Specialiosios paskirties automobiliai Lietuvoje turi mėlynus ir raudonus (kartais tik mėlynus švyturėlius) bei specialiuosius garso signalus. Dažniausiai keliuose galime sutikti policijos, greitosios, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobilius. Tačiau K. Povilaitis pastebi: į šią transporto priemonių kategoriją taip pat patenka karo policijos, muitinės ar laisvės atėmimo vietos automobiliai, dujų įmonių avarinės tarnybos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Vidaus reikalų statutinių įstaigų, prokuratūrų, Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos automobiliai.
Visais atvejais, kuomet šios transporto priemonės važiuoja su įjungtais garso ir šviesos signalais, vairuotojams tenka atsakomybė bei pareiga juos praleisti.
„Anksčiau vairuotojai privalėjo sustoti ir praleisti su švyturėliais ir/arba garso signalu važiuojančias transporto priemones, tačiau KET nebeliko žodžio „arba“. Vadinasi dabar būtina sąlyga yra ir švyturėliai, ir garsinis signalas. Jei minėtos transporto priemonės nenaudoja bent vienos iš šių priemonių, pirmumo teisės prieš kitus automobilius jos neįgauna“, – aiškina K. Povilaitis.
Kaip teisingai praleisti specialųjį transportą?
Vairuotojų, kurie nežino, kaip taisyklingai praleisti specialiąsias transporto priemones, netrūksta. K. Povilaitis akcentuoja svarbią taisyklę: dvipusio eismo keliuose, kuriuose yra ne daugiau nei 4 eismo juostos, privaloma sustoti ir ta pačia kryptimi važiuojantiems automobiliams, ir priešpriešais važiuojantiems vairuotojams.
„Dažnai vairuotojai to nežino ir galvoja, kad pareigą sustoti turi tik ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės. Tiesa ta, kad ši taisyklė galioja ir priešinga kryptimi važiuojantiems vairuotojams. Praleidžiant specialios paskirties transporto priemones, sustoti reikėtų kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o, jei įmanoma – ir kelkraštyje“, – teigia pašnekovas.
Kiek kitokia taisyklė galioja važiuojant keliu su skiriamąja juosta. Tuomet sustoti privalu tik ta pačia kryptimi važiuojantiems vairuotojams, tačiau važiuojantiems priešinga kryptimi išlieka sąlyga duoti kelią.
„Tai reiškia, kad jei dėl kažkokių priežasčių automobilis su įjungtais garso ir šviesos signalais turėtų kirsti skiriamąją juostą ir tokiu būdu išvažiuoti į priešingą eismo juostą, ta kryptimi važiuojantys automobiliai privalėtų sustoti ir praleisti tokią transporto priemonę“, – primena vairavimo instruktorius.
Jei dvipusio eismo kelias turi daugiau nei 4 eismo juostas, sustoti neprivalo nei ta pačia, nei priešinga krypti važiuojantys automobiliai. „Vienintelė sąlyga – duoti kelią traukiantis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, – sako K. Povilaitis.
Išimtis iš taisyklės
Nors KET aiškiai nurodo, kad praleidžiant specialias transporto priemones, būtina judėti link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, K. Povilaitis pastebi, kad kartais pasitaiko ir išskirtinių situacijų, kuomet tenka intuityviai rinktis kitokius sprendimus.
„Pasitaiko atvejų, kai siaurame 2 tos pačios krypties eismo juostų kelyje automobiliai, traukdamiesi į dešinę, tik apsunkintų pravažiavimą. Todėl kartais antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui yra logiškiau trauktis į kairę pusę, – aiškina vairavimo instruktorius ir pastebi, kad tokia praktika jau kurį laiką yra naudojama kai kuriose užsienio šalyse. – Tai vadinama „eglutės principu“. Antroje juostoje važiuojantis automobilis traukiasi į kairę, pirmoje – į dešinę. Tokiu būdu tarp dviejų eismo juostų yra sukuriamas tarpas, kuriuo specialusis transportas gali pravažiuoti.“
Tačiau pašnekovas perspėja: vairuotojai visais atvejais turėtų vadovautis numatytomis kelių eismo taisyklėmis, stebėti kitų transporto priemonių judėjimo trajektoriją ir būtinai klausyti įspėjamųjų signalų, siunčiamų iš specialiosios transporto priemonės. Esant reikalui važiuojantieji šioje priemonėje per garsiakalbį vairuotojams primins, į kurią pusę jiems reikėtų pasitraukti.
Iššūkiai, su kuriais susiduria specialiųjų transporto priemonių vairuotojai
Kaip pasakoja K. Povilaitis, bendraujant su specialiųjų transporto priemonių vairuotojais pastarieji kaip didžiausią iššūkį ir problemą išskiria per vėlai sureaguojančius vairuotojus.
„Dažniausios to priežastys – garsiai klausoma muzika, kuri tiesiog užgožia siunčiamus garsinius signalus, taip pat nepakankamas aplinkos per veidrodėlius stebėjimas. Visa tai neleidžia tiksliai įvertinti situacijos ir laiku sureaguoti“, – sako vairavimo instruktorius.
Per vėlai pastebėję skubančias transporto priemones, vairuotojai ne tik apsunkina jų pravažiavimą, bet ir gali sukelti rimtą pavojų kitiems eismo dalyviams.
„Pavyzdžiui, policijos, greitosios, ar priešgaisrinio automobilio vairuotojas mato, kad atsirado tarpas, pro kurį jis gali pravažiuoti, tačiau netikėtai per vėlai jį pastebėjęs vairuotojas metasi į tą tarpą, užblokuoja kelią ir tokiu būdu sukelia avarinę situaciją ar net eismo įvykį, – teigia K. Povilaitis. – Ne dažnai, tačiau vis dar tenka pamatyti ir tokių situacijų, kuomet vairuotojai piktybiškai nepraleidžia specialiųjų transporto priemonių. Vairuotojai turėtų suprasti, kad kiekviena minutė ar net sekundė minėtam automobiliui yra aukso vertės, nes nuo jo priklauso žmonių gyvybės. Tad vairuotojams, kurie nepraleidžia šių transporto priemonių, patarčiau gerai pagalvoti, o kas būtų, jei būtent jūs, jūsų šeimos nariai ar draugai būtų tame greitosios automobilyje ar lauktų atskubančios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos?“ – retoriškai klausia K. Povilaitis.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.