Ypač didelę dalį visos cigarečių rinkos nelegalūs rūkalai sudaro pasienio miestuose ir miesteliuose. Nors juodžiausi taškai, kaip skelbia su šešėline rinka kovojantis portalas beseselio.lt, yra miestuose, įsikūrusiuose netoli Lietuvos-Baltarusijos sienos, tačiau nemažai nelegalios cigarečių rinkos yra ir netoli sienos su Rusija.
Šį kartą DELFI nutarė pasidomėti, kaip prekybą nelegaliais rūkalais vertina Marijampolės gyventojai. Šiame mieste ir jo apylinkėse beeselio.lt žemėlapyje pažymėti 37 taškai. Tiesa, ne visuose jų buvo prekiaujama vien tabaku.
Gauti vis sunkiau
Kalbinti Marijampoliečiai pripažįsta, kad šiame krašte rūkaliams jau striuka, mat kontrabandinių rūkalų kuo toliau, tuo gauti sunkiau. Gatvėje sutikta Dovilė DELFI pasakojo, kad pati šiuo metu gyvena Vilkaviškyje, į kurį atsikėlė iš nedidelio prie pat Rusijos sienos esančio miestelio Kybartų.
Praeivė patikino, kad nėra tikra, jog marijampoliečiai ar aplinkinių kaimelių gyventojai dažnai renkasi kontrabandines cigaretes, tačiau, kad jų galima nusipirkti Dovilė teigia žinanti.
„Aš nežinau (kur gauti - DELFI), bet, manau, tie, kurie rūko, žino. O jeigu žinai, tai ir gauni, manau, nesunkiai. Pavyzdžiui, mano vyras rūko, tai jis tikrai žinojo, iš kur gauti kontrabandinių cigarečių dar kai gyvenome Kybartuose, bet dabar perka iš parduotuvės“, - sako Dovilė.
Kad gauti nelegalių rūkalų sunku patvirtina ir kitas praeivis Marius. Vyras neslepia, jog ir pats turi šį žalingą įprotį, o seniau neatsisakydavo nusipirkti ir nelegalių rūkalų. Tačiau dabar, kaip sako pats marius, „nežino gerai tų skylių, o ir įvežimas sunkesnis“. Būtent šios priežastys vyrą esą privertė rinktis legalius rūkalus.
Anot pašnekovo, legaliai maitinti šį žalingą įprotį daug brangiau. „Aišku, kad jos (kontrabandinės – DELFI) pigesnės – kur parduotuvėje 3 eurai, o ten 1,5 euro“, - nepatenkintas kainomis Marius. Vis dėlto pašnekovas pripažįsta pastebintis, jog kontrabandinių cigarečių Marijampolėje vis dar yra. „Matyti, kokie pakeliai mėtosi“, - sako jis.
Smerkti perkančiųjų kontrabandą neskuba
Nors nelegalių cigarečių suvalkijos sostinėje įsigyti, anot praeivių, pakankamai sudėtinga, dalis jų tikrai nepasibodėtų tokių nusipirkti, jei tik pasitaikytų proga ar žinotų kur. Atsirado ir tokių, kurie sakė iki šiol rūkantys ir rūkysiantys tik nelegalias cigaretes.
Štai savo prie vienos iš parduotuvių dūmą traukiantis Gintautas DELFI patikino, kad nelegalius rūkalus perka jau seniai, o jais prekiaujančiųjų dar tikrai yra. Netrūksta ir pirkėjų, teigia vyras, kadangi visa jo draugų kompanija neketina nei atsisakyti žalingo įpročio, nei pradėti pirkti legalias cigaretes.
Paklaustas, kaip vertina rūkančius kontrabandines cigaretes, ar mano, kad toks elgesys gerbtinas, Gintautas atsako nė nesudvejojęs: „Teisingai daro. Aš ir pats rūkau kontrabandą. Kada Kremlius valdė, dar ėjo įpirkt vietines, o dabar jau neina. Reikia pirkti, kas pigiau. Jei žinai, kas prekiauja, tai nesunku gauti. Yra daug. Važinėja, parveža dovanų. 1,5 euro pakelis, o kiek parduotuvėj? Tegu padaro uždarbius normalius, kodėl anksčiau niekas neieškojo (kontrabandinių cigarečių – DELFI)?“
Kaltina kainas
Kalbinti marijampoliečiai įsitikinę, kad dėl nelegalios rinkos kaltos tik legalių produktų kainos. Nors vienas iš garbaus amžiaus kalbintų praeivių sakė pats nerūkantis, tačiau suskubo pabrėžti, kad jei rūkytų, tikrai pasirinktų nelegaliai į šalį atkeliavusią produkciją. Anot jo, tabako gaminių kainos parduotuvėse „nežmoniškai“ didelės.
„Aš nerūkau, aš tik geriu. Bet aš labai puikiai suprantu tą dalyką – nežmoniškai brangiai kainas užkėlė. Jeigu aš rūkyčiau, aš irgi pirkčiau kontrabandines cigaretes ir man nusispjaut į televizijos reklamą ir į visą valstybės politiką. Mano tėtė rūkė visą gyvenimą. Tai buvo seni laikai. Tai jeigu jis kasdien po pakutį surūkydavo, tai ką jam dabar po 12 litų mokėt. Aš tuos žmones pateisinu (kurie perka kontrabandines cigaretes – DELFI), - sakė Justinas.
