Specialistai įsitikinę, kad, norint švelninti klimato kaitos poveikį ir gerinti miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, būtina išsaugoti ir plėsti žaliąsias erdves, o rengiant teritorijų planavimo projektus – konsultuotis su klimatologais, želdynų planuotojais, arboristais ir kitais kvalifikuotais ekspertais.
Visi metų laikai Lietuvoje šiltėja
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika sako, kad klimato kaitos padariniai Lietuvoje yra įvairūs.
„Vasarą daugėja karščio dienų, kai oras dienos metu sušyla iki 30 ºC ir daugiau. Daugėja ir tropinių naktų, kai net ir vėsiausiu metu, tekant saulei, temperatūra nenukrenta žemiau 20 ºC“, – sako „Delfi“ pašnekovas.
„Iki 1990 m. tropinių naktų apskritai beveik nepasitaikydavo, o šiandien nustebtume, jeigu vasarą nebūtų bent vienos tropinės nakties arba dienomis temperatūra nepaliktų iki 30 ºC. Anksčiau Lietuvos klimatui 30 ºC būdavo retas atvejis, pasitaikantis maždaug kas 2–3 metus. Tai ryškiausias pokytis, kuris dėl klimato kaitos konkrečiai vasarą stebimas Lietuvoje. Žiemą turime plonesnę sniego dangą, ji laikosi trumpiau. Apskritai visi metų laikai Lietuvoje šiltėja“, – sako meteorologas.
G. Valaika taip pat pažymi, kad Lietuvos miestuose taip pat dažnesnės ir liūtys.
„Matome, kad tikrai geriau nebus, tokios tendencijos išliks ir toliau“, – priduria jis.
Centrinėse miestų dalyse formuojasi karšio salos
G. Valaika taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos miestuose vasarą sormuojasi karščio, o žiemą – šilumos salos.
„Šis reiškinys pasitaiko didesniuose miestuose ten, kur yra tankus užstatymas – daugiau pastatų, gatvių. Kitaip tariant, daugiau kietųjų dangų – to, kas gali įkaisti nuo saulės, karščio. Karščio salose temperatūra yra keletu laipsnių aukštesnė nei kitose teritorijose“, – sako jis.
Anot meteorologo, gyventojai šį reiškinį lengviausiai gali pastebėti naktį.
„Per dieną pastatai, gatvės labai įkaista ir ilgai atidavinėja šilumą. Dviračiu važiuojantis žmogus gali pastebėti, kad šiltą vasaros dieną jau sutemus centrinėje miesto dalyje būna labai šilta, o pavažiavus į Vingio parką ar kitą miškelį, kur daugiau medžių, žolės, mažiau kietųjų paviršių, pasijaučia vėsuma“, – sako G. Valaika.
„Miesto centrinėje dalyje būna bent keletu laipsnių šilčiau nei užmiestyje dėl įkaitusių paviršių“, – priduria jis.
Anot specialisto, be abejo, tai jaučia ir gyventojai.
„Miestų centruose – didesnė temperatūra, oras dėl to sausesnis nei užmiestyje ar miškelyje, nes aukštesnė temperatūra lemia žemesnį santykinį oro drėgnumą. Dar prisideda automobilių tarša ir išeina visas kompleksas negatyvių žmogui padarinių“, – sako jis.
„Vos išvažiavus iš miesto, savijauta iš karto gerėja, ten ir vėsiau, ir oras drėgnesnis. (…). Praėjusią vasarą Vilniaus centrinėje dalyje fiksavome tropines naktis, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Tokių naktų užmiestyje fiksuojama mažiau, ten – vėsiau, mažiau automobilių sukeliamos taršos“, – pažymi LHMT specialistas.
R. Valaika: reikia stengtis išlaikyti kuo daugiau žalių plotų
G. Valaika sako, kad norint jausti kuo mažesnį klimato kaitos poveikį miestuose, būtina saugoti brandžius miesto medžius, kurie suteikia šešėlį ir vėsina orą. Anot jo, taip pat svarbu palikti kuo tankesnės ir ilgesnės žolinės dangos plotus, nes ji turi vėsinantį poveikį ne tik palei žemę, bet ir aplink.
