Skausmo ir virškinamojo trakto sutrikimo kilmę sunkiai galinčių paaiškinti pacientų sulaukiantis Santaros klinikų Pediatrijos centre gastroenterologas profesorius Vaidotas Urbonas sako, kad viena tokių žarnyno skausmo palydovių gali būti celiakija.
Liga gali užklupti bet kuriame amžiuje
„Ta liga gali atsirasti bet kuriame amžiuje, jei žmogus valgo kviečių, rugių, miežių. Kaip įprasta, ji dažniausiai prasideda vaikystėje, apie pirmus, dvejus ar penkerius gyvenimo metus. Yra aprašyta atvejų, kai žmogus kviečių valgė 90 metų ir viskas buvo gerai, o 91-ų metų susirgo celiakija. Ir čia nieko nuostabaus – tikrai ne su visomis ligomis mes gimstame ir pradedame sirgti“, – paaiškina profesorius.
Anot medicinos daktaro, Lietuvoje apie šią ligą vis dar ne visi gydytojai pagalvoja, kai tenka ieškoti, kodėl paciento gyvenimą nuolat lydi neaiškios kilmės uždegimai ir skausmai. Paslaptingoji celiakija gali tapti net sąnarių skausmo priežastimi, tad, anot pašnekovo, būtina įsiklausyti į bendrą paciento būklę, atkreipti dėmesį į tam tikrus kraujo tyrimų rodiklius, ir skausmas atsitrauks be vaistų.
„Manau, kad Lietuvoje tikrai nepakankamai dažnai diagnozuojama ši liga, yra žymiai daugiau ligonių. Beveik prieš dešimt metų mes ištyrėme pusantro tūkstančio vaikų, moksleivių, Lietuvoje. Dviems radome celiakiją, o dar dviems radome padidėjusius antikūnus kraujyje, bet tėvai atsisakė juos toliau tirti. Europoje iš 100 žmonių vienas serga šia liga, ypač Šiaurės Europoje. Jei Lietuvoje iš kokių 500 serga vienas, tai tikrai nėra labai reta liga“, – teigia pašnekovas.
Liga slapukė: pakitusi mityba nerodo tikrosios būklės
Nors medikas įvardija, kad ligos diagnostika labai aiški, o gydymas itin paprastas ir tam nė nereikia medikamentų, visgi ji turi ir paslaptingąją pusę.
„Nustačius celiakiją, tiesiog nevalgai kviečių, rugių, miežių ir tampi sveikas. Aišku, žmogus visą gyvenimą turi laikytis tos dietos, bet nereikia vaistų. Celiakijos negalima tapatinti su alergija – ją sukelia maistas, tačiau ji veikia visai kitokiu keliu, nei, pavyzdžiui, alergija žiedadulkėms. Šiandien vienintelis celiakijos gydymo būdas yra labai griežta dieta be gliuteno, – paaiškina gastroenterologas profesorius V. Urbonas. Tačiau tamsioji ligos pusė medikams gali ir neatsiskleisti. – Celiakijos diagnostika aiški, yra specialūs kraujo tyrimai, jei kyla neaiškumų, – atliekama dvylikapirštės žarnos biopsija ir kartais dar pasitelkiame genetinį tyrimą. Tik iš simptomų nustatyti celiakijos diagnozės neįmanoma. Joks pasaulio gydytojas negali to padaryti. Gali aklai pataikyti. O kai ateina žmonės, kurie jau pradėję laikytis dietos, tuomet sunku pasakyti, ar tyrimai normalūs, nes nesergi, ar dėl dietos. Taigi visuomet sakau, kad pirma turi būti diagnostika, tik tuomet – gydymas.“
Karoliniškių poliklinikoje dirbanti gydytoja Julija Šarnelytė atskleidžia, kad neretai celiakija „pasislepia“ po kitomis ligomis.
„Celiakiją mediciniškai nėra lengva nustatyti, nes net ir jausdami klasikinius simptomus pacientai ne visada kreipiasi dėl ištyrimo, o ir atlikus reikalingus tyrimus jie gali būti klaidingai neigiami. Celiakija yra lėtinė autoimuninė uždegiminė plonosios žarnos liga, gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tad vyresniems pacientams simptomai gali būti siejami su jų jau turimomis kitomis lėtinėmis ligomis. Simptomai varijuoja nuo susijusių su virškinamuoju traktu iki įvairių kitų sistemų pažeidimų, pavyzdžiui, odos ligų, depresijos, anemijos, todėl ne visada pacientas pirmiausia pakliūva pas gydytoją gastroenterologa“, – sako medikė.
