„Pirmieji vadinamo Žaliojo kurso metai parodė, kad yra tobulintinų dalykų, Patys Europos politikai suprato, kad kai kuriais atvejais ieškoti negamybinių dalykų neišnaudojus sprendimų per tvarią gamybą buvo netinkami“, – sako Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras per konferenciją.
Apie daugiametes pievas, Strateginio plano pokyčius plačiau videoreportaže.
Kalbėdamas apie savo vadovavimo laikotarpį, politikas sakė, kad pagrindinė pamoka, kurią išsineš po šios kadencijos yra ta, kad žemės ūkis gali užauginti biologinę įvairovę. Pavyzdžiui, Valentino Genio ūkyje stebuklas, kiek galima atrasti įvairių naujų dalykų, apie kuriuos nežino net tradicinis agronomijos mokslas. Perversmą daro praktikai. Inovacijos turi kuo greičiau nugulti ir politinėse tezėse.
Kalbėdamas apie supratimą tarp politikų, ūkininkų ir visuomenės, ministras pabrėžė, kad to reikėtų daugiau, nes dabar susipriešinimo dar gana daug.
„109 milijonus eurų skyrėme skatinti gyvulininkystei. Kol kas to nematome rinkoje, tačiau aišku, kad po kelių metų tai pasijaus rinkoje. Bendrovės stato didžiules fermas. Klausimas kaip ES vadinamoji nitratų direktyva privers judėti kapitalą, nes airiai, (dėl didelės gyvulininkystės koncentracijos red. past.) jau turi problemų, olandai taip pat mėgina ieškoti išeities. Klausimas ar jų kapitalas nepajudės į šalis, kur yra potencialo atitikti šios direktyvos reikalavimus“, – sako K. Navickas ir pripažįsta, kad kol kas mūsų problema kooperacija. Tai didžiulis iššūkis, nes kitose šalyse, kur pieno sektorių galima pavadinti sėkmės istorija, kooperuotas.
Sėkmės istorija yra ir ekonominis Lietuvos šuolis, per šį laikotarpį į Lietuvos žemės ūkį įlieta 18 mlrd. Eur. Žemės ūkis ir kaimai pasikeitė: palyginti su 2004 metais, 2,8 karto išaugo žemės, miškų ūkio sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė, beveik 10 kartų išaugo eksportas, kaimuose veikia daugiau kaip 1300 kaimo bendruomenių, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai.
Tačiau ekonominė gerovė turi savo kainą. Nors per narystės ES laikotarpį darbo našumas išaugo 3,8 karto, užimtumas kaime sumažėjo net 67 proc. Tokį pokytį patiria visos ES šalys, o kad jis būtų kuo mažesnis, numatyti rėmimo instrumentai, investicijos į kaimą.
„Visi yra svarbūs. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane sudarėme galimybes save rasti visiems: padidinome paramą jauniems ūkininkams. Sukūrėme geresnes sąlygas smulkiems ir vidutiniams ūkiams – mokame didesnes išmokas už pirmuosius 50 ha, mažesniems ūkiams sukūrėme atskiras priemones investicijoms, kad konkuruotų su tos pačios „svorio kategorijos“ ūkiais. Skatiname ūkininkus kooperuotis, plėtoti trumpas tiekimo grandines. Bendruomenių iniciatyvoms, verslams, kaimo spartuoliams – LEADER ir „Sumanių kaimų“ parama. Remiame ūkių modernizavimą, kartu tikimės augimo / pokyčio vertės grandinėje – žaliavos perdirbimo, tvarių investicijų projektų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ne mažiau svarbus ir saugumas, juk, pasak žemės ūkio ministro, vienareikšmiškai atsakyti, kas būtų, jei nebūtume ES nariai, negalima.
„Šiandien sunku įsivaizduoti, kas būtų, jei nebūtume ES. Lietuva patyrė keletą stebuklų, pirmiausia, aišku, nepriklausomybė, narystė ES neišvengiamai yra antrasis stebuklas, bet kas man visoje šioje sėkmės istorijoje svarbu – tuos stebuklus daro žmonės“, – kalbėjo ministras.
Pasak K. Navicko, ekonominis ūkininkų raštingumas, žinios, inovacijos yra neišvengiami – kuo anksčiau tai išnaudosime, tuo geriau būsime pasiruošę iššūkiams ir efektyvesni. Jis taip pat pabrėžė, kad šalims narėms svarbu liautis konkuruoti tarpusavyje ir išmokti kooperuotis. Liko padaryti svarbų darbą – reguliacinėmis priemonėmis užtikrinti didesnį teisingumą ūkininkams visoje maisto tiekimo grandinėje.
Vyriausiasis derybininkas derybose dėl Lietuvos narystės ES Petras Auštrevičius savo kalboje prisiminė, kad stojimo į ES procesas buvo ilgas, sudėtingas, o derybas itin komplikavo referencinis laikotarpis – 1995-1998 metai – vienas nepalankiausių Lietuvai, ypač žemės ūkiui, metas.
„Todėl reikėjo imtis papildomų veiksmų, nenuleidome rankų, dirbdami su ŽŪM, tą darbą prisimenu tik iš gerosios pusės... Radome kalbą ir su ūkininkais, ir su kitais“, – sakė europarlamentaras. Jis pabrėžė, kad per dvidešimt metų net dešimt kartų išaugęs žemės ūkio ir maisto produktų eksportas skatina nesustoti, išnaudoti žmogišką potencialą ir technologijas, kad rodikliai būtų dar geresni.
Lietuvos žemės ūkis – sėkmės istorijos
Milžinišku eksporto apimčių augimu pasidžiaugė ir ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir Vilniaus universiteto dėstytojas Marius Dubnikovas. Kalbėdamas apie permainas žemės ūkyje įstojus į ES, jis pabrėžė, kad žemės ūkio sektorius yra labai sudėtingas.
