Vaikai jau mokykloje pastebi, kad dažniau kalbama apie vyrus, negu moteris – šių metų valstybiniame istorijos egzamine buvo paminėta vos viena moteris – vienuolė Nijolė Sadūnaitė. Pokyčiai mūsų šalyje po truputį vykdomi, tačiau kelią skinasi labai lėtai.
Nacionalinės švietimo agentūros Komunikacijos ir kontaktų skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė sako, kad tikimąsi pakeitimų Lietuvos mokymo programoje bei daugiau į ją įtrauktų moterų. Ji apgailestauja, kad didžiausias dėmesys mokantis istorijos yra skiriamas politinei istorijai, tad iškilioms moterų asmenybėms dėmesio skiriama mažai. Situacija turėtų keistis atnaujinus bendrąją dalyko programą.
Mokymo programoje planuojami pokyčiai
Pašnekovės teigimu, asmenybių pasirinkimas temai atskleisti yra vadovėlių autorių pasirinkimas. Atnaujinant istorijos bendrąją programą buvo nuspręsta išskirti istorines asmenybes, be kurių indėlio neįmanoma tinkamai suvokti politinės raidos procesų, ideologijų genezės, socialinių ir ekonominių reformų lūžių, kultūros pasiekimų, todėl naujuosiuose vadovėliuose turėtų atsirasti daug daugiau moterų, kurioms programos autoriai skyrė didelį dėmesį. Įtrauktos moterys, turėjusios įtakos politikai, kultūrai, ekonomikai.
„Pavyzdžiui, 5 klasėje išskirtos moterys: Marija Gimbutienė, Rimutė Rimantienė, Ona Šimaitė. 6 klasėje susipažindinama su svarbiais Lietuvos kūrėjais, tarp kurių ir garsios moterys kūrėjos – Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė (opera-performansas „Saulė ir jūra“). Analizuojant pilietinį aktyvumą ekologiniais klausimais, nagrinėjama Marijos Kiuri, Birutės Galdikas veikla ir pasiekimai. 12 klasėje industrinės revoliucijos ir visuomenės transformacijos temai atskleisti pasitelkiamos Roza Liuksemburg bei Emelina Pankhurst“, – detalizavo J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Švietimo agentūros atstovė pabrėžė, kad net 30 proc. mokymosi turinio gali rinktis mokytojas, įtraukdamas atitinkamas istorines asmenybes – ir vyrus, ir moteris – nagrinėjamos epochos pasiekimų suaktualinimui. Imantis paveldo ir istorinės atminties temos, mokytojas gali įtraukti svarbias asmenybes iš savo gyvenamosios vietovės, kad mokiniai geriau pažintų savo kraštą.
„Lyčių lygybės klausimas yra ne tik švietimo, bet ir šeimos, bei bendruomenės klausimas. Mūsų visuomenėje yra daug stereotipų, kurie nusako, kas moteriai ar vyrui dera arba ne, todėl pokyčiai vyksta pamažu. Prie šių pokyčių per mokymosi programas prisideda ir švietimas“, – pripažino pašnekovė.
Užmokesčio ir vadovaujamų pareigų atotrūkis – įspūdingas
Didžiulis atotrūkis tarp lyčių pastebimas ir Lietuvos darbo rinkoje. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiesa, vis dar yra sektorių, kur vidutinis moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, ir šis atotrūkis viršija 30 procentų. Moterys visame pasaulyje vis dar uždirba vidutiniškai 20 proc. mažiau nei vyrai.
SEB banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad nors atotrūkis ir ženklus, visuomenei lyčių lygybė visgi svarbi. Lietuvos gyventojų buvo teirautasi, koks jų požiūris į įtrauktį ir lygias galimybes Lietuvos įmonėse bei organizacijose. Absoliuti dauguma – 87 proc. – respondentų teigia, kad jiems svarbu, jog Lietuvos įmonės ir organizacijos užtikrintų lygias galimybes visiems savo darbuotojams. Pagrindiniais lygių galimybių privalumais Lietuvos gyventojai laiko geresnę darbuotojų savijautą ir atmosferą kolektyve (74 proc.), darbuotojų motyvaciją ir geresnes galimybes pritraukti bei išlaikyti darbuotojus (po 53 proc.). Pusė respondentų mano, kad įtrauktis gerina organizacijos reputaciją.
2021 m. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, Lietuvoje lyčių lygybė sprendimų priėmimo lygmenyje siekia 39,3 balo (iš 100 galimų, reiškiančių visišką moterų ir vyrų lygybę). Šis rodiklis yra viena iš Lyčių lygybės indekso sudedamųjų dalių, kuri apima moterų ir vyrų skaičių Seime, Vyriausybėje, savivaldybėse ir didžiausių organizacijų valdybose. Prasčiausiai mums sekasi ekonomikos srityje – čia surinkome vos 24,5 balo.
SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, jog įmonėje stengiamasi atliepti abiejų lyčių poreikius ir suteikti kaip įmanoma lygias galimybes visiems darbuotojams:
„Vertinant demografiniu požiūriu, moterys sudaro daugiau nei pusę visų mūsų banko darbuotojų Lietuvoje. Lyčių balansas atsispindi ir banko valdyboje: pusė valdybos narių, trys iš šiuo metu valdyboje esančių penkių valdybos narių, yra moterys. Be to, motinystė tikrai nestabdo nuo karjeros, banke turime pavyzdžių, kai į vadovaujančias pozicijas paskyrėme vadoves, kurios jau laukėsi. Jų laukiame grįžtant po motinystės atostogų“.
