Pastaraisiais metais ekstremalūs orų reiškiniai vis dažniau fiksuoti ir Lietuvoje. Stiprios liūtys, nors ir ne tokio masto kaip šiuo metu kaimyninėse šalyse, kėlė grėsmę žmonių saugumui ir miestų infrastruktūrai. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologo Gyčio Valaikos, tikimybė, kad toks didelis kritulių kiekis, koks iškrito Vidurio ir Rytų Europos šalyse, galėtų pasirodyti ir Lietuvoje, yra maža, vis dėlto, anot jo, nereikėtų atmesti, kad tai įmanoma. „Mums užtektų ir 150 milimetrų kritulių, kad mažyčiai upeliai virstų šniokščiančiomis upėmis“, – sako jis.
Lenkijoje fiksuotas visa griaunantis poplūdis
„Išdaužytas asfaltas, sugriauti stulpai ir tvoros, kalnas šiukšlių, viduryje kelio – medžiai, nuo šaligatvių nuplėštos šiukšliadėžės. Už nuolaužų kalno – pastatas. Viena siena visiškai sugriuvusi. Vaizdas – niūrus. Viskas užlieta“, – pasakoja sekmadienį potvynių epicentre Lenkijoje lankęsi šalies naujienų portalo „Gazeta Wyborcza“ žurnalistai Dariusz Kortko ir Ewa Wilczyńska.
Jie patys kelias valandas buvo įstrigę Lądka-Zdrój miestelyje pietvakarių Lenkijoje, netoli sienos su Čekija.
„Švenčiausioji Motina“, – sušuko vyras, sėdintis savo namo balkone Lądka-Zdrój mieste.
„Mano bute yra metras ir trisdešimt centimetrų vandens. Net baisiausiame sapne nesapnavau, kad tai įmanoma“, – sakė jo kaimynas.
Kita nukentėjusioji paaiškino, kad niokojanti banga greičiausiai kilo sugriuvus Stronie užtvankai. Ji sakė, kad jau anksčiau yra patyrusi smarkias liūtis.
„Baimė atsiranda kiekvieną kartą, kai smarkiai lyja“, – pro ašaras apgailestavo ji.
Žurnalistai pabrėžė, kad Pietų Lenkijoje potvyniai prasidėjo penktadienį. Lenkijos meteorologijos ir vandentvarkos institutas prognozavo, kad Žemutinės Silezijos, Opolės, Silezijos ir Mažosios Lenkijos vaivadijose gali iškristi iki 150 litrų kritulių kvadratiniam metrui ir įspėjo apie didelius potvynius.
„Kas valandą vandens lygis upėse kilo“, – sakė jie.
„Mes skęstame“, – pareiškė Glucholazų meras Pawelas Szymkowiczius, kai vanduo plūdo miesto gatvėmis, o ugniagesiai statė laikiną tiltą, kurį vanduo sunaikino sekmadienio popietę.
„Šiuo metu galime tik stebėti gamtos jėgą“, – apgailestavo ugniagesiai gelbėtojai, miestas buvo praktiškai izoliuotas. Sekmadienį meras paprašė gyventojų aprūpinti vandeniu buteliuose, sausu maistu ir higienos priemonėmis. Dalis gyventojų evakuota.
Lenkijos švietimo ministrė Barbara Nowacka pranešė, kad šalyje dėl potvynių nuo pirmadienio, rugsėjo 16 d., visai savaitei sustabdytos pamokos daugiau nei 400 darželių ir mokyklų keturiose vaivadijose.
Rumunijoje per liūtis ir potvynius žuvo 7 žmonės
Rumunijos naujienų portalo „HotNews“ žurnalistė Alexandra Nistor teigia, kad šalyje dėl audros „Boris“ jau žuvo septyni žmonės.
„Labiausiai paveiktas Galacio regionas, kuriame žuvo septyni žmonės, užlieta tūkstančiai namų ūkių, šimtai gyventojų buvo evakuoti. Evakuacija vyko ir Vaslujuje, kur daugiau nei tūkstantis asmenų liko be elektros energijos“, – pabrėžė A. Nistor.
„Mes vėl susiduriame su klimato kaitos padariniais, kurie vis labiau pasireiškia Europos žemyne ir turi dramatiškų pasekmių“, – žurnalistams sakė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.
Žurnalistė A. Nistor sako, kad pirmadienį ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu paskelbė, jog vyksta privalomos procedūros, kad Vidaus reikalų ministerija galėtų paskelbti ekstremalią padėtį Galacio ir Vaslujaus apskrityse, esančiose šalies rytuose, pasienyje su Moldova“, – pasakoja ji.
„Kita priemonė, dėl kurios Rumunijos vyriausybė nusprendė pirmadienį, buvo pradinė finansinė pagalba – 20 mln. eurų maždaug 6,5 tūkst. šeimų ir asmenų“, – priduria žurnalistė.
Čekijoje potvyniui buvo pasiruošta geriau nei anksčiau
Čekijos naujienų portalo „Denik Referendum“ žurnalistas Petr Jedlička sako, kad yra patvirtinta, jog per potvynį žuvo trys žmonės, dar aštuoni laikomi dingusiais be žinios.