„Ši šaka patyrė milžinišką transformaciją, turbūt retas sektorius gali pasigirti dešimt kartų pagerinęs rodiklius. Per dvidešimt metų labai keitėsi žemės ūkio aplinka. Žemės ūkis išskirtinis tuo, kad veikia vietos rinkoje, bet yra pasaulinis žaidėjas“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, technologijos yra raktas, kurį turime naudoti, nes reikės pakeisti žmones, kurių neturime. Kalbėdamas apie žemės ūkio ateitį jis pabrėžė neišvengiamą našumo didinimą, mat augant žmonių populiacijai maisto poreikis tik didės. Tad žemės ūkis turės prisitaikyti prie šio poreikio didindamas našumą ir naudodamas technologijas.
Sparčiai kito ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, nors ūkių skaičius per 20 metų sumažėjo, vienam ūkininkui tenkantys dirbami plotai padidėjo. Nuo 2003 iki 2020 metų ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo 51,5 proc., iki 132 tūkst. Vidutinis jų plotas išaugo 141,1 proc., iki 22,1 hektaro. Nepaisant neišvengiamo ūkių stambėjimo, savo nišą, pasak ekonomisto, galės rasti ir smulkieji ūkininkai.
Informacija ir savo įžvalgomis apie Lietuvos žemės ūkį tarptautinėse rinkose su konferencijos dalyviais dalijosi Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas. Pasak jo, žemės ūkio sektoriui pavyko augti kartu su kitais sektoriais, o augalininkystės sektoriaus virsmas buvo labai didelis – pajamos augo tris kartus, tai, anot K. Šimo, sėkmės istorija, kurią lėmė tikslingai investuotos lėšos.
Kalbėdamas apie sėkmingą grūdų eksportą jis pabrėžė, kad rinkos nėra pastovios, persiorientuojama į Vakarus, o naujų rinkų atvėrimas nebuvo ir nėra lengvas procesas. Jis pasidžiaugė, kad lietuvių užauginami grūdai yra konkurencingi ir Lietuva gali pasidžiaugti šiuo pranašumu. Lietuva, anot K. Šimo, yra viena daugiausiai kviečių per žmogų eksportuojanti šalis, taip pat ir perdirbanti.
„Mes ,lietuviai, esame labai laimingi žmonės. Esame labai maža tauta, šalis, bet turime daug dirbamos žemės, tad turime tikrai didelį potencialą ir kur judėti“, – sakė K. Šimas.
Maisto reikia vis daugiau – kaip to pasiekti be kainos gamtai?
Kęstutis Juščius, įmonių grupės „AUGA group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas papasakojo apie veiksmus, kurių reikia imtis, siekiant sukurti tvaraus maisto ateitį, ko trūksta, kad maisto gaminimas be kainos gamtai taptų realybe. Tokia gamyba itin svarbi, nes klimato kaitos keliami iššūkiai didėja.
„2050-aisiais pasaulyje reikės 50 proc. daugiau maisto nei jo reikia dabar. Mes turėsime pagaminti maisto daugiau ir rasti būdų, kaip jo pagaminti tvariau“, – teigė K. Juščius, pristatęs tris svarbiausias, itin pažangias emisijų technologijas, kurias šiandien naudoja jo įkurta įmonių grupė. Lietuvos ūkininkai, pasak jo, imlūs naujovėms, tai padeda imtis lyderystės kurti inovacijas, išeinančias į pasaulį.
Tačiau jis pastebėjo, kad Lietuvoje dar trūksta kooperacijos ir pasitikėjimo, negana sukurti technologijų, reikia jas maksimaliai išnaudoti, diegti kooperaciją.
„Lietuvoje dar turime individualizmą, prisimenant kolūkius, tačiau šie procesai neišvengiami, kad technologijos ateitų iki kiekvieno ūkininko kiemo, turi ateiti bendradarbiavimas. Lietuva ne tik gali, bet ir turi būti pasaulio lyderė gaminant produktus tvariai, labiausiai išsivysčiusių vartotojų akyse“, – kalbėjo K. Juščius.
Taigi vienas svarbiausių Žaliojo kurso tikslų išlieka aktualus – galima daug ko pasiekti per gamybą tausojant aplinką.
„Galime pasidžiaugti, kad mūsų ūkininkai tai supranta ir didžioji dauguma taiko tvaraus ūkininkavimo būdus, tikrai galime tuo didžiuotis, gal per mažai tai vertiname ir į tai atsižvelgiame“, – sakė ministras K. Navickas.
Apie tai, kaip socialinės inovacijos keičia Lietuvos kaimo gyvenimą kalbėjo Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus pavaduotoja, mokslininkė Rasa Melnikienė, o Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė pristatė ne vieną veiklių bendruomenių, įkvepiančių Lietuvos kaimą gyvuoti ir kurti, pavyzdį.
Apie poreikį ieškoti vietos lyderių ir suteikti galimybių įgauti patirties konferencijoje kalbėjo Rasa Valaitytė, VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ mokomųjų mokinių bendrovių programos „Accelerator_x“ vadovė,
Konferencijos metu taip pat vyko diskusijos apie žemės ūkio transformaciją ir Lietuvos kaimą, jose dalyvavo ir buvęs žemės ūkio ministras ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, „Kauno grūdai“ vadovas Andrius Pranckevičius, ūkininkas Šarūnas Šiušė, Žemės ūkio ministerijos atstovai. Taip pat pagerbti tie, kurie savo sprendimais ir darbais paskatino, sukūrė proveržį ir svariai prisidėjo prie sektoriaus modernizavimo.