Reikalavimai moterims prieštarauja patys sau
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės visuomenės informavimo specialistės Aušrinės Smilgytės teigimu, svarbu ne tik tai, kiek moterų turime galios pozicijose skirtinguose sektoriuose, bet ir tai, kokios yra jų patirtys. Pastaruoju metu Seime skambantys žeminantys pasisakymai, adresuoti konkrečioms politikėms, atspindi Lietuvoje vis dar ganėtinai paplitusį požiūrį. Vadovaujamas pareigas einanti moteris visų pirma yra matoma kaip moteris, o ne kaip vadovė. Kitaip tariant, jos kompetencija yra suprantama tik jos lyties ribose.
„Kultūriškai Europoje viešasis kalbėjimas, teisinių ar politinių sprendimų priėmimas visada buvo vyrų sritis, o moteris atlikdavo namų globėjos, motinos vaidmenį. Sudaromas įspūdis, tarsi tai yra dvi viena kitai prieštaraujančios sritys, nes pirmojoje reikalinga valia, tikslumas, dalykiškumas, o antrojoje – švelnumas, rūpestingumas, o neretai dar ir paklusnumas vyrui. Taigi tai, ko reikalaujame iš moterų, visiškai nesutampa su savybėmis, kurias laikome būtinas norint gerai vadovauti“, – sako A. Smilgytė.
Ji patikslino, kad jei moteris turi griežtą, argumentuotą nuomonę tam tikrais klausimais, siekia karjeros ir, pavyzdžiui, šeimos sukūrimas nėra jos prioritetas, ji kaip moteris tampa per daug vyriška, per daug ir per garsiai kalbančia „savo lyties išdavike“. Ir atvirkščiai – jei galios pozicijoje yra moteris, kuri nori ar turi derinti savo šeimos gyvenimą ir profesinius įsipareigojimus, visuomenėje ji matoma kaip ne itin motyvuota dirbti, yra laikoma per daug emocionalia, kad galėtų priimti sprendimus vadovaudamasi logika. Neutralaus viduriuko tarsi nėra. Kuo aukštesnes ir didesnei visuomenės daliai aktualias pareigas moteris eina, tuo dažniau jos moteriškumas tampa kritikos objektu ir taip jai sukuriamos kliūtys, su kuriomis vyrams paprastai netenka susidurti.
Motinystės atostogos – smūgis karjerai
Viena iš priežasčių, kodėl moterų darbo stažas dažnai būna trumpesnis, o neretai nukenčia ir pensijos dydis – motinystės atostogos. Vaiko susilaukusios moterys iškrenta iš darbo rinkos net iki 2 metų. Vėliau būna sunku sugrįžti, o kai kuriais atvejais nukenčia ir atlyginimas, mat darbdaviai tokį atotrūkį laiko reikšmingu.
SEB banko atstovė tikina, kad įmonė deda daug pastangų, jog užtikrintų tėvų galimybes grįžti: „Pastebime, kad būtent neužtikrintumas dėl ateities po vaiko priežiūros atostogų gąsdina būsimus tėvus. Kad padėtume iš vaiko priežiūros atostogų grįžtantiems darbuotojams adaptuotis, skiriame profesinius mentorius. Nuolat bendraujame su mažus vaikus auginančiais darbuotojais, laukiame jų, teiraujamės, kada jie pageidautų sugrįžti dirbti, kad galėtume tinkamai pasiruošti juos priimti ir padėti adaptuotis“.
Bankas vaikus auginančius kolegas įtraukia į organizuojamas šventes. Šiemet įmonė metų su darbuotojų profesine sąjunga pasirašė kolektyvinę sutartį, kuriome nurodoma, kaip bus gerinamas darbo ir gyvenimo balansas. Tarp kitų jį užtikrinančių punktų, į kolektyvinę sutartį įtrauktas papildomas punktas, kuriuo susitarta, kad iš vaiko priežiūros atostogų grįžusiam darbuotojui pageidaujant, turi būti sudaroma galimybė iki 3 mėnesių dirbti ne visą darbo laiką.
A. Smilgytė pastebėjo, kad tokias sąlygas suteikia tikrai ne visi darbdaviai, todėl moterys vis dar kenčia, jei nori turėti vaikų: „Deja, bet moterų karjeros pertraukos vis dar vyraujanti tendencija. Paskutinių keleto metų Tarnybos darbas su įvairiomis organizacijomis parodė, kad grįžusios po pertraukos moterys dažnai nusprendžia palikti darbovietę, o jei lieka, būna sunku integruotis. Per metus ar dvejus dažnai organizacijoje ne tik gali, bet ir pasikeičia labai daug kas: darbuotojai, darbo aplinka, darbo organizavimo metodai, naudojamos technologijos ir panašiai. Grįžti į pasikeitusią darbovietę, kai reikia ne tik prisiminti reikiamus įgūdžius, bet ir daug ko mokytis iš naujo, yra išties sudėtinga“.
Po Europos Sąjungos direktyvos perkėlimo į nacionalinį lygmenį, greitai įsigalios įstatymų pakeitimai, kuriuose abiem tėvams yra numatytos neperleidžiamos dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogos. Taip vyrai bus skatinami daugiau įsitraukti į ankstyvąjį vaikų ugdymą. Vadinasi, kuo toliau, tuo daugiau vyrų taip pat darys karjeros pertraukas, net jei jos ženkliai trumpesnės nei daromos moterų. Savo ruožtu darbdaviai taip pat turės prisitaikyti prie pokyčių.