Vilnietė vos spėjo užsidengti veidą: klaida virtuvėje baigėsi gaisru ir sprogimu

Pernai gyvenamosios paskirties pastatuose Lietuvoje užfiksuota beveik 2800 gaisrų. Nors visi saugojame savo namus nuo šios nelaimės, ji gali ištikti net ir kasdieniškose, rodos, visai nepavojingose situacijose. Savo patirtimi pasidalinusi vilnietė Simona prisiminė dieną, kai per ilgai palikusi virtuvėje kaisti puodą netrukus regėjo į visas puses besiplečiančią ugnį ir didelį sprogimą, kuris išmušė koridoriaus duris ir sukėlė didelių nuostolių. Tuo metu specialistai išskiria tris pagrindines gaisrų priežastis ir pastebi, kad didelė dalis gyventojų į perspėjimus vis dar nėra linkę reaguoti.

Sprogimas virtuvėje išmušė kambario duris: vos spėjo užsidengti veidą

Prieš keletą metų vilnietę Simoną (DELFI redakcijai tikrasis vardas žinomas) ne juokais išgąsdino namuose nutikusi nelaimė. Tuo metu ji dar buvo studentė ir gyveno tėvų bute.

„Vieną dieną sugalvojau, kad noriu išsikepti duonos, tai uždėjau ant viryklės šilti aliejų ir išėjau į kambarį prisėsti prie kompiuterio. Kažką užsižiūrėjau jame ir pajutau nemalonų kvapą, greit nubėgau į virtuvę ir pamačiau, kad iš puodo, kuriame buvo aliejus, kyla liepsna. Nieko negalvodama griebiau puodą už rankenos ir padėjau ant grindų plytelių, galvojau, kad ugnis užges, bet staiga pamačiau, kad užsidegė puodo šonai ir ugnis ne tik į viršų stiebiasi, bet jau ir į šonus plečiasi“, – prisimena Simona.

Moteris prisimena, kad tuo metu ją apėmė panika ir ji nežinojo, ką daryti. Todėl greitai padarė didelę klaidą.

„Nulėkiau greit į vonią, į kažkokį indą prileidau vandens. Nors ir žinojau, kad aliejaus negalima gesinti vandeniu, buvau apimta tokios panikos, kad užpyliau ant degančio puodo vandenį. Pati tuo metu stovėjau virtuvės tarpduryje. Kai tik vanduo pateko ant liepsnos, įvyko sprogimas, aš pajaučiau, kaip per mane pereina ugnies kamuolys. Dar pamenu, kaip spėjau užsidengti veidą kaire ranka. Sprogimas iš virtuvės perėjo per visą ilgą koridorių, išmušė vieno kambario duris ir išėjo per įstiklinto balkono langus“, – pasakoja moteris.

Laimei, ugnis taip ir užgeso, todėl gaisras bute neįsiplieskė. Vis dėlto, visos sienos, lubos, baldai virtuvėje ir koridoriuje pasidengė juoduma.

„Pati išsisukau tik šiek tiek paraudonavusia nuo nudegimo ranka ir netekusi šiek tiek plaukų ant galvos nuo sprogimo ugnies. Tėvų butas buvo apdraustas, bet paaiškėjo, kad tik namų turtas, bet ne pastatas. Deja, daugiausia žalos ir buvo padaryta sienoms, luboms, durims ir langams, už ką draudimas ir neturėjo sumokėti. Pavyko gauti pinigų tik už virtuvės spintelių valymą nuo juodulių“, – prisimena Simona.

Pernai namuose kilo beveik 2800 gaisrų: išskiria tris pagrindines priežastis

Lygindamas pastarųjų metų statistiką, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas pastebi, kad gaisrų skaičius gyvenamuosiuose pastatuose nemažėja. Jis skaičiuoja, kad pernai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo beveik 2800 gaisrų.

Vis dėlto, vertindamas bendrą gaisrų statistiką Lietuvoje, jis pastebi teigiamas tendencijas. A. Gudžiausko teigimu, žūstančiųjų gaisruose skaičius nuosekliai mažėja, o praėjusiais metais fiksuotas mažiausias gaisruose žuvusiųjų skaičius per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją – tai 86 gaisrų aukos. Palyginimui galima pasakyti, kad ankstesnių 5 metų vidurkis yra 123 žuvusieji gaisruose per metus.

Vertindamas dažniausias gaisrų namuose priežastis, A. Gudžiauskas išskiria tris pagrindines.

