Aukštesniems pastatams gamtos jėgos pavojingesnės
Sausio viduryje pakilus stipriam vėjui, žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų apie gyventojams dėl to kilusius rūpesčius. Galingo vėjo gūsiai tąkart ne tik vartė medžius, bet ir plėšė nuo namų stogus – tokias situacijas ugniagesiams gelbėtojams vos per tris dienas teko vykti spręsti daugiau nei 300 kartų. Tad jei jau šiomis dienomis vėjas gali palikti be stogo, kas laukia ateityje, kurioje gamtos stichijos bus dažnesnės ir intensyvesnės?
Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris, statybos projektavimo normatyvai Lietuvoje užtikrina, jog konstrukcijos atlaikytų galimus klimato ekstremumus, o tam pasitelkiami specialūs skaičiavimai.
„Pagal tam tikrą metodiką iš 50 metų išrenkami ekstremalūs poveikiai, ir pagal juos viskas vertinama. Pavyzdžiui, vėjo greičio vertinimai pajūrio zonoje yra vieni, Vilniuje – visai kiti. Atvejai, kai stiprus vėjas nuplėšia stogus, dažniausiai kyla dėl broko, o ne dėl to, kad pastatas nepritaikytas tokiai jėgai atlaikyti“, – sako A. Šneideris.
Pastatų atsparumas vėjams vertinamas atsižvelgiant į projektinės vėjo apkrovos reikšmę. Pajūryje ir gretimose savivaldybėse ji siekia 32 m/s, Plungės ir Mažeikių rajonų savivaldybėse – 28 m/s, o likusioje Lietuvos teritorijos dalyje – 24 m/s. Tokios vėjo greičio reikšmės nustatytos vertinant vėjo poveikį pastato konstrukcijai – tiek išorinei, tiek vidinei.
Tačiau pastatai pritaikyti atlaikyti ir charakteristinę vėjo apkrovą, kuri skaičiuojama perkrovos koeficientą padidinus dar 30 proc. A. Šneiderio vertinimu, statybos normatyvuose atsižvelgiama į labai stiprų vėją, todėl jo gūsiai turėtų būti išties nepaprastai dideli, kad pastatams pridarytų didelės žalos.
Anot jo, statybos normatyvuose numatomas ne tik pastatų atsparumas stipriems vėjams, bet ir galimiems žemės virpesiams, drebėjimams. „Tos normos, kurios naudojamos pastatams, nurodo, kad praktiškai turėtų būti atlaikomi vos ne 6 balų žemės drebėjimai – tai yra įvertinta“, – pažymi jis.
Kalbant apie vėjo apkrovą, A. Šneideris atkreipia dėmesį į tai, jog ji daugiau rizikų kelia aukštuminiams pastatams. Tuo metu žemesniems ir dideliems pastatams, pavyzdžiui, prekybos centrams, daugiau iššūkių kelia didelis stogo dangą užklojančio sniego krūvis.
Tačiau klimato kaitos kontekste staigus gausesnis sniegas nėra vienintelis krūvis, galintis sugadinti stogą. „Dabar visur pradeda statyti saulės elementus, bando elektrines padaryti, o iš to irgi atsiranda tam tikrų niuansų. Tos elektrinės ne tik apkrauna stogą, bet, pakilus geram vėjui, jis gali lengviau jį nuplėšti, pakelti“, – pastebi A. Šneideris.
Vis dėlto, docento vertinimu, klimato kaitos rizika vienaaukštės ar dviaukštės statybos namams praktiškai yra minimali, ir blogiausia, kas galėtų nutikti – nuo didelės sniego ar vėjo apkrovos gali nukentėti stogas. O pastatui pavojingi grunto išplovimai ar nuošliaužos daugelyje vietovių negresia, išskyrus pastatus, statomus ant upių šlaitų.
„Gamtos jėgos pavojingesnės aukštuminei statybai, kuri apima 16 ir daugiau aukštų. Jei pavaikščiotumėte po tokius pastatus, kurie yra 16 aukštų, tai maždaug 10–11 aukšte sienos yra gan stipriai papleišėjusios – tai rastumėte daugybėje pastatų, kadangi vėjas savo daro. Tokių pastatų plokštumos labai didelės, todėl jie stipriai veikiami vėjo ir yra supami, tik mes to nejaučiam. Didesnė apkrova juos dar labiau išjudintų“, – sako jis.
Pastato jautrumas vėjui priklauso ir nuo statinio medžiagiškumo. A. Šneideris lygina mūrinius ir monolitinius daugiaaukščius – anot jo, mūras yra mažiau standus, gali greičiau pleišėti, o monolitiniai pastatai vėjams jautrūs mažiau.
Lietūs intensyvėja, tačiau namų užpilti neturėtų
Kaip prognozuoja klimatologai, Lietuvoje vis dažniau sutiksime permainingus orus, kuomet sausringas dienas dažnai keis trumpesni, tačiau intensyvesni lietūs. Docento teigimu, tokiems pokyčiams jautriausi bus pastatų pamatai.
