Bingelis.
Jis pažymi, kad analogiškas tyrimas atliekamas jau antrus metus.
„Analogišką tyrimą atliekame jau antrus metus iš eilės, tad galime palyginti kaip keičiasi lietuvių požiūris į migrantus, o labiausiai į ukrainiečius. Esminės nuostatos lieka nepakitusios, lietuviai ir toliau palankiausiai vertina ukrainiečius, tačiau norėtų, kad jie labiau integruotųsi, mokytųsi kalbos, įsidarbintų. Dauguma ukrainiečių Lietuvoje gyvena jau 3 metus, tad akivaizdu, kad iš jų tikimąsi didesnio įsitraukimo“, – teigia E. Bingelis.