Vilnietis parodė, kas liko iš jo buto po vagių apsilankymo: Roko padarytą klaidą kartoja daugelis

Karantino metu vis daugiau laiko praleidžiame namuose, o tai keičia ir ilgapirščių įpročius – nors policijos pareigūnai pastebi, kad įsilaužimų į namus mažėja, šiuo laikotarpiu dažniau apšvarinamos sodybos, sodo nameliai. Ne kartą grįžęs į vagių nusiaubtus namus, savo patirtimi sutikęs pasidalinti vilnietis Rokas teigia pastebėjęs, kokios atsargumo spragos pritraukia vagių dėmesį, tačiau, anot jo, dažnas žmogus vis dar to nepaiso ir gali tapti lengvu vagių taikiniu.

Vagystę užuodė kaimynė: jei ne ji, vilniečiui būtų likusios tik knygos

Vilniečiui Rokui (vardas redakcijai žinomas) nuo ilgapirščių teko nukentėti ne kartą, tačiau šias patirtis vyras priėmė kaip gyvenimo pamokas, ką ir kaip daryti, kad panašūs įvykiai nepasikartotų. Per pastaruosius kelerius metus vyrui teko gyventi dviejuose skirtinguose Vilniaus mikrorajonuose – tiek viename, tiek kitame jis susidūrė su vagimis.

Pirmąkart vagys mėgino apšvarinti butą Šeškinėje, kurį vyras nuomojosi prieš keletą metų. Vieną vakarą grįžęs namo, jis niekaip negalėjo atsirakinti durų, tad pasiekė namus per kaimyno balkoną ir duris atrakino iš vidaus.

„Kai supratau, kad į butą bandyta įsilaužti, pranešiau apie tai buto šeimininkui ir policijai. Kitą dieną buto šeimininkas atsiuntė meistrą spynai pakeisti. Išvažiavau į darbą palikęs dirbantį meistrą, o apie pietus man skambina kaimynė, sako, kad mano buto durys atidarytos. Atsakau, kad ten meistras spyną keičia, nes vakar mane bandė apvogti, bet kaimynė sako, kad visi mano daiktai dėžėse sudėti prie lifto, ji pagalvojo, kad išsikraustau. Iškviečiau policiją, grįžau namo su taksi – visa tai vyko 12 val., per pačius kamščius. Pasirodo, vagys išspyrė duris, net nesivargino su spyna. Į dėžes krovė viską – man būtų palikę tik knygas“, – prisimena Rokas.

Anot jo, buvo matyti, kad vagys ieškojo pinigų ir tarp apatinių, ir tarp knygų puslapių, viskas buvo išversta. Tąkart vyras įtarė, kad į jo namus galėjo įsilaužti buvusios žmonos vaikystės draugai, kurie lankėsi svečiuose prieš savaitę ir atrodė įtartinai, galimai turėję problemų su narkotikais. „To įrodyti nepavyko, bet čia vienintelis variantas, nes jie patys pasiprašė į svečius. Supratom, kad jie ant kažko užsėdę, tikriausiai narkotikų, o po savaitės butas buvo apvogtas“, – aiškina jis.

Rokas atkreipė dėmesį į tai, kad padarė klaidą įsileidęs į namus nepažįstamus žmones. Ir sako, kad tos klaidos reikėtų visiems vengti.

Vėliau Rokas išsikėlė gyventi iš Šeškinės į Karoliniškes, tačiau ir čia teko nukentėti nuo vagių. Vyras pamena, kad tai buvo Kalėdų laikotarpis – pirmomis Kalėdų dienomis jis lankėsi pas gimines, o grįžęs namų nebegalėjo atpažinti.

„Grįžęs žiūriu – visi namo langai praviri, žaliuzės nuleistos, o lauke –20^oC. Negalėjau atsirakinti durų ir iškviečiau policiją, išlaužė duris, o viduj viskas sujaukta. Matėsi, kad vagys į vidų pateko pro langą, išsinešė vyno ir viskio butelius, nes nieko gero daugiau nerado. Visi namai buvo išpurkšti dezodorantu, kad šunys negalėtų atsekti pėdsakų. Paskui sužinojau, kad gretimame name žmonės prieš krizę iš banko išsigrynino pinigus, iš jų visas santaupas pavogė“, – prisimena jis.

