Įvertino naujausius stojimų rezultatus: matematika nėra dėl visko kalta

Paskelbus šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė mato ir džiuginančių, ir neraminančių signalų. Anot jos, šiemet reikšmingai išaugo susidomėjimas pedagogikos studijomis, o dėl išaugusios valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių studentų dalies nereikėtų kaltinti vien nepavykusio matematikos egzamino.

Stojančiųjų į pedagogiką balas – ne toks žemas, kaip kartais kalbama

Šiemet mokslo metus pradeda 19162 pirmakursiai – pernai jų buvo 18769. 11713 iš šių metų pirmakursių studijuos valstybės finansuojamose vietose. Kaip pastebi J. Šiugždinienė, šias vietas šiemet gavo per 800 mažiau studentų, nei pernai. Taigi, šiemet didesnė dalis įstojusių studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus vertina gerai, tačiau pastebi, kad juose yra ne tik džiuginančių, bet ir liūdinančių ar net neraminančių tendencijų.

„Džiugina susidomėjimas pedagogikos studijomis – jis auga. Šiemet pirmosios pakopos bakalauro pedagogikos studijas rinkosi šimtu daugiau abiturientų, nei pernai. Smarkiai auga pasirinkusių valstybės finansuojamas profesinės pedagogikos studijas, kurios trunka vienerius arba pusantrų metų. Tai yra labai svarbus signalas, jog daugiau brandžių žmonių renkasi mokytojo kelią“, – sako ji.

Ministrė pažymi ,kad šiandien kaip tik Vyriausybei pateiktas siūlymas didinti vietų skaičių profesinėse pedagogikos studijose nuo 240 iki 385. Palyginimui, pernai šioms studijoms buvo skirta 200 vietų.

J. Šiugždinienė teigiamai atsiliepia ir apie stojančiųjų į pedagogikos studijas konkursinius balus, tačiau mano, kad jie galėtų būti ir dar geresni.

„Vidutinis balas į valstybės finansuojamas pedagogikos studijas yra 7,27. Viešoje erdvėje ne kartą buvo kalbama, kad balas yra labai mažas, tačiau 7,27 nėra labai mažas balas. Norėtųsi, kad jis būtų aukštesnis, tačiau maždaug toks pat yra vidutinis universitetuose studijuojančių balas, ir jis yra aukštesnis negu studijuojančių informatikos, inžinerijos studijose, ir labai panašus į vidutinį teisės studijų studentų balą“, – pastebi J. Šiugždinienė.

Yra ir nerimą keliančių ženklų: svarbiose srityse trūksta studentų

Kalbėdama apie tai, kas šių metų rezultatuose neramina, ministrė išskiria, kad dalis svarbių pedagogikos studijų krypčių vis dar sulaukia per mažai norinčiųjų studijuoti pirmoje pakopoje – trūksta fizikos, chemijos, biologijos dalykų mokytojais norinčių tapti studentų. Anot jos, šis klausimas lieka labai aštrus, ir reikia nuveikti daug darbų, kad susidomėjimas šiomis studijomis būtų didesnis.

J. Šiugždinienė stebi pokyčius ir kitose studijų kryptyse. Išaugo norinčiųjų studijuoti informacinių technologijų ir matematikos krypčių studijose. Auga ir pasirinkusių fizinius mokslus skaičius, tačiau kiek sumažėjo pasirinkusių slaugos ir akušerijos studijas.

Daugiausia sutarčių universitetuose sudaryta socialinių mokslų studijų krypčių programose, antroje vietoje – informatikos mokslų grupė, trečioje vietoje – sveikatos mokslai.

Tuo metu kolegijose daugiausiai studijų sutarčių pasirašyta verslo ir viešosios vadybos grupėse, antroje vietoje – sveikatos mokslų grupė, trečioje – inžinerijos mokslų grupė.

Universitetuose vidutinis konkursinis balas siekia 7,56, kolegijose – 5,95.

Matematikos egzaminas įtakos turėjo, tačiau koją kišo ir daugiau faktorių

Paklausta, kokios įtakos šių metų rezultatams galėjo turėti liūdnai pagarsėjęs matematikos egzaminas, kurio neišlaikė net 35 proc. abiturientų, ministrė sako, kad neigiamos įtakos turėjo ne tik prasti matematikos rezultatai.

Anot jos, tai, kad šiemet į valstybės nefinansuojamas vietas stoja daugiau studentų – ne tik matematikos egzamino rezultatų pasekmė.

„Nesakyčiau, kad tai pagrindinė priežastis, jų yra įvairių – ir pandemija, ir tai, kad šiemet daugiau studentų. Pernai turėjome pandeminius metus, tad priežastys – įvairios, bet neabejoju, kad matematikos rezultatai galėjo turėti įtakos“, – sako ministrė.

Šiemet pastebima, kad daugiau studentų stojo į menų krypčių studijas, tačiau J. Šiugždinienė taip pat nemano, kad tai nutiko dėl to, nes šioms studijoms matematikos egzaminas nėra reikalingas.

„Nemanyčiau, kad į menus stojama dėl matematikos. Menai yra tokia sritis, kur reikia pašaukimo, talento. Tam tikrose srityse yra papildomas egzaminas – pavyzdžiui, jei stoji į muziką, papildomai laikai muzikos egzaminą. Tai ta sritis, kur sudėtingiau įstoti, kaip ir pedagogikos studijose, kuriose yra ne tik konkursinis balas, bet ir motyvacinis pokalbis“, – sako ministrė.

Daugiau nei pusė baigusiųjų pedagogiką renkasi kitą kelią: tai labai liūdina

Nors stojančiųjų į pedagogikos studijas daugėja, J. Šiugždinienė pažymi, kad situacija dar netenkina – kai kuriose savivaldybėse mokytojų trūksta dešimtimis, todėl svarbu ir toliau gerinti persikvalifikavimo į pedagogiką sąlygas.

„Žingsnių yra labai daug, deja, nenutinka viskas per vieną naktį ar vienerius metus. Mokytoją reikia užauginti. Kaip matome skaičius, mokytojų įstoja ir baigia pakankamai, tačiau problema yra ta, kad jie nestoja į prioritetines sritis, o iš baigusiųjų didelė dalis – beveik 50 proc. – renkasi kitą kelią. Tai yra tikrai labai liūdna“, – sako J. Šiugždinienė.

Konferencijoje ministrė taip pat pažymi, kokios priemonės svarbiausios mokytojo profesijos patrauklumui didinti.

„Pirmiausia – darbo vietos patrauklumas ir atlyginimas, laisvė mokyti ir mažiau biurokratijos. Tai yra pagrindiniai dalykai. Taip pat labai svarbu, kad mes visi kalbėtume ir motyvuotume jaunus ir vyresnius žmones rinktis mokytojo profesiją, nes mokytojo darbas tikrai unikalus, svarbus ir teikiantis labai daug prasmės. Todėl mes visi turėtume kuo daugiau dalintis tomis geromis patirtimis ir tikrai negąsdinti vaikų, kad mokyklose kažkas yra blogai, kaip kartais pasigirsta“, – teigia J. Šiugždinienė.