„Miestuose stebime negerą tendenciją – kertami brandūs medžiai. Sakoma, kad vietoj vieno brandaus medžio atsodinsime dešimt, bet tie jauni – vizualiai gal ir gražūs medeliai – teikia labai nedidelį šešėlį. Vieno brandaus medžio poveikis būna daug didesnis, jis daug geriau atlieka kondicionavimo, vėsinimo funkcijas“, – sako meteorologas.
„Reikia stengtis išlaikyti kuo daugiau žalių plotų, saugoti brandžius medžius, žolinę dangą“, – pabrėžia jis.
J. Lavrinec: projektuojant naują infrastruktūrą kietosios dangos plotai didinami žaliųjų plotų sąskaita
Savo ruožtu VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto docentė, miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec teigia, kad pastaruoju metu Lietuvos miestų žaliąjį potencialą lengvabūdiškai iššvaistome.
„Lietuvos miestai galėjo didžiuotis savo alėjomis, kurios atliko tiek estetinę-reprezentacinę, tiek ekologinę funkcijas. Vis dėlto daugelis miestų pasirinko radikaliai atnaujinti savo viešąsias erdves, bulvarus ir gatves. Tas atnaujinimas dažnu atveju reiškia šešėlį ir kondicionavimą aplinkai teikiančių, kritulius sugeriančių, nuo taršos apsaugančių brandžių medžių naikinimą“, – sako ji.
Miesto antropologė taip pat pažymi, kad Lietuvos miestuose yra vykdomos viešosios infrastruktūros projektavimo ir remonto praktikos, kai atnaujinant šaligatvius arba tiesiant dviračių takus naikinamos ištisos alėjos formaliai išsaugant želdinius projekte, bet nesudarant medžiams tinkamų sąlygų gyvuoti.
„Projektuojama tiesiai per brandžių medžių šaknis nenumatant jų apsaugos ir augimo perspektyvos. Atliekant remonto darbus tapo įprasta tiesiog nukapoti medžių šaknis. Tai užfiksavau daugelyje Lietuvos miestų“, – sako ji.
„Vilniaus mastu praradimai milžiniški. Projektuojant naują infrastruktūrą kietosios dangos plotai didinami žaliųjų plotų sąskaita. (…). Jau dabar galime konstatuoti, kad nauji sodinukai prigyja sunkiai, pavyzdžiui, Vilniuje, arboristų vertinimu, ištisos eilės naujai pasodintų liepų serga, jų žievė skilinėja, šie medžiai nėra perspektyvūs“, – sako ji.
Specialistė pabrėžia, kad prieš naikinant vieną sveiką brandų medį verta paskaičiuoti, kada ir kokiais kaštais bus atkurtos jo teiktos ekologinės paslaugos.
„Juk net sėkmingai prigiję sodinukai analogiškos apimties paslaugas ims teikti tik po kelių dešimtmečių“, – sako ji.
J. Lavrinec taip pat pažymi, kad Lietuvos miestuose yra persistengiama su pievų priežiūra.
„Užuot leidus žaliems plotams padėti miestams, pievos praktiškai naikinamos, jos praplinka ir ilgainiui virsta tiesiog smėlio plotais“, – teigia ji.
„Nors pievos prisideda prie miesto kondicionavimo kuklesniu mastu nei brandūs medžiai, vis dėlto savo indėlį jos įneša – su sąlyga kad šienaujant nenaikinama velėna ir pieva nevirsta tiesiog dykumą primenančiais smėlynais. Visavertės pievos sugeria kritulius liūčių metu, jos natūraliai veikia kaip miesto nuotekų sistemų pagalbininkės“, – paaiškina specialistė.
Skiriasi tinkamai apželdintų teritorijų ir plotų su per mažai želdinių temperatūra
J. Lavrinec taip pat pažymi, kad miestuose sparčiai didinant kietųjų dangų plotą, auga urbanizuotų vietovių temperatūra, taip pat apkraunami nuotekų tinklai.
„Pernai radau kelis dronu nufilmuotus vaizdo įrašus iš Vilniaus Šnipiškių rajono, kur vyksta intensyvi plėtra. Gerai matyti, kad istorinių medinukų su sodais bei senųjų daugiabučių kiemai yra gausiai apželdinti, o biurų ir naujųjų kvartalų apylinkės stokoja želdynų, ir ne todėl kad medžiai dar neužaugo, o todėl kad vietos apželdinimui pagailėta“, – teigia mokslininkė.
