Paskola – tai paslauga, kurią suteikia kredito bendrovė gyventojui. Kaip įprasta, už paslaugą reikia susimokėti. Dažnai esame įpratę, kad paskolos kaina – palūkanos, tačiau už paskolintus pinigus kredito bendrovės siūlomos palūkanos nėra vienintelė galutinės paskolos kainos sudedamoji dalis.
Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo priežiūros paslaugų vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė pabrėžia, kad vartojimo kreditą norintys paimti vartotojai turėtų žinoti, kad nulinės palūkanos nereiškia, kad vartojimo kreditas tikrai bus suteikiamas nemokamai.
Nuo sąskaitos atidarymo iki draudimo išlaidų
„Visą vartojimo kredito kainą sudaro ne tik palūkanos, bet ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, sutarties sudarymo mokestis, kuris neretai gali siekti keliasdešimt ar net kelis šimtus eurų“, – pasakojo ji.
Be to, už suteiktą vartojimo kreditą kredito įstaiga gali skaičiuoti vartojimo kredito administravimo mokestį, sąskaitos atidarymo ir administravimo mokestį, pavyzdžiui, kreditinės kortelės atveju kas mėnesį gali būti skaičiuojamas ir nuskaitomas sąskaitos aptarnavimo arba kreditinės kortelės mokestis, kiti komisiniai mokesčiai, draudimo išlaidos, jei reikalaujama įsigyti draudimą.
„Visos paminėtos išlaidos, kurios yra žinomos vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, sudaro bendrą vartojimo kredito kainą, – kalbėjo J. Tarasevičienė. – Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidos, kurios nėra žinomos sutarties sudarymo metu, pavyzdžiui, ar bus pasinaudota vartojimo kredito sutarties termino pratęsimo galimybe, į bendrą vartojimo kredito kainą, nurodytą vartojimo kredito sutartyje, nėra įtraukiamos“.
Čia Lietuvos banko atstovė dar kartą pabrėžia, kad vien faktas, kad siūlomos nulinės palūkanos už vartojimo paskolą, savaime nereiškia, kad vartojimo kreditas vartotojui nieko nekainuos ir jis nepatirs papildomų išlaidų.
„Todėl vartotojas turėtų būti atidus, neskubėti ir pasidomėti, ar tuo atveju, kai reklamuojamos nulinės palūkanos, nebus nustatyta ir kitų su vartojimo kreditu susijusių mokesčių“, – patarė specialistė.
Gyventojai taip pat turėtų žinoti, kad prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, jiems turi būti pateikiama standartinė informacija apie vartojimo kreditą: turi būti nurodyta bendra kredito kaina, ne tik palūkanos, bet ir kitos, su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos.
Ar nulinės palūkanos klaidina vartotojus?
Lietuvos banko specialistės paklausus, ar reklamuojamos nulinės vartojimo kreditų palūkanos neklaidina vartotojų, J. Tarasevičienė paminėjo, kad teisės aktai nenustato draudimo reklamuoti palūkanų normą, įskaitant ir atvejus, kai palūkanų norma lygi nuliui.
„Bet kokioje vartojimo kredito reklamoje, kurioje yra reklamuojama palūkanų norma arba bet kokios su vartojimo kreditu susijusios išlaidos, vartotojui turi būti pateikiamas ir tipinis pavyzdys. Jame turi būti nurodoma vartojimo kredito suma ir bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Iš bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos atėmus kredito sumą, gaunama bendra vartotojo kredito kaina“, – aiškino pašnekovė.
Įsivaizduokime siūlomą vartojimo kreditą su nulinėmis palūkanomis, tipinis pavyzdys būtų toks: „Jei imtumėte 3 000 eur vartojimo kreditą, kai sutarties trukmė 5 metai, taikant 0 proc. metinę fiksuotų palūkanų normą, 100 eur vienkartinį sutarties administravimo mokestį, mėnesio įmokas 50 eur mokant anuiteto metodu, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma būtų 1,4 proc., o bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma būtų 3 100 eur“.
„Iš nurodyto pavyzdžio matyti, kad prašydamas 3 000 eurų vartojimo kredito, per visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį vartotojas iš viso turės sumokėti 3 100 eurų. Šių dydžių skirtumas (šiuo atveju – 100 eurų) ir parodo bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudaro palūkanos ir vartojimo kredito sutarties administravimo mokestis“, – paaiškino Lietuvos banko atstovė.
Būtent, kad vartotojui būtų aiški galutinė paskolos kaina, kredito įstaigos turi pateikti pavyzdį. Lietuvos bankas stebi kredito įstaigų reklamas ir žiūri, kad informacija būtų pateikta aiškiai, glaustai ir pastebimai.
Kartu J. Tarasevičienė pridėjo, kad sudarant vartojimo kredito sutartį reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai 0 proc. palūkanų norma bus taikoma visą sutarties laikotarpį ar tik tam tikrą terminą, pavyzdžiui, tris mėnesius ar panašiai.
Kas sudaro vartojimo kredito kainą?
Specializuoto banko „Mano.bank“ Kredito ir finansinių rizikų vadovas Andrius Popovas taip pat pabrėžia, kad metinė palūkanų norma nėra svarbiausias kredito kainos rodiklis.
„Dažnam tai gali pasirodyti keista, bet, palyginus paskolos sąlygas, paaiškėja, jog metinė palūkanų norma nėra pagrindinis paskolos kainos rodiklis. Rodiklis į kurį reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį, yra bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – BVKKMN“, – aiškino jis.
Reikėtų nepamiršti, kad tai, kiek teks susimokėti už pasiimtą paskolą, priklauso nuo keleto skirtingų mokesčių: metinės palūkanų normos, sutarties sudarymo mokesčio ir mėnesinio administravimo mokesčio. Būtent šie mokesčiai ir sudaro BVKKMN.
„Šis rodiklis parodo, kiek realiai iš viso pabrangsta paskola. Norint palyginti skirtingų bendrovių pasiūlymus, būtent ir reikėtų lyginti šį dydį“, – patarė A. Popovas.
Todėl, pasak pašnekovo, nulinės palūkanos už vartojimo paskolą dažniausiai tėra reklaminis triukas. Specialistas pastebi, kad bendrovės, siūlančios 0 proc. palūkanas, dažniausiai uždirba per kitus mokesčius.
„Pavyzdžiui, administracinį mokestį dažniausiai šios bendrovės įkainoja procentine išraiška nuo vartojimo kredito dydžio. Mėnesinė administracinio mokesčio išraiška visada atrodo nekalta ir nedidelė. Juk 0,75 proc. ir 0,99 proc. neatrodo grėsmingai. Tačiau šiuos skaičius padauginus iš 12 mėnesių, nesunku pastebėti, jog situacija iš esmės pasikeičia. Be to, administracinis mokestis išlieka vienodas visą paskolos laikotarpį, nesvarbu, kiek paskolos grąžintume. O štai metinė palūkanų norma, skaičiuojama nuo likutinės paskolos vertės, todėl kiekvieną mėnesį mažėja. Todėl ir yra geriau mokėti didesnę palūkanų normą ir mažesnį administracinį mokestį, nei atvirkščiai“, – įžvelgė A. Popovas.
Kitas triukas, kurį gali naudoti bendrovės, – palūkanas ar administracinį mokestį padalinti pamėnesiui. Taip 12 proc. metinės palūkanų normos gali pasiūlyme virsti 1 proc. per mėnesį.
„Kuo smulkiau skaldomas mokestis, tuo patrauklesnė rinkodaros žinutė“, – aiškino pašnekovas.