Kai daiktas neseniai įsigytas, o gedimo ar dūžio taisymas atsieitų kelis šimtus eurų, tai finansiškai neįkandama. O apdrausti atskirai kiekvieną perkamą daiktą ir įrenginį taip pat gali būti per brangu.
Taisyti net neapsimokėjo
Vilnietis Robertas papasakojo, kaip iš palyginti nedidelio aukščio nukritus kompiuteriui, jo jau nebeapsimokėjo taisyti, o nuostoliai buvo milžiniški.
„Turėjome gerą kompiuterį, naudojomės, jis naudojimosi metu gulėjo ant stalo kampo. Užkabinom praeidami, nukrito, dužo ekranas.
Kadangi buvome apsidraudę, kreipėmės į draudimą – mums pasakė, kad viską sutvarkys. Nuvežėm į autorizuotą servisą, kad apskaičiuotų sąmatą. Servise nutarė, kad kompiuteris netaisomas – pasirodo, net neapsimokėjo taisyti, lengviau nusipirkti kitą.
Draudime apskaičiavo kompiuterio kainą, atėmus nusidėvėjimą, ir per kelias dienas išmokėjo pinigus. Išėjo nemaža suma, 700 ar 800 eurų. Pervedė gal per dvi-tris dienas. O pats draudimas kainavo maždaug dešimt kartų mažiau. Tai net klausimo nekyla, ar apsimoka.
Sugedusį kompiuterį pardavėme – na, kas iš jo buvo likę – o tada, pridėję gautus pinigus, įsigijome naują. Tikrai buvo verta. Jeigu patys būtume turėję pirkti ar taisyti, būtų neįsivaizduojami nuostoliai. Tam draudimas ir yra. Naująjį kompiuterį, be abejo, irgi apdraudėme“, – pasakojo vyras.
Saugus visas namų turtas
Elektronikos remonto įmonės vadovas, klaipėdietis Gintaras Čelkis pritarė, kad ekrano ar įrangos taisymo kaina kartais išties būna tokia, jog verčiau jau įsigyti kitą.
„Žiūrint, kokia tai technika. Telefonus, na, dar ir kompiuterius dažniau taiso iš savo piniginės, o televizoriaus ekrano kaip ir neapsimoka pačiam keisti. Kartais ekrano kaina būna didesnė nei paties televizoriaus, tad šiuo atveju draudimas tikrai apsimoka. Kiek esame keitę TV ekranų, tai tik tais atvejais, kai žmonės turėdavo draudimo. Su kompiuteriais irgi šitaip gali būti.
Telefonų ekranų taisymo kainos labai įvairios. Minimali suma turbūt būtų apie 50 eurų, jei kalbame apie senesnius ir paprastesnius modelius. O patys brangiausi – „Samsung“ ekranai, didžiausia keitimo kaina yra buvusi apie 280 eurų. Taigi, draudimas dažnai vertas savo kainos.
Visiems klientams rekomenduoju pagrindinį dalyką – turto draudimą. Draudžiantis juo ir pasirenkant papildomas opcijas bus apsaugoti visi asmens daiktai. Kartais net būna juokas – ateina žmogus, pasiruošęs taisyti įrenginį už savo pinigus, o kai paklausiu, ar kartais nėra apdraudęs savo turto, paaiškėja, kad apsidraudęs. Taigi, primenam, kad turi draudimą ir remontas jiems nekainuoja“, – teigė G. Čelkis.
Gėda papasakoti, kaip sugadino
Specialisto teigimu, dažniausios telefonų „traumos“ – tai apliejimai ir ekranų dūžiai. O kompiuteriai dažnų dažniausiai būna apliejami – ypač dėl įpročio dirbant prie jų gerti kavą, arbatą.
„Kaip apsaugoti telefoną nuo ekrano dūžių? Žinoma, iš dalies padeda plėvelės, bet ne 100 procentų. Žiūrint, kaip ir ant ko nukris telefonas. Kartais iš vieno metro nukrenta ir skyla į gabaliukus, o kartais ir iš penkto aukšto krentant nieko nenutinka“, – sakė G. Čelkis.
Įsimintinų įrangos dužimo ir gedimo istorijų pasitaiko. Specialistas papasakojo ir apie jas. Tai tik dar kartą įrodo, kad gyvenime būna tikrai pačių įvairiausių nutikimų.
„Dažnas scenarijus: žmonės važiuoja automobiliu, sustoja, išlipa, pasideda ant stogo telefoną, pamiršę jį pasiimti – nuvažiuoja, o važiavęs iš paskos automobilis telefoną pervažiuoja. Kai kurie nenori prisipažinti, kad telefonas įkrito į tualetą.
Neseniai buvo žmonės prisižiūrėję youtube, neva reikia nuplėšti televizoriaus plėvelę. Energingai, įdėdami pastangų, nulupo viršutinį ekrano sluoksnį, tikėdamiesi, kad taip televizorius geriau rodys. Žinoma, po to teko taisyti“, – prisiminė G. Čelkis.
Dažniausiai kenčia ekranai
BTA turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė detaliau paaiškino, kaip veikia gyventojų turto draudimas.
„Draudimo bendrovė gali padengti daikto remonto arba įsigijimo kaštus. Dužus įrenginiui, klientas privalo užregistruoti įvykį ir draudikui nurodyti visas įvykio aplinkybes bei pateikti daikto įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
Draudžiantis gyventojų turto draudimu, galima papildomai įsigyti paslaugą, kuri padengia bet kokius mechaninius ar vidinius išmaniųjų įrenginių gedimus bei apgadinimus. Įsigijusiems šią paslaugą yra atlyginama už mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų bei planšetinių kompiuterių pažeidimus.
Įsigyti šios paslaugos atskirai negalima, ją galima įsigyti tik draudžiant visą namų turtą, t. y.: namuose esančius baldus, buitinę techniką, asmeninius daiktus ir drauge pasirinkti draudimo riziką telefonams bei kompiuteriams. Paslaugos kaina svyruoja priklausomai nuo viso turto draudžiamos sumos“, – teigė specialistė.
Anot jos, per metus vidutiniškai nutinka apie 400 tokių įvykių, kaip įvairių įrenginių gedimai bei dūžiai.
„Dažniausiai kenčia telefonų, kompiuterių bei planšečių ekranai. Įvykių aplinkybės – pačios įvairiausios: ekranai dūžta vaikams žaidžiant, telefonams krentant nuo stalo, pasitaiko atvejų, kai įrenginiai sugenda juos apliejus ar pervažiavus automobiliu. Tokių žalų vidutinė suma siekia apie 500 eurų, o išmokos dydis priklauso nuo telefono būklės ir modelio.
Daugelio žmonių gyvenime telefonai ir kompiuteriai užima svarbų vaidmenį, tad ši rizika iš tikrųjų yra populiari ir sulaukia daug klientų dėmesio“, – teigė V. Širmelytė.