Profesorius V. Urbonas pataria įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus ir atkreipti dėmesį į savo mitybą, ar tie signalai susiję. Tiek suaugusiems, tiek vaikams, anot mediko, ši liga gali pasireikšti prastu svorio augimu ar staigiu kritimu, itin gausiomis išmatomis, kartais ir dažnu vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu, skausmu.
Kaip atskirti netoleravimą nuo ligos?
„Ne toks retas simptomas yra geležies stoka, mažakraujystė, ir žmonės ieško priežasčių. Labai dažnai hematologai pamiršta, kad celiakija gali būti vienintelė priežastis. Gali sumažėti kaulų tankis, gali būti osteopenija, osteoporozė, dėl to net pasitaiko dažnesnių kaulų lūžių. Vienas iš simptomų gali būti ir prastas apetitas. Simptomų yra išties daug, – net nevaisingumas, nuovargis, nuotaikos stoka, depresija. Turiu ir tokių pacientų, kurie jautė didžiulius sąnarių skausmus, – užteko nustoti vartoti gliuteno produktus ir pagerėjo“, – vardija gastroenterologas.
„Kiekviena suvalgyta bandelė gali grąžinti pacientui viduriavimą, pilvo skausmą, provokuoti geležies, vitaminų D, B 12, folio rūgšties stoką, o šių medžiagų trūkumas paveikia visą organizmą: gali sukelti nevaisingumą, krešėjimo sutrikimų, osteoporozę ir t. t.“, – teigia J. Šarnelytė.
Medikas sako, kad nereikia tikėti mitais, atsisakyti ir grikių ar kokių nors daržovių. Anot pašnekovo, celiakiją „maitina“ tik kviečiai, rugiai ir miežiai, kurių sergančiojo gyvenime neturi likti nė pėdsako. Visa kita žmogus gali netoleruoti tik dėl kokių nors kitų priežasčių.
Celiakijos kilmė, anot profesoriaus V. Urbono, susijusi su genetika, tačiau net ir turintys genetinį polinkį į šią ligą serga tikrai ne visi. Gastroenterologas atviras – šiandien medicina dar neturi visų atsakymų, kas nulemia, kas išprovokuoja šią jau tūkstančius metų žinomą ligą. Tiesa, apie ligą posovietinėse šalyse išties nėra itin daug žinių, o užsienyje neretai eiliniai žmonės apie ją žino daugiau.
Tenka mokytis gyventi kitaip
Atvejų pasaulyje ir Lietuvoje daugėja dėl didesnio ištyrimo prieinamumo, taip pat tam turi įtakos ir pacientų geresnis išmanymas, informacijos sklaida apie tam tikrų produktų netoleravimo grėsmę, – tai paskatina pacientus išsitirti. Bet iki šiol dar per mažai nustatoma šios ligos atvejų.
Gydytoja gastroenterologė J. Šarnelytė sako, kad mokslas jau įrodė, jog liga susijusi su genetiniu paveldimumu. Jungtinės Karalystės mokslininkai diskutuoja, kad būtų verta dėl celiakijos tirti pirmos eilės giminaičius tų pacientų, kuriems ši liga jau patvirtinta.
„Mokslininkai ieško ir kitų priežasčių, kurios didintų riziką išsivystyti celiakijai, pavyzdžiui, keliamos hipotezės, jog dažnos žarnyno infekcijos ankstyvame amžiuje, kūdikystėje (< 3 mėn.) per anksti pradėti vartoti gliuteno turintys produktai ar žarnyno mikrobiotos pokyčiai po persirgtų infekcijų gali didinti riziką susirgti celiakija“, – sako medikė.
Anot profesoriaus V. Urbono, diagnozė priverčia mokytis gyventi kitaip, atidžiau skaityti maisto etiketės, mat kartais net nekaltai atrodantis padažas pagamintas su kvietiniais miltais ar iš pažiūros sveikuoliškas gaminys papildytas kviečių, rugių, miežių skaidulomis.
Gastroenterologas įspėja, kad net ekologiškos šios grūdinės kultūros neišgelbės nuo pasekmių, tad vienintelis kelias į sveiką ir visavertį gyvenimą – atsakyti to, kas „maitina“ celiakiją.