GAAB standartai – privalomi
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) prioritetus, yra numatyta paramos sąlygų sistema, pagal kurią ūkininkai ir kiti paramos gavėjai įpareigojami laikytis valdymo reikalavimų ir GAAB standartų.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas pabrėžė, kad GAAB reikalavimai yra privalomi ES valstybėms narėms ir ūkininkams, siekiantiems paramos. Už jų nesilaikymą yra taikomos sankcijos.
Šiemet ūkininkams yra gera žinia dėl GAAB 1 standarto, kuris skirtas daugiamečių pievų apsaugai, – rasti sprendimai, kad 2024 m. daugiamečių pievų atkurti nereikės. „Šiemet situacija dėl daugiamečių pievų atkūrimo yra stabili, bet negalime būti tokie tikri dėl ateities, nes matome pievų mažėjimo tendencijas“, – pastebėjo ŽŪM atstovas.
Daugiametes pievas privalu atkurti tuomet, kai jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu 2018 m. daugiamečių pievų plotu.
Lietuvai pavyko išsiderėti, kad dar metams būtų nukeltas GAAB 2 – šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimas. Jis bus taikomas 2025 m. „Ūkininkai turės papildomai laiko prisitaikyti ir rasti geriausius sprendimus, kaip apsaugoti turimus durpžemių ir šlapynių plotus. O ministerija kartu su institucijomis tęs durpžemių sluoksnio tikslinimo darbus“, – teigė T. Švilpauskas.
Įgyvendinant GAAB 2 yra draudžiama deginti ir arti durpžemius, taip pat ir sausinti šlapynių bei durpžemių plotus. Čia neleidžiama įrengti naujas drenažo sistemas, tačiau senų sistemų remontas ir rekonstravimas galimas, tik jei tai nepakenks durpžemių aplinkosauginei būklei.
GAAB 3 – draudimas deginti ražienas nėra naujas reikalavimas. Ūkininkai žino, kad tai – ne tik GAAB 3 reikalavimas, už ražienų deginimą yra numatyta ir administracinė atsakomybė.
Šiemet pokyčių atsiranda taikant GAAB 4 – paviršinių vandens telkinių apsaugą, kuri susideda iš dviejų pagrindinių reikalavimų. „Nuo šių metų bus taikomas ir antrasis reikalavimas – prie melioracijos griovių, nuo griovio šlaito viršaus, privalo būti paliekamos bent jau 3 m. pločio palaukės su žoline danga. Tikimės, kad šis reikalavimas ne tik pasitarnaus paviršinių vandenų apsaugai, bet ir prisidės prie GAAB 1 įgyvendinimo reikalavimo, kurio tikslas – turėti pakankamai daugiamečių pievų plotų. Žolines palaukes bus galima deklaruoti kaip kraštovaizdžio elementus“, – aiškino ŽŪM atstovas.
Išlieka ir pirmasis praėjusių metų reikalavimas, kad prie paviršinio vandens telkinių yra draudžiamas arimas, žemės ūkio tarša, o mažiausias apsauginių juostų plotis prie sureguliuotų ir nesureguliuotų vandens telkinių ar jų ruožų sudaro atitinkamai nuo 3 iki 5 m.
Minimaliai pakoreguota GAAB 5 – erozijai jautrių teritorijų (šlaitų) apsaugos data. Reikalavimas užtikrinti minimalią žolinių augalų augmeniją galioja nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. (buvo kovo 1 d.). Tai padaryta siekiant suvienodinti su GAAB 6, kuriuo įpareigojama laikytis dirvos apsaugos jautriausiu periodu, reikalavimo laikotarpiu. Šio standarto įgyvendinimo data taip pat pakoreguota – minimali dirvos danga turi būti užtikrinama nuo lapkričio 15 d. (buvo gruodžio 1 d.) iki kovo 15 d.
GAAB 6 standarte taip pat patikslinama, kad yra leidžiamas lengvas ražienų dirbimas – kultivavimas, skutimas taip, kad po dirbimo ražienos būtų matomos lauke. Svarbu, kad ražienų plotai nebūtų ariami.