„Karštą dieną keliaujant šiuo rajonu temperatūrų skirtumas tarp minėtų dalių labai ryškus – medinukų dalyje, kur gausu sodų, temperatūra mažesnė ir aplinka maloniai kondicionuojama, panašiai ir senuose daugiabučių kvartaluose, kur netrūksta brandžių medžių. Išėjus prie Kalvarijų gatvės ir prie naujų kvartalų, tiesiogiai patiri karščio salos efektą – oras sausas, temperatūra aukštesnė. Karštą dieną akivaizdus skirtumas tarp Europos aikštės ir aplinkiniuose, gerai apželdintuose rajonuose termometrų rodomos temperatūros“, – priduria ji.
Sprendimų klimato kaitos padariniams miestuose švelninti yra
J. Lavrinec, paklausta, ką reikėtų daryti, kad Lietuvos miestai būtų geriau pritaikyti prie klimato kaitos padarinių, pabrėžia, kad pirmiausia svarbu įvertinti turimą miestų žaliąjį potencialą ir jo nebešvaistyti.
„Planuoti teritorijų urbanizaciją apsaugant, atstatant ir plečiant žaliųjų erdvių tinklą, nustoti kepti viešųjų erdvių atnaujinimo projektus, kurių metu didinami kietųjų dangų plotai ir naikinami brandūs medžiai. Kviesti želdynų planuotojus, klimatologus, kvalifikuotus arboristus konsutacijoms, kai rengiami teritorijų planavimo dokumentai bei viešosios infrastruktūros projektai. Juk tikslas turi būti ne kuo skubiau patvirtinti planus ir projektus, o rasti į ateitį orientuotus ilgalaikius sprendimus“, – pabrėžia ji.
Miestų antropologė taip pat priduria, kad, mažindamos karščio salas ir didindamos kritulius absorbuojančių paviršių plotus, Lietuvos miestų savivaldybės turi derėtis su stambiais parduotuvių tinklais ir biurų statytojais dėl kokybiško komercinės paskirties sklypų apželdinimo.
„Šiuo metu automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvių ir biurai be tinkamo apželdinimo yra karščio salos, o jų kietosios dangos apkrauna miestų nuotekų sistemą. Šie objektai daro tiesioginį poveikį miestams ir jų gyventojams“, – teigia ji.
Specialistė taip pat pamini, kad kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Vokietijoje, Kylyje, žaliųjų koridorių formavimas laikomas viena iš prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių – ten siekiama sodinti tankias alėjas, kurių šakos formuotų žalią skliautą.
Madridas klimato kaitos padariniams švelninti kuria „žaliąją sieną“
Savo ruožtu, Ispanijos – šalies, kuri yra viena iš labiausiai nuo klimato kaitos padarinių kenčiančių Europos valstybių – naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė Ana Somavilla „Delfi“ pažymi, kad siekdama kovoti su klimato kaita ir tarša, Ispanijos sostinė Maridas kuria „žaliąją sieną“. Pasak jos, tai yra 75 km ilgio miesto miškas, kuriame auga beveik pusė milijono naujų medžių.
Naujienų portalui „El Confidencial“ Madrido tarybos miesto plėtros specialistas Mariano Fuentes teigia, kad kuriant „žaliąją sieną“, norima pagerinti viso miesto oro kokybę, kovoti su mieste susidarančiomis šilumos salomis, absorbuoti miesto išmetamus teršalus ir sujungti visus Madride jau esančius miškus.
Projektu taip pat siekiama atkurti degradavusius žemės sklypus, esančius tarp kelių bei pastatų, ir per metus sugerti 175 000 tonų CO2.
Baskų krašto universiteto tyrėjas, energetikos inžinierius, besispecializuojantis energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo tyrimų srityje portalui „El Confidencial“ pabrėžia, kad Ispanijoje planuojant miestus atsižvelgiama į klimato kaitą, tačiau aiškiai skiriasi investicijos ir resursai, nes tokie miestai kaip Madridas, Barselona ir Baskų kraštas yra įsipareigoję vykdyti mokslinius tyrimus, tačiau yra bendruomenių, kurios neturi mokslinių tyrimų pajėgumų ar lėšų.
„Žmonių gyvenimo kokybė labai priklauso nuo miestų planavimo. Ir mes vėluojame kovoti su klimato kaitos padariniais, vėluojame jau seniai ir visada vėluosime“, – sako jis.