Pastebi, kokios neapdairios klaidos pritraukia vagių dėmesį

Pasak vilniečio, po šių vagysčių jis ėmė atkreipti dėmesį į detales, kurių anksčiau nepastebėdavo. Anot jo, iš to turėtų pasimokyti kiekvienas.

„Renkantis butą, dažnam svarbu privatumas, bet jei langai nėra lengvai iš lauko matomi, reikėtų papildomai pasirūpinti jų apsauga. Svarbu gerai sutarti su kaimynais – visada juos perspėju, jei kur nors išvykstu ilgesniam laikui. Pamato, kad ne su ta mašina atvažiuoju, žiūriu, jau ateina klaust, kas čia atvažiavo. Ir reikėtų stengtis nesikviest pašalinių žmonių į butą. Būna, žmonės pardavinėja kokius nors daiktus feisbuke ir įsileidžia pirkėjus į namus, o juk juose viskas matosi. Kokius 5–6 kartus buvo ir iš mašinos daiktų pavogta – svarbu, kad jos neužstotų kitos mašinos, kad ji būtų jums matoma. Kažkada naktį grįžau iš žvejybos ir palikau viduje daiktus, ryte radau išdaužtą langą, viskas pavogta. Tąkart mašiną buvo užstojęs didelis autobusas, turbūt vagys atkreipė į tai dėmesį ir pastebėjo, kad buvau įsinešęs daug daiktų“, – sako vilnietis.

Šiuo metu vyro namus saugoja trys kameros, jis reguliariai stebi aplinką internetu iš telefono. Vilnietis neslepia: susidūrus su vagystėmis, persekioja nerimas dėl savo saugumo, patiriama psichologinė trauma.

„Tokia karma, kad sugebėjo du kartus mano butą apvogt. Man pasisekė, kad vagims nebuvo ko išnešti, neturiu daug turto, bet ketinu signalizaciją įsirengti, apsidrausti. Anksčiau nebuvau apsidraudęs, nors tai kainuoja simbolinę kainą, o vagys išsineša visko už tūkstančius eurų“, – pastebi jis.

Policija stebi vagysčių sodybose pagausėjimą

Šiemet per 4 mėnesius Lietuvoje įvykdytos 469 vagystės įsibraunant į patalpas, pernai per tą patį laikotarpį – 618. Per visus 2019 metus įvykdytos 1641 vagystės, o 2018 metais – 1985 vagystės.
Kaip pastebi Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, dažniausiai vagiami vertingi daiktai, kuriuos lengva išnešti – pinigai, juvelyriniai dirbiniai, kompiuteriai, planšetės, kita IT technika, laikrodžiai, brangūs alkoholiniai gėrimai.

„Sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Karantino laikotarpiu matome mažiau registruojamų vagysčių, nes daugiau žmonių laiką leidžia namuose, o tai apsunkina galimybes ilgapirščiams. Tačiau šiuo metu, kaip ir įprasta pavasariui, stebime vagysčių iš sodo namelių, sodybų pagausėjimą“, – teigia R. Matonis.

Pasak jo, tam, kad neatsidurtume vagių taikinyje, svarbu laikytis policijos nurodomų atsargumo taisyklių.

1. Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.

2. Pasidomėkite, kokios yra durų apsaugos naujovės (įvairios spynos ir pan.), kad maksimaliai apsaugotumėte savo namus. Tinkamai sutvirtinkite buto duris, įdėkite patikimas spynas, įtaisykite akutę, durų sklendę.

3. Užrakinkite duris visais užraktais, netgi kelioms minutėms, kai išnešate šiukšles, ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose „slaptose” vietose.

4. Kuriame aukšte begyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris. Esant galimybei, palikite bute įjungtą šviesą, radijo tašką.

5. Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.

6. Labai naudingas telefoninis užraktas laiptinėms. Jeigu tokio jūsų name nėra, pasitarkite su kaimynais ir įsirenkite. Tokiu būdu galėsite neįsileisti nepažįstamųjų.

7. Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra, pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.

8. Įsirenkite bute ar gyvenamajame name apsauginę signalizaciją, tokiu būdu jūsų namai bus saugomi 24 valandas per parą.

9. Jei gyvenate žemutiniuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę.

10. Apsidrauskite namų turtą draudimo bendrovėje. Saugodami savo turtą, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą ar policijos nuovadą dėl daiktų žymėjimo, kas palengvintų nustatyti rasto daikto priklausomybę ir grąžinti jį teisėtam savininkui.

11. Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.), neikite į butą, gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją.

12. Jeigu jus apvogė ar apgavo, nedelsiant kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibūdinus įtariamus asmenis bei jų automobilius, bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones.

Vidutinis vagystės nuostolis šiemet siekia 750 eurų

„Lietuvos draudimas“ duomenimis, kasdien apvagiami vidutiniškai 2–3 apdrausti būstai, o vidutinis nuostolis, šių metų pirmų keturių mėnesių duomenimis, siekia 750 eurų. „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas skaičiuoja, jog iš viso per praėjusius metus klientai pranešė apie beveik 1000 vagysčių.

„Deja, didelei daliai gyventojų patyrus vagystę tenka nuostolius dengti iš savo kišenės, mat skaičiuojama, kad Lietuvoje tik 50 proc. namų ir apie 25 proc. butų yra apdrausti. Vidutiniškai vagystės metu iš buto yra padaroma nuostolių už 410 eurų, iš namo – 1200 eurų. Tai atvejais, kai vagiama iš sandėliukų, pirčių, sodo namelių, vidutinė vagystės žala būna apie 300 eurų, pasitaiko, kad vagys susigundo kieme stovinčiais baldais, technika, žoliapjovėmis ar kitais daiktais. Pernai esame atlyginę didžiausią žalą dėl apvogtų namų – vienu atveju išlaužus pavogta buitinė technika ir elektronika, daug daiktų, nuostolis apie 39 tūkst. eurų, kitu atveju išmoka klientui siekė 35,4 tūkst. už pavogtus iš namų daiktus, pinigus, dokumentus, kompiuterius, išplėštą seifą“, – teigia A. Gimbickas.

Pasak pašnekovo, karantino metu vagysčių tendencijos pasikeitė. Žmonėms daugiau laiko praleidžiant namuose, sumažėjo vagysčių nuolat gyvenamuose būstuose, tačiau šiuo laikotarpiu kur kas dažniau vagystės vykdomos iš ne nuolat gyvenamų pastatų, pavyzdžiui, sodybų. A. Gimbickas pabrėžia, kad įprastai vagysčių skaičius padidėja gegužės – rugsėjo mėnesiais, mat tokiu metu gyventojai dažnai atostogauja.

„Ekonomikos nuosmukis ir augantis nedarbas keičia mūsų socialinę aplinką, dėl to gali išaugti vagysčių skaičius – rizika prarasti turtą. Todėl šiuo metu svarbu pagalvoti ir apie draudimo vertę, ilgalaikę naudą. Vagys ieško lengvo grobio, nevengia grasinimų, fizinių veiksmų: turtą ne tik pagrobia, bet ir sugadina. Karantino ribojimai švelnėja, pokarantininis ekonominis nuosmukis gali paskatinti nusikaltimų – ypač smulkesnių – atkrytį. Kai kuriems atrodo, kad sodybose jie nelaiko „nieko vertingo“. Tačiau mūsų klientų patirtis rodo, kad vagis domina ne tik pinigai ar elektronikos įrenginiai, bet ir sodo technika, statybinės medžiagos, laisvalaikio priemonės, žvejybos įranga, baldai, net maisto atsargos“, – įspėjo A. Gimbickas.