Paklaustas, ar jam teko girdėti, kur galima nusipirkti nelegalių cigarečių, senolis patikino – prie turgaus. „Tai yra visiems žinoma ir suprantama paslaptis“, - sakė jis.
Kita pensinio amžiaus pašnekovė Aldona, gyvenanti netoli Marijampolės esančiame kaime, pripažino, kad nors ji pati nei rūko, nei perka cigaretes, jos vyras – užkietėjęs rūkalius. Moters teigimu, gyvenimo draugas šiuo metu cigaretes perka parduotuvėje, nes kaime nelegaliai jų įsigyti nebeišeina.
„O žinokit nelabai nelabai. Anksčiau ten kažkaip buvo, o dabar jau nepasakyčiau, kad yra daug tų taškų. Mano vyras rūko. Tai būdavo važiuoja tai ten, tai ten, o dabar jau irgi perka iš parduotuvės. Skaitosi, buvo, bet pasibaigė. Anksčiau tai buvo kelios vietos, o dabar jau negirdėt“, - sako moteris. Anot jos, vyras nelegalius rūkalus taip pat pirkdavo dėl kainų skirtumo.
Cigaretės brangs 12 euro centų
Tuo tarpu kai miestuose ir kaimuose nelegalių cigarečių kraneliai užsukami vis stipriau, parduotuvėse tabako gaminių kainos dar labiau auga. Gruodžio pradžioje Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriose nuspręsta nuo 2016 m. kovo 1 d. didinti akcizus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms.
Akcizo cigaretėms specifinį elementą nutarta padidinti nuo 48,08 iki 50,68 eurų, kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių bus ne mažesnis nei 85 eurų (vietoj 77,91 eurų). Cigarams ir cigarilėms taikomas akcizų tarifas didės nuo 28,09 iki 29,54 eurų už kilogramą šių produktų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl šios priežasties cigarų ar cigarilių pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti 5 euro centais, cigarečių pakelis – vidutiniškai 12 euro centų (pigiausių cigarečių segmentas – apie 16 euro centų), tačiau konkrečių kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų, didmenininkų ir mažmenininkų kainodaros sprendimų.
Nuo 2016 metų taip pat brangs ir alkoholis. Skaičiuojama, jog dėl padidintų akcizų alkoholiui valstybės biudžetas 2016 metais turėtų gauti apie 8 mln. eurų papildomų pajamų, o padidinus tabako gaminių akcizus - apie 10 mln. eurų pajamų.
Mato vištos ir kiaušinio problemą
Tuo tarpu ekonomistai vienbalsiai sutaria, kad pirmiausiai norint efektyvių kovos su kontrabanda rezultatų reikia keisti visuomenės požiūrį. „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad nei finansinė padėtis, nei noras sutaupyti neturi nieko bendro su kontrabandinių cigarečių rūkymu.
Manau, kad tai yra vištos ir kiaušinio problema. Čia kaip iš to anekdoto: skurdus, nes kvailas – kvailas, nes skurdus. Tai yra labai teisingas pasakymas. Tarkim tos šeimos, kurios neturi galimybių investuoti į išsilavinimą, užsiima desperatiškais, sistemine prasme daug pridėtinės vertės neatnešančiais darbais“, - sako Ž. Mauricas.
Kaip pavyzdį ekonomistas pateikia padėtį Gruzijoje. Ten atostogaudamas pašnekovas teigia pastebėjęs, kad paplūdimyje yra begalė prekybininkų, kurie prie poilsiautojų prieina kone kas minutę tikėdamiesi, jog šie kažką nusipirks.
„Jie kas 100 metrų galėtų įsteigti savo prekybos punktus ir žmonėms reikėtų tik pasikelti nuo savo dekio, paeit 20-30 metrų ir jiems (pardavėjams - DELFI) vargti nereikėtų. Tai galima pritaikyti visai ekonomikai. Ekonomika nesugeba sustyguoti paskatų, nesugeba sudėlioti taškų ant „i“ taip, kad visa sistema kurtų pridėtinę vertę, todėl mes ir turime tokį skurdą ir daug žmonių, kurie blaškosi kaip tame pleže. Jie galėtų dar daugiau užsidirbti kažkokiam fabrike, įstaigoj ar ofise, bet jie blaškosi, važinėja, slepia mokesčius, veža kontrabandą ir panašiai“, - teigia N. Mauricas.
Anot jo, taip besiblaškantis žmogus yra tiesiog piktas ant valstybės ir visuomenės nepriklausomai nuo savo finansinės padėties. Tai, sako N. Mauricas, labiau susiję su požiūriu į politinę sistemą ir yra tarsi protesto ženklas. Jam antrina ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Aš manau, kad Lietuvoje vienintelis kelias sumažinti šešėlinę ekonomiką ne administracinės priemonės, ne baudos, bet pirmas ir pagrindinis kelias – visuomenės švietimas. Kuomet visuomenė supras, kad mokesčių mokėjimas yra vertybė ir kad tai sukuria naudą visiems, o ne yra kažkelių siaurų visuomenės dalių interesų tenkinimui skiriamos lėšos, tuomet savaime mažės ir mokesčių vengimas, ir šešėlinė ekonomika“, - teigia jis.