Lietuvoje įsikūrusios įmonės papasakojo, kaip edukuoja ir vilioja savo darbuotojus, kad šie taptų draugiškesni gamtai bei ką tokia praktika suteikia patiems darbuotojams.
Iniciatyvų pasirinkimo gausu
Jau kurį laiką tvarumo įdėjas įgyvendinančios įmonės BTA vidinės komunikacijos specialistė Agnė Bagdanskytė pasakojo, kad šiemet bendradarbiauja su 4 Lietuvos regioniniais parkais ir Vilniaus pilių valstybiniu kultūriniu rezervatu. Šių metų gegužės-birželio mėnesiais buvo surengtos kelios talkos. „Šiais metais taip pat pradėjome bendradarbiavimą, rengėme edukacinius mokymus su didžiausia licencijuota atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žalias taškas“. Manau, kad šį bendradarbiavimą tęsime ir toliau“, – sakė pašnekovė.
Viena iš ilgiausiai trunkančių įmonės tvarumo veiklų – popieriaus atsisakymas. 2021 m. pabaigoje ji gavo „Žaliojo biuro“ sertifikatą, šiemet įsikūrė viename tvariausių verslo centrų Lietuvoje ir Europoje. Taip pat reguliariai atnaujinamas automobilių parkas, įsigyjama hibridinių automobilių stebimas išmetamų teršalų kiekis, siekiant sumažinti CO2 poveikį aplinkai.
Tekstilės gaminių perdirbimu užsiimančios įmonės „Lindström“ Marketingo ir komunikacijos specialistė Rasa Šlekienė sakė, kad darbuotojams tvarumas ir žiedinė ekonomika – kasdienis reiškinys. Tai – naudinga ir verslui, mat dažnas naujas „Lindström“ narys prisijungia vedamas žalesnės ateities vizijos, o laikui bėgant atranda galimybių realizuoti savo idėjas ir prie tvarumo prisidėti konkrečiais veiksmais.
Ši įmonė taip pat aktyviai užsiima aplinkai draugiška veikla gamtoje. Pastaruosius dvejus metus organizuoja miškų sodinimo akciją ir prisijungia prie Valstybinių miškų urėdijos Nacionalinio miškasodžio iniciatyvos. Šiemet Kuršių nerijoje pasodino bemaž 3 tūkst. pušelių, o praėjusiais metais – 2 tūkst. ąžuoliukų Vaišvydavos girininkijoje. Taip pat jau ilgą laiką įmonėje rūšiuojamos visos atliekos.
„Lindström“ darbuotojai skatinami palaikyti tvarumą vardan savo pačių sveikatos, tad organizuojamos žingsniavimo, bėgimo iniciatyvos: „Šiemet taip pat įgyvendiname „Ekstra mylios“ iniciatyvą, skatindami darbuotojus dalintis istorijomis apie kolegas, nuėjusius „papildomą mylią“ ir taip nominuoti juos specialiam apdovanojimui“, – Pasakojo R. Šlekienė.
„Ignitis grupė“ tvarumo vadovas Valentas Neviera aiškino, jog pirmiausia svarbu sukurti darbo aplinką, kurioje kiekvienas jaustų, kad jo darbas reikšmingai prisideda prie įmonės tikslų, norėtų tobulėti tiek kaip profesionalas, tiek kaip asmenybė, kartu kurti įmonės tvarumo kultūrą ir ja dalintis su kitais. Darbuotojų įtraukimas – kertinis, o jo sėkmė priklauso nuo to, ar darbuotojai supras tvarumo pokyčio prasmę ir reikšmę, ar žinos, kodėl vienas ar kitas pokytis įgyvendinamas ir kokį poveikį jis turės.
„Organizacijos, kaip mūsų, kuriose dirba daugiau nei 4000 darbuotojų, atsinešančių skirtingas patirtis, yra puiki terpė įgyvendinti tvarumo pokyčius – jei kartais apima jausmas, kad vienas rūšiuodamas atliekas ar sodindamas medį pasaulio neišgelbėsi, tai perėjus į kelių tūkstančių žmonių bendruomenę, kiekvieno žingsnio reikšmė išauga. Darbuotojai, dirbantys aukštus tvarumo standartus palaikančioje organizacijoje, vėliau tokių pačių ar aukštesnių reikalauja ir iš kitų – taip tvarumo kultūra skleidžiama ir tarp įmonių. O kai ta kultūra įsigyvena darbuotojo kasdieniuose sprendimuose, ji persikelia ir į darbuotojo namų aplinką“, – tvarumo svarbą įmonėje nurodė V. Neviera.
Jis išvardino ir pagrindines įmonės vykdomas tvarumo iniciatyvas, kurios jau atnešė apčiuopiamos naudos.
- Darbuotojai vandenį geria iš čiaupo – plastikiniai buteliai liko tik klientų aptarnavimo centruose ir daug važinėjantiems darbuotojams.
- Asmeniniams pokyčiams buvo padovanoti tvarūs indai: pietų dėžutės, gertuvės, daugkartiniai puodeliai.
- Popieriaus naudojimo mažinimas. Kiekvienas darbuotojas, kuris per ketvirtį sumažina savo atspausdintų lapų skaičių, dalyvauja vidinėje pripažinimo programoje ir gauna taškų, kuriuos gali iškeisti į prizus.
- Sąlygos rūšiuoti šiukšles visose biuro patalpose bei mokymai, kaip tai daryti taisyklingai.