„Dėl liūčių ir potvynių labiausiai paveikta transporto infrastruktūra – keliai, geležinkeliai, tiltai, gatvės, elektros tinklai, tai pat ir laukai, kuriuose dar nenuimtas bulvių ar kukurūzų derlius. Paveikta apie 70 proc. šalies teritorijos, evakuota apie 10 000 žmonių. Materialinės žalos dydis kol kas vertinamas dviem milijardais eurų“, – pabrėžia jis.
Žurnalistas taip pat pažymi, kad penktadienį, šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį didžioji dalis patvinusių upių liko savo vagose ir baseinų pievose. Vis dėlto, anot jo, išimtis buvo Šiaurės Moravijos regiono upės, užtvenkusios kelių mažų miestelių, tokių kaip Jesenikas, Litovelis, Opava, Krnovas, Bohuminas ir Hanušovicė, dalis. 300 000 gyventojų turinčiame Ostravos mieste teko evakuoti kelis rajonus.
Vis dėlto, anot jo, pirmadienį vanduo daugelyje teritorijų atslūgo, todėl žmonės vėl galėjo grįžti namo.
P. Jedlička pabrėžia ir tai, kad nepaisant to, jog per šiuo metu vykstančius potvynius nukentėjo visa šalis, jie nebuvo tokie stiprūs, kaip ankstesni, vykę 1997 ir 2002 m.
„Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma, šį kartą potvynio banga atskirose upėse pasirodė skirtingu laiku, todėl ji nebuvo tokia stipri kaip ankstesniais metais. Antra, visa šalis buvo geriau pasirengusi nei anksčiau. Tai pasakytina apie visus lygmenis – nuo krizių ir koordinavimo štabų hierarchijos sukūrimo, gelbėjimo padalinių sutelkimo iki savanorių, kurie krizės dienomis nenuilstamai pildė smėlio maišus ant laikinų pylimų, veiklos organizavimo“, – pažymi žurnalistas.
„Vyriausybė ir valdžios institucijos naudojosi daug tikslesniais prognozavimo modeliais ir turėjo juos anksčiau. Jau prieš keturias dienas prasidėjo didelė pajėgų mobilizacija ir gyventojų rengimas tam, kas įvyko. Radikalesnės opozicinės jėgos net apkaltino valdžią, kad ši sąmoningai sureikšmina pavojus ir pasirengimą, siekdama sau padėti artėjančiuose regioniniuose rinkimuose. Tačiau, kaip paaiškėjo savaitgalį, pasiruošimas nebuvo per didelis ir vyko laiku“, – priduria jis.
Austrijoje imtasi daugybės atsargumo priemonių
Austrijos naujienų portalo „Der Standard“ žurnalistas Kim Son Hoang pažymi, kad, kaip ir buvo numatyta, savaitgalį išsiliejo daugybė upių, iš pradžių dalis Žemutinės Austrijos buvo paskelbta stichinės nelaimės zona, o netrukus ir visa federalinė žemė.
„Ypač nukentėjo Waldviertel regionas, kuriam priklauso Kamp slėnis. Daugybė užtvankų pratrūko, sugriuvo tiltai. Daugelį kaimų teko evakuoti. Pastarosiomis dienomis buvo sumušti kritulių rekordai. Meteorologijos tarnybos UBIMET duomenimis, Žemutinės Austrijos sostinėje Sankt Peltene vos per keturias dienas iškrito 361 litras kritulių kvadratiniam metrui – daugiau nei per patį lietingiausią rudenį“, – sako jis.
„Dunojuje įstrigo keli kruiziniai laivai, o antradienį upė Austrijoje buvo uždaryta visai laivybai. Austrijos sostinėje Vienoje daugiausia rūpesčių kėlė Vienos upė. Pirminės prognozės rodė, kad potvynis čia gali kilti kartą per tūkstantį metų. Išsiliejus Vienos upei, teko uždaryti greitkelius, sustabdyti metro darbą, evakuoti pastatus. Dunojaus kanalo pakrantėje esantys restoranai buvo užtvindyti. Vis dėlto dėl monarchijos laikais įgyvendintų apsaugos nuo potvynių priemonių miestas išsigelbėjo palyginti lengvai“, – priduria žurnalistas.
K. S. Hoang tai pat atkreipia dėmesį, kad per potvynius šalyje žuvo 6 žmonės, o 26 Žemutinės Austrijos miestai tebėra nepasiekiami.
„Potvynių padarytos žalos mastas vis dar neaiškus. Parengtas pirminis 75 mln. eurų skubios pagalbos paketas. Kancleris Karlas Nehammeris taip pat paskelbė apie finansinę paramą iš stichinių nelaimių fondo, kurį sudaro 300 mln. eurų ir kuris prireikus gali būti padidintas“, – sako jis.
Anot žurnalisto, šiuo metu situacija yra geresnė, vandens lygis beveik visur nukrito, tikimasi tik pavienių kritulių.
