Skubėjo į gimtinę
Mergina 2016 metų gruodį vėlai naktį leidosi į kelionę iš sostinės į Aukštaitiją, o keliaudama namo ji žinojo, kad anksti ryte teks vykti į darbą. Tad nusprendė šiek tiek paskubėti ir taip tikėjosi sutaupyti laiko miegui.
„Norėjau greičiau parvažiuoti namo, tad šiek tiek „paspaudžiau“, o kelio danga buvo slidi – automobilio galą pradėjo mesti į šoną. Pamenu, kad dar bandžiau automobilį ištiesinti, tačiau jis metėsi į kitą šoną. Pamenu ir kelis paskutinius dalykus. Vienas jų – kelio stulpelis, kurį mačiau pro keleivio langą. Tada supratau, kad šonu skrendu į jį“, – prisimena mergina.
Ji pasakoja, kad transporto priemonė ėmė staigiai verstis. Tąkart ji galvojo apie tai, kada automobilis sustos vietoje, o laikas tiesiog sustingo.
„Vertimosi metu bandžiau keletą kartų atsistoti. Vis atrodydavo, kad automobilis vėl pradeda verstis, kai tik bandau atsikelti. Paskutinis dalykas, kurį prisimenu – atsimerkiau automobilyje, tačiau jis gulėjo ratais aukštyn, o aš buvau prilipusi prie stogo“, – pasakoja pašnekovė.
Kelionė baigėsi traumomis
Avarija nebuvo tokia sėkminga, kurios tąkart tikėjosi mergina. Jai lūžo du stuburo slanksteliai ir buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas.
„Ligoninėje gulėjau savaitę, o pasekmes jaučiau gerokai ilgiau. Kadangi buvau studentė, pirmus kelis mėnesius buvo sunku mokytis, koncentruoti dėmesį. Nugaros skausmą jaučiu iki šiol“, – atvirauja Eglė.
Nors automobilis buvo sugadintas taip, jog jo sutaisyti nebuvo įmanoma, mergina sako, kad finansiniai nuostoliai nebuvo pats baisiausias dalykas.
„Baisiausia buvo psichologinė ir sveikatos būklė. Sudaužiau savo pirmąjį automobilį ir jaučiausi taip, lyg per savo neatsakingumą nuvyliau visą savo šeimą“, – sako ji.
Išmoko keletą pamokų
Mergina pasakoja, kad ji dabar svarsto, jog baisūs dalykai ir įvairios keliuose nuolat vykstančios avarijos, gyvenant užsidarius savų reikalų burbule, atrodo itin toli ir nėra apie mus. Tačiau ji nori atkreipti vairuotojų dėmesį ir sako, kad nė vienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo tokių tragedijų.
„Dabar kiekvieną žiemą, iškritus pirmajam sniegui ar nukritus lauko temperatūrai iki minusinės, – pristabdau. Pasirenku tokį greitį, kad būtų saugu. Avarijos prisiminimai mane persekioja nuolat, tad dabar man svarbiausia saugumas“, – pasakoja ji.
Ji taip pat pabrėžia, kad į vairavimą ir saugų eismą pradėjo žiūrėti kur kas atsakingiau, o ypač tada, kai kartu keliauja ir kiti asmenys.
Dar lapkričio 15-ąją minėjome Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti. O Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dažniausia priežastis, dėl ko įvyksta eismo įvykiai, – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2019 metais Lietuvos keliuose žuvo 186 žmonės. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2020-11-10 patikslintais duomenimis, šiais metais per dešimt mėnesių Lietuvoje įvyko 2 572 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti net 2 975 žmonės, o žuvo 135.
Specialistai nuolat pabrėžia, kad saugus greitis dar nėra tas, kurį leidžia kelio ženklai. Tad prieš rinkdamiesi greitį keliuose, vairuotojai privalo įvertinti ne tik kelio ženkluose nurodytą leistiną greitį, bet ir eismo sąlygas ir pasirinkti saugų greitį, kuris visada mažesnis už leistiną.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.