Tokiam tvariam ūkininkavimui numatytos finansinės paskatos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) ekologines sistemas. Papildomos išmokos skiriamos tiems, kurie savanoriškai įgyvendina klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas praktikas.
Nauda ūkiui, gamtai ir visuomenei
Intensyvi žemdirbystė neįsivaizduojama be mineralinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimo. Tačiau čia slypi pavojus dėl neigiamo poveikio aplinkai, dirvožemiui, vandenims ir kt.
Tam, kad būtų išlaikyta ekologinė pusiausvyra ir agrosistemos produktyvumas, skatinamos tausojančios ūkininkavimo praktikos, kurios padeda išsaugoti dirvožemio gyvybingumą, sveiką aplinką ir sudaro prielaidas užauginti sveiką produkciją.
Vis daugiau ūkininkų ima suprasti, kad tokia žemdirbystė užtikrina jų veiklos tęstinumą ir yra naudinga visuomenei.
Sūduvos krašte ūkininkaujantis Marijus Janušauskas sako, kad žemdirbiai turi prisitaikyti ir prie Europos žaliojo kurso, ir prie aplinkybių. „Kai mineralinės trąšos stipriai pabrango, buvome priversti mažinti jų kiekius“, – paprastą priežastį nurodė ūkininkas.
Toliau jis pasakojo, kaip ūkininkai ėmė taikyti natūralias priemones, kurios leidžia sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. „Pirmiausia tai yra teisinga sėjomaina. Mes buvome įpratę auginti kviečius, rapsus ir, galima sakyti, beveik nieko daugiau, toks monokultūrinis ūkininkavimas. O dabar jau sėjame žirnius, pupas ir kitas kultūras. Po jų auginimo reikia mažiau naudoti azoto trąšų, nes ankštiniai augalai sukaupia biologinio azoto“, – teigė M. Janušauskas.
Ūkininkai žino, kad geriausi azoto – vieno iš svarbiausių elementų, kurių reikia augalų vystymuisi ir augimui – kaupėjai ir dirvožemio turtintojai yra daugiamečiai ankštiniai augalai – liucernos, dobilai, lubinai ir kt. Tai vertinga žalioji trąša, kuri dirvą praturtina biologiniu azotu. Skirtingai nei mineralinis azotas, biologinis azotas augalus maitina visais jų vystymosi tarpsniais, be to, mineralinio azoto nemažai yra išsiplaunama.
M. Janušauskas pastebėjo, kad tiems, kurie dalyvauja SP kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Augalų kaita“, skiriamos papildomos išmokos. Parama skiriama už kasmet pagal šią veiklą deklaruotame plote taikomą ne mažiau kaip 4 augalų kaitą, iš kurių vienas – pupinių šeimos augalas. Tai yra paskatinimas už dirvožemio gyvybingumo išsaugojimą ir jo kokybės gerinimą. O sveikas dirvožemis – pagrindinis ūkininko turtas.
Tvarus ūkininkavimas teikia pasitenkinimą
Naujovėms imlus Sūduvos krašto ūkininkas, taikantis minimalaus žemės dirbimo technologijas, tiesioginę sėją, aiškino, kad mineralinių trąšų poreikį sumažina ne tik tinkama augalų kaita ūkyje, bet ir tarpinių pasėlių, įsėlio bei posėlio auginimas, remiamas pagal SP kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“.
Įsėlis, pavyzdžiui, dobilai, liucernos, miglės ir kt., yra įsėjamas į auginamą pagrindinę kultūrą, o posėlis sėjamas nuėmus pagrindinių žemės ūkio augalų derlių. Taip pat tarpiniai pasėliai, pakeičiantys pagrindinę kultūrą, gali būti išlaikomi per žiemą.
„Ir įsėlis, ir posėlis, ir tarpinių pasėlių per žiemą auginimas – geros natūralios priemonės, kurios mažina mineralinių trąšų poreikį, nes išlaikomos natūraliai sukauptos maisto medžiagos, vadinasi, yra naudingos ūkiui“, – tvirtino ūkininkas.
Pastebima, kad taikant tokias priemonės, yra pagerinama dirvožemio biologinė įvairovė ir didinamas humuso kiekis.
M. Janušauskas mano, kad žemdirbystės būdus reikia derinti su aplinka, gamtos apsauga ir visuomenės poreikiais, tada ūkininkavimas teikia pasitenkinimą.
Veikla „Augalų kaita“ – dar populiaresnė
Šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas rodo, kad tarp ūkininkų yra populiarios tvarios veiklos.
Šiemet dalyvauti SP kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Augalų kaita“ panoro dar daugiau žemdirbių. Palyginti su pernai, šiais metais pagal šią veiklą deklaruotas 25 proc. didesnis plotas: 2024 m. – 732,3 tūkst. ha, o 2023 m. – 584,7 tūkst. ha.
Reikšminga tai, kad nuo 2024 m. šiai veiklai didėja finansavimas – vidutiniškai nuo 15,7 iki 31,4 mln. Eur per metus. Pernai išmokos už veiklą „Augalų kaita“ siekė 41,97 Eur už ha.
Šiemet pasikeitė išmokos už tarpinius pasėlius, mokamos pagal SP kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“: atsirado du išmokos dydžiai – už tarpinius pasėlius per žiemą – 139 Eur/ha, už įsėlį ar posėlį – 50 Eur/ha.
Paminėtina, kad 2024-aisiais pagal veiklą „Tarpiniai pasėliai“ deklaruoto ploto rezultatai nežymiai skyrėsi nuo 2023 m. buvo deklaruota 341,4 tūkst. ha, o 2023 m. – 343,9 tūkst. ha.