Jis taip pat pažymi, kad 2002 m. šalyje vykę potvyniai užklupo netikėtai ir pridarė kur kas daugiau žalos. Anot jo, šį kartą situacija – kitokia.
„Keli meteorologiniai modeliai iš anksto numatė ekstremalius orų reiškinius, o pirmieji įspėjimai apie aukščiausią pavojaus lygį buvo paskelbti dar praėjusį trečiadienį“, – teigia jis.
K. S. Hoang sako, kad atsižvelgiant į grėsmingas prognozes, Rytų Austrijoje buvo imtasi daugybės atsargumo priemonių.
„Atšaukta keletas renginių, įrengtos mobilios apsaugos nuo potvynių sistemos, pripildyti smėlio maišai, įrengtos vandens sulaikymo zonos. Iš anksto buvo vykdomos pirmosios evakuacijos, buvo sutelktos gelbėjimo tarnybos, ypač Žemutinėje Austrijoje. Savaitgalį žmonėms buvo patariama likti namuose, o tai daugeliui priminė COVID-19 izoliaciją. Austrijos gyventojai socialiniuose tinkluose ją net pavadino pirmąja „klimato izoliacija“.
Keičiantis klimatui, ekstremalūs orų reiškiniai dažnės
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologo Gyčio Valaikos, Europos meteorologai sako, kad tokį smarkų lietų Vidurio ir Rytų Europoje, tikėtina, galėjo sukelti anomaliai šilta Viduržeimio jūra, į kurią įsiveržė itin šaltas oras iš Arkties.
„Toks didelis kontrastas sukūrė galingus debesis, kurie milžinišką kritulių kiekį išliejo ant žemės. Aišku, šioms įžvalgoms patvirtinti ar paneigti reikia tyrimų. Vis dėlto akivaizdu, kad tam tikros didelės klimato anomalijos lemia tokius kataklizmus“, – pabrėžia jis.
Specialistas taip pat priduria, kad klimatas keičiasi visoje Europoje, o dėl to dažnėja ekstremalūs orų reiškiniai.
„Stebima anomali šiluma, anomalūs lietūs. Dėl to, kad atmosfera yra išbalansuota, visame žemyne, visame pasaulyje vystosi tokios „nenormalybės“. Be to, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse matyti tendencija, kad vis dažniau per trumpą laikotarpį iškrenta didelis kritulių kiekis.“, – sako jis.
„Šiltėja klimatas, kartu šiltėja ir visi metų mėnesiai, traukiasi drėgnas laikotarpis, o bendras kritulių kiekis nepakinta. Pavyzdžiui, Lietuvoje pasitaiko, kad dvi savaites nelyja ir tada per vieną dieną iškrenta pusės mėnesio norma arba dar daugiau kritulių. Tokiu atveju pasižiūrėjus į vieno mėnesio reikšmę, atrodo, kad viskas yra gerai. Vis dėlto pažvelgus atidžiau matyti, kad, tarkime, viso mėnesio norma iškrito per labai trumpą laikotarpį. Atsiranda netolygumų. Kaip ir šiuo atveju dalyje Europos – per labai trumpą laikotarpį iškrito keli šimtai milimetrų kritulių. Toks kiekis net ir tiems regionams nėra normalus“, – paaiškina jis.
LHMT klimatologas Donatas Valiukas priduria, kad kuo labiau kyla temperatūra, tuo atmosfera gali išlaikyti daugiau drėgmės ir tuo intensyvesni gali būti krituliai.
„Kiekvienas laipsnis padidina drėgmės kiekį, kuris vėliau gali virsti itin intensyviais krituliais. Vidurio ir Rytų Europoje tokį kiekį kritulių nulėmė ciklonas, tačiau principas vis tiek išlieka tas pats – šilčiau, daugiau vandens, galingesni debesys, daugiau kritulių per trumpą laiką“, – paaiškina jis.
Anot meteorologo G. Valaikos, yra maža tikimybė, kad toks didelis kritulių kiekis galėtų iškristi Lietuvoje, vis dėlto, anot jo, nereikėtų atmesti, kad tai įmanoma.
„Mums užtektų ir 150 milimetrų kritulių, kad mažyčiai upeliai virstų šniokščiančiomis upėmis. Lietuvoje taip jau yra buvę 2005 ir 2007 m, bet mažesniu mastu, kai keletą dienų be perstojo lijo. Jeigu tuo metu būtų iškritę dar daugiau kritulių, tai Lietuvoje būtume matę tokį patį vaizdą, koks dabar stebimas Vidurio Europoje – kai žemumos atsiduria po vandeniu“, – sako jis.
„Jeigu pas mus toks kritulių kiekis iškristų per trumpą laikotarpį, tikrai skęstume. Juk būna, kad miestuose iškrenta gerokai mažau kritulių ir žemumose kanalizacija nespėja susidoroti su visu vandens kiekiu. Jeigu iškristų toks kritulių kiekis, koks dabar iškrito kai kuriose Vidurio Europos šalyse, būtų katastrofa ir tikrai matytume kažką įspūdingo blogąja prasme“, – priduria specialistas.