„Per paskutinius porą metų pastebėjome, kad padaugėjo gaisrų, kylančių dėl netvarkingų krosnių, židinių bei dūmtraukių arba netinkamo jų eksploatavimo. Taip pat daugybė gaisrų namuose kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio ir netvarkingos arba nesaugiai naudojamos elektros instaliacijos. Šios trys priežastys yra dažniausios gyvenamuosiuose namuose“, – pastebi jis.

Problema – žmonės atmeta informaciją apie saugą

Anot A. Gudžiausko, tam, kad gaisrų būtų išvengiama, labai svarbu būti atsakingais savo namų šeimininkais ir suprasti, kad nuo mūsų pačių elgesio ir požiūrio priklauso labai daug.

„Jeigu žmonės teigiamai priimtų informaciją apie saugą, jos neatmestų, taip pat turėtų pakankamai žinių, kaip elgtis kilus gaisrui ir šias žinias sugebėtų panaudoti praktiškai, tuomet mes turėtume tikrai geresnę situaciją. Deja, neretai tenka susidurti su žmonių abejingumu ir išankstinėmis nuostatomis. Pavyzdžiui, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad autonominiai dūmų detektoriai namuose yra nereikalingi ir jie niekuo nepadės, jeigu kils gaisras, tačiau toks požiūris nėra pagrįstas jokiais objektyviais argumentais“, – pabrėžia jis.

Kalbėdamas apie gyvenamųjų pastatų saugumą, A. Gudžiauskas perspėja atkreipti dėmesį į krosnis, dūmtraukius, šildymo prietaisus ir elektros instaliaciją: šie elementai turi būti tvarkingi ir nuolat prižiūrimi.

Kitas, ne mažiau svarbus dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį – saugus žmonių elgesys buityje: nepalikti kūrenamos krosnies, gaminamo maisto, degančių žvakių be priežiūros, nerūkyti lovoje. Kiekvienam gyventojui derėtų žinoti, kaip iškviesti ugniagesius gelbėtojus ir kaip elgtis kilus gaisrui – kuo skubiau skambinti 112, perspėti kaimynus ir kuo greičiau palikti degantį pastatą.

„Primename, kad kiekvienuose namuose privalo būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai, kad gyventojai laiku būtų perspėti apie gaisrą ir dar turėtų pakankamai laiko išsigelbėti ir iškviesti ugniagesius“, – primena A. Gudžiauskas.

Nutikus nelaimei, draudimas nebūtinai apmokės visas išlaidas

Skaičiuojama, kad gaisro sukeliami nuostoliai Lietuvoje vidutiniškai siekia 5,5 tūkst. eurų. Vis dėlto, prisimenant vilnietės Simonos patirtį, gali atrodyti keista, kad jai draudimas negalėjo atlyginti visos žalos, nors ji ir buvo apsidraudusi. Kyla klausimas: kodėl taip yra?

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas aiškina, kad būsto draudimas susideda iš trijų pagrindinių dalių: pastatų draudimo, namų turto draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo. Šiuos draudimus galima įsigyti visus kartu arba kiekvieną atskirai, o kiekvienas iš jų gali suteikti apsaugą nuo mažiau ar daugiau rizikų.

„Skiriasi ir žalos pobūdis, kuri patiriama atsitikus gaisrui, vandens užliejimui, vagystei. Gaisro atveju visuomet daugiausiai nukenčia pats pastatas: sienos, lubos, grindys. Vagystės atveju daugiausiai žalos patiriama dėl namuose turimo turto – jis pasisavinamas, o pastatas beveik nenukenčia“, – teigia A. Gimbickas.

Pastatų draudimu apdraudžiami pastato langai, grindys, lubos, sienos, santechninė įranga, stacionarūs šildymo, vandentiekio, kanalizacijos įrenginiai. Papildomai gali būti apdraustas pastatui priklausantis sandėliukas, garažas.

Namų turto draudimu apdraudžiami namuose esantys baldai, buitinė technika, dviračiai, veidrodžiai, kaitlentė ir kiti baldų įstiklinimai. Papildomai draudžiami daiktai, esantys pastatui priklausančiame sandėliuke, garaže. Apsauga galioja ir vertybėms, pavyzdžiui, papuošalams, dokumentams, kailiniams, meno kūriniams.

Tuo metu civilinės atsakomybės draudimas užtikrina, kad bus atlyginti dėl įvykio bute padaryti nuostoliai kitiems asmenims arba jų turtui, pavyzdžiui, jeigu aplietumėte kaimynų butą arba jeigu dužusio balkono lango stiklai sužalotų praeivį ar stovintį automobilį.