Klaipėdoje Giraitės gatvės gyventojai pastebėjo, kad per terasos duris į namus pateko vagys: išnešė auksinius papuošalus, du kompiuterius, keturis laikrodžius ir dokumentus. Nuostoliai – 11,5 tūkst. eurų.
Šiauliuose po vidurnakčio į senyvos moters butą per neužvertą balkono langą pateko du vyrai, kurie sumušė buto savininkę ir pavogė 200 eurų.
Jonavoje be jokių įsilaužimo žymių iš bute esančio seifo dingo 20,3 tūkst. eurų, vyriškas laikrodis ir odinė apyrankė.
Į negyvenamą sodybą Kalvarijos savivaldybėje atvykusi šeimininkė net nepastebėjo, kad čia apsilankė vagišiai, nesimatė jokių įsilaužimo žymių, tačiau moteris pasigedo ūkinių pastatų raktų, auksinių auskarų ir sodyboje laikyto alkoholio. Iš viso patirtas 390 eurų nuostolis.
Tai tik keletas pavyzdžių, kaip ilgapirščiai sugeba patekti ar apšvarinti sodybas, butus ar namus savininkams visiškai nepastebint.
Įspėja sodų savininkus
Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis pasakoja, kad lengvų grobių vagišiams iš namų pasitaiko dažnai ir dėl pačių gyventojų aplaidumo, o šiuo metu kaip tik prasideda naujas sezonas ilgapirščiams, kurio metu ieškoma aukų lietuvių taip pamėgtuose soduose.
„Vienas iš objektų tokiems vagims yra sodai. Dabar jau prasidėjo sodininkų sezonas. Sodininkas dirba savo sode ar darže, palieka namelį atvirą – telefoną, piniginę, gal planšetę. Vagys vaikšto po sodus ir ieško tokių atrakintų namelių. Į juos lengvai patenka, pagriebia rankinę ar ką pamato po ranka ir pasprunka“, – kalbėjo pašnekovas.
Policijos atstovas pastebėjo, kad tokie nusikaltimai – sezoniniai, kurie būtent prasideda pavasarį, kai gyventojai suskuba į savo daržus ir sodus. Norėdami išvengti tokių vagysčių sodų savininkai turėtų nepamiršti rakinti patalpų su vertingais daiktais, net jei jas palieka trumpam.
„Šie vagys vaikšto labai drąsiai: apsimeta, kad kažko ieško, ateina pasiklausti. Jie nėra agresyvūs, jiems svarbu, kad jų geriau niekas nepamatytų ir tyliai galėtų apvogti neužrakintus namelius“, – pastebėjo S. Šemis.
Apibūdindamas tokius nusikaltimus darančius nusikaltėlius policijos pareigūnas įvardijo, kad jie priklauso paprasčiausių vagių klasei, kurie dažniausiai yra asocialūs ir turi priklausomybių, dažniausiai narkotikams. Šie vagys nenaudoja specialių įrankių ar jiems nereikia būti kvalifikuotais, kad įvykdytų vagystę. Jiems dažniausiai nesvarbu ką vogti, jiems svarbu gavus vertingą daiktą ar pinigų patenkinti savo priklausomybę.
Kas rytą kaip į darbą
Kita kategorija, į kurią nusitaiko vagys lengvo grobio, – didžiųjų miestų gyventojų būstas daugiabučiuose.
„Labai paplitęs būdas, kai vagys patenka į daugiabučio namo laiptinę ir tikrina butų duris. Tai dažniausiai daroma dienos metu. Jei durys atsidaro, tai jie pasiima viską, ką randa vertingo prieškambaryje“, – pasakojo pašnekovas.
Dažniausiai tokie vagys į buto gilumą stengiasi neiti, nes visais būdais nori išlikti nematomi ir nebūti pagauti.
„Ką mes dažniausiai laikome prieškambariuose? Tai – rankinukai, telefonai, banko kortelės, raktai. Viskas, kas laikoma prieškambariuose, taip lengviausiai ir dingsta“, – akcentavo policijos atstovas.
Iš savo ilgos darbo patirties S. Šemis pastebėjo, kad tokie vagys tokio grobio eina ieškoti kasdien nuo ryto – lyg į darbą.
„Jie važiuoja, pavyzdžiui, į miegamąjį rajoną ir vienas į vieną namą, tai kitas – į kitą. Patenka vagis kažkam įleidus per domofoną. Jie primeluoja, kad atvežė picą kaimynui ar raktus pamiršo, o gyventojai lengvabūdiškai jiems atidaro pagrindines daugiabučio duris“, – pastebėjo jis.
Vis dėlto aptikus tokius ilgapirščius bute ar sutikus prie buto durų policija nepataria su tokiais ilgapirščiais grumtis. Kadangi jie dažnai yra kankinami priklausomybės, sunku nuspėti, kokia jų gali būti reakcija ar ką jie gali turėti kišenėse. Todėl nutikus tokiam susidūrimui raginama kuo greičiau iškviesti policiją.
„Jų pagrindinis tikslas – pavogti nepastebėtiems. Jie nenori patekti vėl į areštinę, pataisos namus. Jie bet kokiu atveju lengvai nepasiduos. Todėl raginčiau gyventojus tokiais atvejais įsidėmėti kuo daugiau požymių ir iškart pranešti 112 telefonu. Miestuose turime daug pajėgų: kuo greičiau informacija pateks patruliams, tuo didesnė tikimybė, kad nurodžius asmens požymius jis bus sulaikytas“, – įvardijo policijos atstovas.