- Dviračių saugykla, vietos nusiprausti bei persirengti važiuojantiems jais į darbą. Kvietimas prisijungti prie darnaus judumo akcijų.
- Elektromobiliai – darbo kelionėms. Šiuo metu su bendro naudojimo automobilių rezervavimo programėlės kūrėjais ieškoma sprendimų, kaip pakeisti rezervavimo sistemą, kad kelionėms iki 200 km programėlė leistų rinktis tik elektromobilius.
- Medžių sodinimas. 2022 m. grupės darbuotojai pasodino daugiau nei 2 000 medžių didžiausiame Vilniaus parke. Sodinukai buvo įsigyti už dalį sėkmingai įgyvendintos energetinio efektyvumo iniciatyvos sutaupytų lėšų.
- Prisijungimas prie išorinių tvarumo iniciatyvų. Darbuotojai kviečiami jungtis prie visuotinių tvarumo iniciatyvų („Judumo savaitės“, „Miškasodžio“, „Darom“ ir kitų).
Savanorystei – papildomi laisvadieniai
Nemažai didelių įmonių Lietuvoje kviečia darbuotojus gyventi tvariau ne tik taupant energiją, bet ir padedant kitiems. Todėl vis labiau populiarėja savanorystė ir jai skirti laisvadieniai.
„Atsižvelgėme į darbuotojų prašymą suteikti vieną apmokamą dieną per metus savanoriškam darbui. Savanorystei skirtos dienos metu SEB bendruomenės nariai gali prisidėti prie tvarumo iniciatyvų – savo laiku, darbu ir žiniomis padėti įvairioms organizacijoms, visuomenės grupėms, gamtai“, – dalinosi SEB banko Personalo departamento vadovė Kristina Astrauskienė.
Ypač didelę vertę tvari veikla ar savanorystė įgauna tada, kai darbuotojai veikia savo kompetencijų ribose. Suprasdami, kad verslumo skatinimas ir „antreprenerystė“ yra svarbi tvarumo sritis, banko vadovai skatina kolegas dalintis savo žiniomis apie inovacijas ir skaitmenizaciją, prisidėti ugdant skirtingų visuomenės grupių finansinį raštingumą.
„Darbuotojai pasakoja savanoriškų veiklų metu patyrę daug teigiamų emocijų ir įgiję naujų akiratį plečiančių patirčių. Dažnas pripažįsta pajautęs sustiprėjusią empatiją ir norą tapti geresniu žmogumi. Visa tai svarbu ne tik mums, kaip organizacijai, bet ir į tvarumo inciatyvas įsitraukiančiam darbuotojui asmeniškai“, – sakė SEB atstovė.
Darbuotojų siūlomos idėjos – pasiteisina
Akivaizdu, kad įmonės siūlo gausybę tvarių veiklų, tačiau ne visada paprasta prikviesti jose dalyvauti konkrečius darbuotojus. V. Neviera pabrėžė, kad tam labai svarbu suteikti iniciatyvą ir patiems darbuotojams. Jaučiant, kad gali teikti savo pasiūlymus, kurie būna įgyvendinti, kyla motyvacija ir noras dar labiau stengtis. Vieno iš darbuotojo idėja „Ignitis grupei“ pasiteisino su kaupu: „Pradėjome rinkti maisto atliekas, kurias perduodame biodujų jėgainei, kur iš jų pagaminta energija parduodama rinkoje, o gautos lėšos aukojamos pasirinktai iniciatyvai. Taip mūsų centriniame biure atsirado smulkiosios elektronikos dėžė, į kurią sudedami nenaudojami įvairių įrenginių priedai – ausinės, įkrovikliai, monitorių ar kiti kabeliai“.
A. Bagdanskytė pritarė darbuotojų idėjų svarbai ir pridūrė, kad būtina atkreipti dėmesį į pačių darbuotojų susidomėjimą konkrečia tema. Pasak jos, komandos įsitraukimas, susidomėjimas ir noras prisidėti siekia tikrai aukštus rezultatus: „Jie atsispindi ir kasdieniniuose žmonių įpročiuose: nuo popierinio puodelio pakeitimo daugkartiniu, palaipsniui besipildančių rūšiavimui skirtų konteinerių, biuro reikmenų naudojimo iki tvarių keliavimo būdų pasirinkimo. Pastaruoju metu itin didelio susidomėjimo sulaukia tema apie tvarią madą, tvaraus rūbo dėvėjimą“.
„Lindström“ atstovė įsitikinusi, kad darbuotojų įsitraukimas įmonėje turi būti visapusiškai skatinamas, tai suteikia saugią aplinką saviraiškai bei darbuotojų inicijuotų projektų realizavimui.
„Jau ne vienerius metus lindstromiečiai puoselėjo svajonę – pasodinti mišką ir ji buvo įgyvendinta praėjusiais metais, o šiemet pakartota, panašu, kad tai peraugo į mūsų miško sodinimo tradiciją. Tvarumo iniciatyvos svarbios, nes kad ir kokios nedidelės bebūtų, jos daro teigiamą pokytį aplinkai ir mums visiems. Mūsų patirtis „Lindström“ rodo, jog darbuotojai noriai į šias iniciatyvas įsitraukia todėl, kad tai padeda jiems jaustis svarbia pokyčio dalimi, suteikia pasitenkinimo bei prasmės jausmą ir įkvepia veikti“, – pasakojo R. Šlekienė.