Nedrąsūs pirmieji žingsniai
Natūralu, jog drastiški pokyčiai profesiniame kelyje gali kelti dvejonių ar netgi baimių. Vėl turėsi „naujoko“ statusą, privalėsi įsisavinti naujai išmoktą informaciją, galimai patirsi vieną ar kitą nesėkmę bei, tikėtina, pradžioje netgi sulauksi mažesnio atlyginimo – visa tai, anot tris kartus profesiją keitusios Skaidros Bugenytės-Dunovskos, yra nereikšmingos detalės, kurias ilgainiui pašalina gera savijauta bei vidinis žinojimas, jog tobulėji.
„Pakeisti profesinę sritį tikrai verta: tokiu būdu tu neleidi savo protui užsnūsti, treniruoji jį, ugdai naujus įgūdžius. Tuo pačiu automatiškai atjaunėji, bent jau protiškai, ir gyvenimas įgauna naujų spalvų“, – sako Skaidra B. Dunovska.
Vis tik moteris žino, kad persikvalifikavimas gali atnešti ne tik naudą, bet ir daugybę iššūkių, kurie jai – itin artimai pažįstami. Per dešimtmetį Skaidrai B. Dunovskai teko dirbti biotechnologijos, chemijos, finansų srityse, o šįkart ji ryžosi informacinių technologijų (toliau – IT) avantiūrai.
„Viena iš priežasčių yra ta, kad IT sferoje galima dirbti nuotoliniu būdu, o tai labai padeda derinti šeimyninius reikalus su darbiniais. Analogišką galimybę turėjau ir dirbdama banke, tačiau ten aš visiškai nesijaučiau laiminga. Na, o kita priežastis, kodėl pasukau link IT mokslų – šviesios ateities perspektyvos“, – pranešime spaudai asmenine patirtimi dalinasi Skaidra B. Dunovska.
Savo žinias IT srityje moteris gilino pusmetį: baigė 6 mėnesių „Front-end“ programavimo kursus, po kurių iškart įmonėje „Atea“ atliko 2 mėnesių praktiką bei įsidarbino jaunesniąja analitike. Greita pradžia – tai viena iš daugelio persikvalifikuoti siekiančių asmenų privilegijų, kurią pabrėžia „Atea“ personalo valdymo partnerė Jurga Tarcijonienė.
„Lyginant su studijų baigimu, persikvalifikavimas yra sąlyginai trumpas ir efektyvus kelias, norint prisitaikyti greitai kintančioje darbo rinkoje. Jis reikalauja ryžto, pastangų ir kantrybės iš darbuotojo bei palaikymo, pagalbos, tolerancijos iš darbdavio“, – sako J. Tarcijonienė.
Siekiant ne tik greito, bet ir saugaus karjeros posūkio, J. Tarcijonienė priduria, jog persikvalifikavimo procesas gali įvykti ir pačios įmonės viduje – tokio pobūdžio migracija naudinga ir įmonei, ir jos darbuotojams.
„Didelės organizacijos ar įmonių grupės dažnai gali pasiūlyti darbuotojams galimybę išmėginti save kitoje srityje, nepatiriant didelės nežinomybės, finansinio nesaugumo, adaptacinio streso naujoje darbovietėje. Tikrai vertiname „Atea“ darbuotojus, kurie, susidomėję kita sritimi, nepalieka organizacijos ir darbo pobūdį keičia dirbdami pas mus. Turime pavyzdžių, kai kolegos migravo iš pardavimų į finansų apskaitą, iš projektų valdymo į verslo duomenų analitiką, iš apskaitos į projektų valdymą ar dar kitas sritis“, – patirtimi dalijasi J. Tarcijonienė.
Persikvalifikavę darbuotojai – nauda įmonei
„Priimti į darbą žmones, kurie turi įvairų žinių bagažą bei skirtingą priešistorę – tai gali virsti organizacijos inovacijų strategija. Programuotojas – buvęs analitikas, projektų vadovas – buvęs programuotojas, pardavėjas – buvęs marketingo specialistas. Iš tokio tipažo asmenų suburtas kolektyvas yra wow. Čia yra labai stiprus dalykas, nes padeda išlaikyti konkurencinį pranašumą“, – tikina kūrybiškumo ir inovacijų organizacijose psichologė Dr. Ieva Martinaitytė, kuri pati per dvidešimt savo gyvenimo metų net 4 kartus kardinaliai pakeitė profesiją.