„Daug vandens, mažai vandens – nuo to labai svyruoja gruntiniai vandenys. Jų svyravimas pirmiausia veikia pastatų pamatus, nes išplaunamas gruntas ir galimi pamatų nuosėdžiai, pastatų vaikščiojimas“, – teigia A. Šneideris.
Nors ir nedažnai, tačiau Lietuvoje pasitaiko potvynių. Atsižvelgiant į klimato kaitos prognozes, galima įtarti, kad jų sutiksime ir ateityje. Nors pakankamai didelė dalis kraštiečių nesunkiai atsimintų tokį atvejį, kai patvinęs vanduo ėmė semti rūsius, A. Šneideris nemano, kad vandens patvinimai pastatuose gyventojams kels problemų, mat su tuo turi susitvarkyti drenažo sistemos.
„Visi pastatai pas mus gana aukštai jūros lygyje, tai nebent daubose pastatyti butai, kai ten vienu metu sutekėtų didelis kiekis vandens, nukentėtų. Tačiau aš netikiu, kad kur nors pirmas aukštas galėtų būti užpiltas – tai jau milžiniškas kiekis vandens turėtų būti, o pas mus drenažo sistemos veikia. Pažiūrėkite, Vilniuje buvo užpilta tik tam tikrose vietose, kur buvo seni tinklai, tačiau, atlikus pakeitimus, vanduo sėkmingai nuteka ir baigėsi tie užsikimšimai“, – pastebi A. Šneideris.
Docento manymu, mūsų šalyje įprasta statyti ilgaamžius pastatus – dar neretai juokaujama, kad namus Lietuvoje žmonės stato ne sau, o kad ir anūkams tarnautų. Kiek kitokį vaizdą išvysime šalyse, kuriose, pavyzdžiui, dažnesni tornadai ir stiprūs vėjai – jų gyventojai mėgsta greitą karkasinių namų statybą, o nelaimės atveju namus tiesiog pasistato iš naujo.
„Daug kur pasaulyje namai statomi taip, kad tarnautų 25 metus, vertinant tai, kad žmonės kelsis. Niekas tokiam ilgam laikotarpiui nesikuria. Ypač ten, kur siautėja stipresni vėjai, akivaizdu, kad sunkesnių konstrukcijų pastato nuostoliai bus didesni, negu lengvų konstrukcijų, o ir pavojus didesnis“, – sako jis.
Gamtos stichijų nuostoliai pastaraisiais metais – išskirtiniai
Klimato kaitos padariniai atsispindi ir nuostoliuose, kuriuos dėl gamtos jėgų patiria gyventojai. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, paskutiniai metai yra visiškai išskirtiniai, nes tiek daug gamtos stichijų sukeltų žalų Lietuvoje dar nėra buvę.
„Praėjusiais metais dėl stichinių nelaimių sukeltų nuostolių būstui buvo išmokėta beveik 4 milijonai eurų. 2020 metais suma siekė 3,4 milijonus eurų“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas.
Anot eksperto, praėję metai prasidėjo gausiu sniegu ir dėl jo kilusiomis žalomis, pavyzdžiui, nelaimės dėl sniego slėgio, kai dėl jo svorio lūžo pastatų konstrukcijos. Vasarą buvo galingų audrų, liūčių, daug elektros įtampos svyravimų. Rudenį sulaukėme stiprių vėjų, dėl kurių buvo plėšomi stogai, griuvo priestatai.
„Taip pat matome, jog 2022 metai prasidėjo tikrai ne be nuostolių – stichinės nelaimės vėl smogė ir parodė savo jėgą. Ši žiema išskirtinė tuo, jog tokios audros, kokių sulaukėme, nėra būdingos žiemai, o labiau tuo metu, kai keičiasi sezonai. Pastebint visas tokias detales bei augančius skaičius, galima daryti išvadą, kad ateityje stichinių nelaimių atvejų kreivė tik augs, o tuo pačiu didės ir nukentėjusių klientų bei sumų skaičiai“, – teigia Artūras Juodeikis.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad didžiausia grėsmė būna tuomet, kai pasitaiko dažni atšilimai ir lijundros, kaip ir šią žiemą.
Fiksuoja daugiau ir didesnių žalų
Galima pastebėti, kad stichinės nelaimės lietuviams atneša vis daugiau nuostolių, o dėl kylančių kainų, pavyzdžiui, statybinių medžiagų rinkoje, tokios žalos tampa vis brangesnės.
„Kalbant apie vidutinę gamtos sukeltų žalų išmoką, skaičiai iš tiesų auga – 2020 metais, siekiant atlyginti stichinių nelaimių padarytus nuostolius būstui, vidutinė išmokos kaina buvo 437 eurų, o 2021 metais vidutinės išmokos suma jau viršijo 580 eurų.
A. Juodeikio teigimu, nuo didesnių nuostolių gyventojai gali apsisaugoti tinkamai prižiūrėdami savo turtą ir pasiruošdami, atsižvelgiant į numatomus orus.
„Svarbu prisiminti saugoti savo turtą – artėjant vėjuotoms dienoms reikėtų peržiūrėti kiemuose paliktus daiktus, esant žiemos šalčiams ir gausiam vėjui įsitikinti, kad nėra įtrūkimų stoguose, sienose“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ ekspertas Artūras Juodeikis.