Patenka ne tik per duris
Dar viena kategorija, kurią išskiria S. Šemis, – vagystės iš būsto patekus per neuždarytus langus, balkonus ar terasas.
„Tai labiau aktualu pirmųjų aukštų gyventojams ir nebūtinai tik daugiabučių, bet ir individualių namų. Jei nusikaltėlis pamatys pravertą langą, jis lengvai nepraeis pro šalį, jis pagalvos, kad gali patekti ir kažką pavogti“, – įspėjo pašnekovas.
Tokių nusikaltimų padaugėjimo taip pat pastebima, kai atšyla oras ir žmonės pradeda dažniau vėdinti ar vėsinti patalpas. Gyventojams reikėtų bent pasistengti, kad šalia langų būtų nelaikomi vertingi daiktai, kaip telefonai, laikrodžiai.
Policijos pareigūnas pastebėjo, kad tokios vagystės be įsilaužimo žymių dažniausiai vyksta bangomis: kuo daugiau laisvėje tuo užsiimančių asmenų, tuo daugiau nutinka ir vagysčių.
„Dažniausiai šie asmenys būna jau ne vieną ir ne du kartus teisti. Atlikę savo bausmes, jie vėl sugrįžta į laisvę ir vėl daro tą patį. Juos sunku socializuoti ir grąžinti į visuomenę“, – komentavo S. Šemis.
Dėl neapdairumo įvykus vagystei draudimas negalioja
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pabrėžia, kad įvykus vagystei be įsilaužimo žymių būsto savininko turimas draudimas negalios. Vagystė įmonėje pripažįstama tuomet, kai įvykdomas įsilaužimas pažeidžiant spyną ar kitus uždarymo mechanizmus, panaudojant padirbtus raktus ar pasinaudojus kitomis techninėmis priemonėmis.
„Deja, bet žalos atlyginimo negali tikėtis neatidūs, neapdairūs klientai. Visos rinkos praktika nedraudžiamuoju laiko įvykius, kai į patalpas vagys patenka be įsibrovimo požymių, pavyzdžiui, pro neuždarytą langą, balkoną, terasą, neužrakintas duris. Kitaip tariant, nesant kliūčių patekti į patalpą ir įvykdyti vagystę“, – aiškino jis.
Pašnekovas teigė, kad tokių atvejų tikrai pasitaiko – žmonės palieka atidarytas terasos duris ir išeina pas kaimynus. Yra buvę, kai vagys sugeba per terasos duris išnešti čia pat gulinčius kompiuterius, rankinukus, pinigus, kol antrame aukšte tuo metu ramiausiai miega šeimininkai.
„Tokie atvejai dažniausi vasarą, todėl labai raginame gyventojus nepalikti be priežiūros atidarytų durų, langų ir balkonų. Tuo metu žiemos metu pasitaiko, kai žmonės, grįžę namo, tiesiog neužrakina buto durų ir nueina miegoti, tad vagiui atidarius duris šalia gulintys rankinukai, piniginės tampa lengvu grobiu“, – kalbėjo A. Gimbickas.
Pašnekovas ragino šiuo metu būti dar atidesniems: augant nedarbui ir esant ekonominiam nuosmukiui gali išaugti vagysčių skaičius, o kartu rizika prarasti turtą.
Karantinas pakeitė vagysčių tendencijas
Draudimo bendrovės atstovas pastebi, kad karantinas šiek tiek pakoregavo vagysčių tendencijas: kol kas pastebimas vagysčių dažnio sumažėjimas nuolat gyvenamuose būstuose, nes dėl karantino žmonės daugiau laiko praleidžia namuose ir niekur nekeliauja.
Kita vertus, daugiau nei 30 proc. padažnėjo vagystės iš ne nuolat gyvenamų pastatų, kurie ilgą laiką lieka be šeimininkų, pavyzdžiui, sodybos.
„Su karantinu siejame padažnėjusias vagystes kai kuriuose regionuose, ypač ten, kur daug sodybų: pavyzdžiui, per keturis šių metų mėnesius Švenčionių rajone nukentėjo 8 klientų turtas, Molėtų rajone – 9, o Rokiškio – 11, kai anksčiau per tą patį laikotarpį šiose vietovėse pasitaikydavo vos viena kita vagystė iš apdrausto būsto. Daugiau vagysčių užfiksuota Panevėžio mieste ir rajone, Alytaus, Pasvalio ir Šalčininkų rajonuose“, – statistika dalijosi A. Gimbickas.
Vagysčių iš gyvenamojo būsto metu dažniausiai dingsta pinigai, papuošalai, IT technika, laikrodžiai, foto technika. O iš negyvenamųjų patalpų – žoliapjovės, darbo įrankiai, dviračiai, elektriniai ir benzopjūklai.
Bendrovės duomenimis, vidutiniškai vagystės metu iš buto yra padaroma nuostolių už 410 eurų, o iš namo – 1,2 tūkst. eurų. Vagysčių iš sandėliukų, pirčių, sodo namelių vidutinė vagystės žala siekia 300 eurų.