Jos teigimu, norint pradėti sėkmingą persikvalifikavimo kelią, pirmiausia žmogus turi atsakyti į klausimą, kodėl jis jaučia poreikį siekti karjeros visiškai kitoje srityje. Tuomet aplink save jam derėtų suburti palaikančių žmonių ratą, pavyzdžiui, sudarytą iš šeimos narių, artimųjų, mentorių ar autoritetų – svarbu, jog tie asmenys nuolat padrąsintų persikvalifikavimą planuojantį individą. Trečia, privaloma įsivaizduoti patį blogiausią scenarijų ir suprasti, kad jis nebūtinai yra toks prastas.
„Profesijos keitimas gali atnešti labai daug pozityvių dalykų, bet vieni žmonės yra natūraliai linkę visuomet ieškoti naujų potyrių. Naujų dalykų mokymasis yra jų gyvenimo būdas, filosofija ir net tam tikra prasme amžėjimo priešnuodis. Kitiems žmonėms vertybė yra gyventi saugiai bei stabiliai, todėl jiems pradėti keistis gali būti sunkiau, nors galbūt giliai viduje jie iš tikrųjų norėtų tą daryti. Karjeros pokyčiai nevyksta per naktį, tai yra ilgalaikis procesas: jį šiek tiek palengvina atvirumas sau, bendravimas su įvairiais žmonėmis, kurie tave palaiko, su kuriais gali ir paverkti, kai nesiseka, ir švęsti, kai sekasi, bei aiškus blogiausio scenarijaus įsivardijimas“, – pataria I. Martinaitytė.
Drąsos pradėti karjeros pokytį prireikė ir „Atea“ darbuotojai Skaidrai B. Dunovskai. Moteris neslepia, jog iki galutinio sprendimo keisti profesiją ji ėjo palengva, iš lėto viską kruopščiai apgalvojo ir ilgainiui pasiryžo tyrinėti naujus profesinius vandenis.
„Buvo tokia bendra baimė: ar pavyks, ar pakaks žinių, įgūdžių, nes IT sritis yra labai plati. Be to, buvo šiokia tokia baimė aplinkiniams pasirodyti nepastoviai, nors visus mano profesinius pokyčius lėmė gyvenimiškos aplinkybės, o ne negalėjimas išbūti vienoje vietoje ilgesnį laiką“, – asmenine patirtimi dalijasi „Atea“ darbuotoja.
Persikvalifikavimo galimybę Lietuvos gyventojams teikiantys „Vilnius Coding School“ darbuotojai nurodo dvi pagrindines priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar išsilavinimo, nusprendžia tobulėti IT srityje bei kurti joje savo ateitį.
„Dažniausiai šis asmens sprendimas siejamas su kilniu noru įgyti naujų įgūdžių arba siekti geresnių karjeros galimybių, vis tik neretai žmogus yra priverstas prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios darbo rinkos ir pasirinkti karjeros keitimą kaip priemonę, padedančią išsaugoti kompetenciją ir išlikti konkurencingam“, – populiariausias sprendimo keisti profesiją priežastis įvardija „Vilnius Coding School“ marketingo ir pardavimų vadovas Liutauras Dockevičius.
Persikvalifikuoti, vadinasi, išlikti
Organizacijų psichologė Dr. Ieva Martinaitytė taip pat pastebi, kad kai kuriems asmenims noras persikvalifikuoti gali ateiti ne iš vidinių tobulėjimo paskatų, bet iš išorinio spaudimo, kaip būtinybė prisitaikyti prie pakitusių darbo rinkos poreikių. Pavyzdžiui, nykstant profesijai, stipriai sumažėjus ar dėl aplinkybių visiškai sustojus tam tikros profesijos paklausai.