Šiemet reikės įgyvendinti GAAB 7 standartą, skirtą augalų kaitai, kurio taikymui 2023 m. buvo padaryta išimtis. 2024 m. šis reikalavimas galios, tačiau bus taikomos patikslintos sąlygos – pareiškėjai privalo laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo bent 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote, t. y. tas pats pasėlis negali būti auginamas ilgiau nei vienerius metus tame pačiame lauko plote; plotai, kuriuose per pastaruosius dvejus metus pasėliai nebuvo pakeisti, trečiaisiais metais turi būti naudojami kitiems pasėliams auginti; nebelieka reikalavimo turėti ir 6 savaites išlaikyti tarpinius augalus.
2024-aisiais privalomas ir biologinę įvairovę bei kraštovaizdį saugantis GAAB 8, kurio nereikalauta įgyvendinti pernai, nes irgi taikyta išimtis. Šiemet Europos Komisija pakoregavo šį reikalavimą, kad pareiškėjams jį būtų lengviau įgyvendinti. Palengvinimas toks, kad pareiškėjas GAAB 8 reikalavimą galės atitikti, skirdamas 4 proc. savo deklaruojamos ariamos žemės kraštovaizdžio elementams, pūdymui, azotą kaupiantiems augalams arba tarpiniams pasėliams. Svarbu 4 proc. skirti vienam ar keliems šių elementų, nebelieka prievolės turėti kraštovaizdžio elementų.
Taip pat šiemet tarpinių pasėlių ploto perskaičiavimo koeficientas padidintas iki 1. „Tai reiškia, kad norint pasiekti 4 proc. sėjant tarpinius pasėlius, vietoj numatyto tarpinių pasėlių ploto perskaičiavimo koeficiento 0,3 bus taikomas 1. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas turi 100 ha ariamosios žemės, tai, taikant 0,3 koeficientą, jam būtų reikėję skirti apie 12–13 ha tarpiniams pasėliams, kad pasiektų 4 proc., o dabar užteks 4 ha“, – aiškino ŽŪM atstovas.
GAAB 9, skirto aplinkos atžvilgiu jautrių daugiamečių pievų apsaugai, reikalavimas išlieka nepasikeitęs. Ir toliau draudžiama į „Natura 2000“ teritorijas patenkančias pievas arti ar kitaip pakeisti jų paskirtį. Tai padarius taikomos sankcijos ir reikalaujama jas atkurti.
Kas keičiama ekologinėse sistemose?
SP taip pat yra numatyta pokyčių ir palengvinimų tiems pareiškėjams, kurie savanoriškai renkasi dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (ekologinėse sistemose).
Viena pagrindinių naujovių ta, kad yra keičiama populiariai kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikoma veiksmingumo ir efektyvumo metodika, kuri numato, kad pareiškėjas privalo dalyvauti bent vienoje gamybinėje veikloje ir bent vienoje negamybinėje veikloje. Pernai buvo reikalaujama pasirinkti 2 gamybines veiklas. Taip pat nustatyti atvejai, kai nėra prievolės papildomai skirti ne mažiau kaip 1 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto negamybinėms veikloms.
Atsirado ir pokyčių ir kompleksinės ekologinės sistemos veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – tais atvejais, kai pagal kiekvieną iš šių veiklų deklaruojamas didesnis kaip 300 ha plotas, už plotą iki 300 ha yra skiriama 100 proc. ekologinės sistemos išmokos, o už plotą, viršijantį 300 ha, mokama 85 proc. ekologinės sistemos išmokos.
Dar viena naujovė – siekiant išsaugoti daugiametes pievas ir turėti pakankamą jų plotą, SP suplanuota nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“.
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžia nukeliama dviem savaitėms vėliau – į gegužės 2 d., nes nėra gautas Europos Komisijos (EK) formalus SP keitimo patvirtinimas. Neformaliai tai yra suderinta su EK, o visi keitimai yra integruoti į patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles. Tad nuo balandžio 15 d. ūkininkai Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje galės elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas ir pradėti pildyti paraiškas, kurias patvirtinti bus galima iškart, kai tik bus gautas oficialus EK patvirtinimas.