„Kai kuriems persikvalifikavimas yra ne prabanga, o būtinybė – tada tikrai reikia drąsiai šokti nuo skardžio ir žiūrėti, kas bus. Organizacijos gali sekti statistiką, kokių profesijų ateityje nebeliks ir pradėti iš anksto ruošti žmones artėjantiems pokyčiams. Tokiu atveju asmens motyvacija mokytis naujų įgūdžių tampa ne prasmės, o išlikimo klausimas, todėl aukštas darbuotojų įsitraukimo procentas yra garantuotas“, – įsitikinusi psichologė.
COVID-19 pandemijos metais profesinėje kryžkelėje atsidūrė ir Evaldas Jurkus. Transporto inžinerijos studijas su orlaivių pilotavimo specializacija pabaigęs vyras buvo priverstas prisitaikyti prie aplinkos diktuojamų sąlygų, todėl ryžosi stipriems karjeros pokyčiams ir persikvalifikavo. Jis iškeitė padangę į IT pardavimų sritį, kurioje dirba jau beveik dvejus metus, o šiuo metu – „Atea“ užima IT sprendimų pardavimų projektų vadovo pareigas.
„Ilgą laiką dirbau keliose pozicijose, tačiau vienoje srityje – aviacijoje. Teko dirbti saugos vadyboje, prižiūrėti skrydžių operacijas ir organizuoti antžeminį orlaivių aptarnavimą. Ši mintis, kad man norisi naujų iššūkių ir daugiau sąlygų savirealizacijai, brendo ganėtinai ilgą laiką, tačiau galutinai priimti sprendimą padėjo koronaviruso pandemija, kuri labai stipriai palietė aviacijos industriją“, – pasakoja „Atea“ darbuotojas E. Jurkus.
Vyro įžvalgoms dėl koronaviruso sukeltų darbo rinkos pokyčių pritaria ir J. Tarcijonienė. Jos teigimu, būtent pandemijos metai padėjo dar aiškiau pastebėti persikvalifikuoti siekiančių asmenų naudą įmonės rezultatams.
„COVID-19 pandemija išties stipriai paveikė tokius sektorius kaip turizmas, aviacija, aptarnavimo sektorius – iš šių sričių kurį laiką jautėme didesnį persikvalifikuojančių kandidatų srautą. Pastebėjome, kad tokie kandidatai dažniausiai yra labai motyvuoti: jie ne tik ateina įgiję teorinių žinių, bet ir pasiruošę įdėti maksimalias pastangas, kad tos žinios būtų sėkmingai pritaikytos praktikoje“, – sako J. Tarcijonienė.
Nors įtempti pandemijos metai baigėsi ir aviacija susigrąžino prarastus sparnus, E. Jurkus tikina visiškai nesvarstantis galimybės sugrįžti į savo senąjį darbą. Esamas vyro poreikis – tobulėti IT srityje drauge su „Atea“ komanda.
„Iš pradžių teko daug kartų perlipti per save, bet asmeninis augimas galiausiai atpirko visą įdėtą darbą. Žinoma, kad naujai įgytos žinios džiugina, tačiau dar stipriau tą daro akimirkos, kuriose gali praktiškai sujungti šviežiai įgytų ir seniai sukauptų įgūdžių mišinį – toks derinys tikrai padeda siekti aukštesnių karjeros rezultatų“, – akcentuoja E. Jurkus.
Svarstantiems persikvalifikuoti, J. Tarcijonienė rekomenduoja rinktis tas sritis, kuriose ateinantį laikotarpį itin trūks specialistų, pavyzdžiui, šiuo metu darbuotojų laukia kibernetinės saugos, debesų kompiuterijos, duomenų analitikos bei IT projektų valdymo paslaugas teikiantys verslai.
„Nepaisant perspektyvių darbo pozicijų, įdomių projektų, patrauklių darbo sąlygų bei vienų didžiausių atlyginimų rinkoje, IT srityje laisvos vietos pildosi ne taip greitai, kaip norėtųsi. Pagrindinės priežastys – IT specialistų trūkumas bei reikiamos kvalifikacijos neturėjimas. Būtent persikvalifikavimas ir yra vienas galimų šios problemos sprendimų“, – teigia J. Tarcijonienė.